Pasaulio pienininkų lyderis: Lietuvos pieno sektoriaus laukia šviesi ateitis

Rugsėjo 20-24 d. Vilniuje vyks didžiausias pasaulio pieno sektoriaus renginys – IDF Pasaulinis pienininkystės kongresas 2015. Apie renginio programą bei pieno rinkos aktualijas kalbamės su kongresą organizuojančios Tarptautinės pienininkystės federacijos (International Dairy Federation – IDF) prezidentu dr. Jeremy Hill.

Gerbiamas prezidente, kokie, Jūsų nuomone, šie metai yra pasaulio pieno sektoriui? Kokias matote ilgalaikes sektoriaus vystymosi perspektyvas?

Šie metai pienininkams buvo gana įtempti, tačiau tai tėra trumpalaikiai sunkumai. Žvelgiant kiek toliau į ateitį, galima prognozuoti, jog susidursime su kiek kitokio pobūdžio iššūkiais, kuriuos lems stipriai išaugusi pieno produktų paklausa.

Dietologai rekomenduoja per dieną suvartoti apie pusę litro pieno produktų. Norėdami kiekvieną Žemės gyventoją aprūpinti tokiu pieno kiekiu, jau šiandien turėtume jo gaminti beveik dvigubai, o iki 2050-ųjų – tris kartus daugiau, nei pagaminame dabar.

Net nekeliant tokių aukštų tikslų, iki 2050-ųjų pieno produktus galinčių įpirkti vartotojų vis tiek padaugės nuo 1,8 mlrd. iki maždaug 4,8 mlrd. Taigi nepaisant trumpojo laikotarpio problemų, pagrindinis pieno rinkos rūpestis ilgainiui bus ne, kur realizuoti gaminamus pieno produktus, bet kaip pagaminti jų pakankamai, kad patenkintume išaugusią paklausą.

Esant tokiai situacijai neišvengsime nepastovumo ir rinkos svyravimų. Taigi labai svarbu užtikrinti, kad pieno tiekimo grandinė nenutrūktų ir gebėtų lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Todėl turėsime kelti standartus ir stiprinti teisinį reguliavimą mitybos saugumo, gyvulių sveikatos, aplinkosaugos ir kitose srityse.

Kaip vertinate pieno sektoriaus vaidmenį pasaulio ekonomikoje? Kaip jis turėtų keistis ateityje?

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) bei Tarptautinio ūkių palyginimo tinklo (IFCN) tyrimai rodo, jog šis vaidmuo labai svarbus. Jei makroekonominiu lygmeniu pieno sektoriaus reikšmė atskiruose regionuose gali labai ryškiai skirtis, žvelgiant į vietines ekonomikas, matoma išskirtinė pieno ūkių svarba. Skaičiuojama, jog pieno ūkininkystė yra tiesioginis pragyvenimo šaltinis 750-900 milijonų žmonių visame pasaulyje. O tai juk sudaro daugiau nei dešimtadalį planetos populiacijos!

Taigi pienas svarbus ne tik žmonių mitybai, bet ir socialinei bei ekonominei gerovei. Štai mano gimtojoje Naujojoje Zelandijoje pieno sektorius sudaro iki 10 proc. BVP, pienas yra svarbiausia mūsų eksporto prekė. Nors šalies pieno ūkius vidutiniškai sudaro apie 300 karvių, dauguma fermų vis dar priklauso šeimoms bei yra kaimo ekonomikos ir bendruomenės stuburas.

Keletą metų iš eilės vykęs Afrikoje bei Azijoje, pienininkų kongresas šiemet grįžta į Europą. Kokius matote būtent Europos pieno sektoriui aktualius iššūkius?

Manau, kad Europa visada bus labai svarbi pieno rinkos žaidėja ir turi daug neišnaudotų galimybių tiek regione, tiek pasauliniu mastu. Kaip ir minėjau, Europos pieno sektoriaus sėkmei ateityje kritiškai svarbi bus paklausa, taigi turime ją skatinti eliminuodami kuo daugiau galimų kliūčių. Pieno ūkininkai ir perdirbėjai taip pat turės išmokti lanksčiai reaguoti į paklausos ir kainų svyravimus bei greitai atsigauti po nuosmukių. Žinote, labai dažnai sėkmė ilguoju laikotarpiu lydi būtent lanksčiausius, o ne stipriausius.

