Pasienio savivaldybės pasirengusios bendradarbiauti nepaprastosios padėties metu

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitiko su pasienio savivaldybių vadovais ir aptarė klausimus, susijusius su nepaprastosios padėties įvedimu. Iš jų vieni svarbiausių – tai ūkinės veiklos tęstinumas, saugumo užtikrinimas ir operatyvus vietos gyventojų informavimas. Pasienio savivaldybių merai pritarė, kad būtų įvesta nepaprastoji padėtis, ir visi vieningai pabrėžė, kad supranta padėties sudėtingumą. Susitikime sutarta palaikyti nuolatinį ryšį ir bendradarbiauti sprendžiant dėl nepaprastosios padėties gyventojams kylančius klausimus.

„Pirmą kartą šalies istorijoje įvedama nepaprastoji padėtis, tai nauja mums visiems, todėl reikalingos visų mūsų pastangos ir susitelkimas, kad kuo sklandžiau išgyventume šį laikotarpį. Pagrindinis tikslas nėra suvaržyti žmonių judėjimą, tačiau suvaldyti neteisėtų migrantų srautus. Vidaus reikalų ministerijos ir kariuomenės pajėgos yra sutelktos Lietuvos pasienyje su Baltarusija, jos yra mobilios, gali būti dislokuojamos pagal poreikį, taip pat yra sutelkta reikalinga technika“, – teigia vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė. 

Ministrė pabrėžė, kad nepaprastąją padėtį siūloma įvesti vienam mėnesiui ir ji apimtų pasienio ruožą bei 5 kilometrų zoną į valstybės gilumą nuo jo.

Jeigu Seimas pritars, nepaprastoji padėtis būtų įvesta nuo lapkričio 10 d. vidurnakčio. Nepaprastosios padėties įvedimas leis iš esmės uždaryti valstybės sieną, migrantų apgyvendinimo vietose bus apribojamos ryšio priemonės, taip pat draudžiami susibūrimai.

Patekimas į kitą nepaprastosios padėties zoną, esančią 5 km nuo pasienio, neribojamas, tačiau šioje zonoje galimi patikrinimai, siekiant nustatyti neteisėtų migrantų gabenimą. Lietuvos gyventojai neturėtų patirti didelių nepatogumų – visiems, kurie gyvena pasienio zonoje, leidimų nereikės. Vis dėlto gyventojams patartina turėti asmens dokumentus, deklaravimo pažymas ar dokumentus, įrodančius, kad asmuo čia turi nekilnojamojo turto.