Šių metų IDF Pasaulio pienininkystės kongreso šeimininkė Lietuva – maža šalis su į eksportą orientuotu pieno sektoriumi. Kokią matote lietuvių ateitį konkuruojant regiono ir pasaulio rinkose?

Jei visame pasaulyje plačiau suvoksime pieno svarbą žmonių mitybai ir sulauksime su tuo susijusio paklausos padidėjimo, Lietuvos pieno sektoriaus laukia labai šviesi ateitis. Kaip ir kitoms pieną eksportuojančioms Europos šalims, lietuviams labai svarbu išvystyti lanksčią ir prie rinkos svyravimų prisitaikyti sugebančią pieno pramonę. Be to, pieno sektorius daug dėmesio turės skirti tvarių gamybos metodų diegimui užtikrinant pačią aukščiausią produkcijos kokybę.

Šių metų kongreso tema – „Tvarios pienininkystės svarba tenkinant mitybos poreikius“. Kodėl IDF savo pagrindiniam renginiui pasirinko būtent šią temą?

Tai turbūt yra viena svarbiausių problemų šiandienos pasaulyje. Prasta mityba paliečia ne tik vargšus, bet ir pasiturinčius Žemės gyventojus. Jos pėdsakus matome ne tik skurdo apimtose šalyse, kur maisto trukumas tiesiogiai grasina žmonių sveikatai ir gyvybei. Prasta mityba taip pat kankina turtingąją pasaulio dalį – per nutukimą, diabetą ir kitas iš netinkamo maisto produktų pasirinkimo kylančias ligas. Abiem atvejais problema pirmiausia slypi prastai subalansuotoje dietoje.

Koks pieno vaidmuo šioje srityje?

Pienas yra labai svarbus kasdieninei dietai – tiek šalyse, kuriose mityba perteklinė (suvartojama per daug kalorijų, tačiau per mažai maistinių medžiagų), tiek ten, kur mityba nepakankama (suvartojama per mažai kalorijų ir maistinių medžiagų).

Deja, vartotojai apie mitybos svarbą sveikatai vis dar žino ne tiek daug, kiek turėtų. Daugiau nebegalime sau leisti naivios maisto politikos. Privalome nugalėti supaprastintą mitybos suvokimą, kai ji matoma tiesiog kaip atskirų maistinių medžiagų suma. Mitybą reikia suvokti kaip sudėtingą sistemą, kur skirtingos maistinės medžiagos turi rasti savo vietą prie individualaus žmonių gyvenimo būdo pritaikytoje dietoje. Mitybos politikos formuotojai taip pat neturėtų pamiršti ir to, kad maistas turi būti tiesiog skanus ir patogus vartoti.

IDF Pasaulinis pienininkystės kongreso Vilniuje metu taip pat įvyks pirmasis IDF Pieno ūkininkų forumas. Koks šio renginio tikslas?

Pieno ūkiai yra pirmoji pieno tiekimo grandinės dalis. Ji gyvybiškai svarbi mūsų sektoriui, o jame vykstantys pokyčiai neišvengiamai turi įtakos pieno ūkiams. Netinkama politika, standartai ir teisinis reguliavimas neretai tampa papildoma našta ūkininkams, augina pieno gamybos kaštus ir trukdo didinti gaminamos produkcijos kiekį. Mano manymu, pakviesdami pačius ūkininkus dalyvauti diskusijose ne tik suteiksime jiems galimybę geriau suvokti plačią pieno sektoriaus problematiką, bet ir leisime kitų pieno grandinės dalių atstovams į aptariamus iššūkius pažvelgti iš ūkininkų perspektyvos.

Kaip įvertintumėte lietuvių pasiruošimą artėjančiam kongresui? Ar viskas vyksta pagal planą?

Esu išties sužavėtas nuoširdaus lietuvių darbo ir pasiryžimo labai glaudžiai bendradarbiauti su IDF siekiant, kad renginys pavyktų kuo geriau. Tikiu, kad sulauksime ne tik produktyvaus, bet ir labai gerų įspūdžių paliksiančio kongreso.