Pasirašyta nauja koalicinė sutartis: parašus po dokumentu padėjo Seimo frakcijų seniūnai

Po daugiau kaip dvi savaites trukusių derybų, pirmadienio popietę naujos valdančiosios daugumos partnerės – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos – pasirašė koalicinę sutartį. Naujasis dokumentas papildytas ne viena naujove – tarp įsipareigojimų numatyti siekiai paviešinti krašto apsaugos sistemoje atlikto audito išvadas, užtikrinti nuomonių įvairovę visuomeninio transliuotojo LRT veikloje. Taip pat sutarta, kad koalicijos nariai, nepritariantys Vyriausybės ar bendrai frakcijų teikiamiems siūlymams, negali trukdyti jų priėmimui.

Kitaip nei praėjusių metų rudenį, dabar dokumentą savo parašais patvirtino ne koalicijos partijų pirmininkai, bet Seimo frakcijų seniūnai – socialdemokratas Remigijus Motuzas, „aušrietis“ Remigijus Žemaitaitis bei jungtinės „valstiečių“ frakcijos vadovė Aušrinė Norkienė.

Į Seimo pirmininkus bus teikiama J. Oleko kandidatūra

Kitaip nei pernai pasirašytoje koalicinėje sutartyje, šįkart konkrečios pareigybės ir postų dalybos įtvirtintos dokumento prieduose.

Viename jų numatoma, kad valdantieji remia socialdemokratės Ingos Ruginienės kandidatūrą į Vyriausybės vadovės postą. Šiuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovo Sauliaus Skvernelio užimamas Seimo pirmininko pareigas ketinama patikėti socialdemokratui Juozui Olekui.

Pastarasis eina pirmojo Seimo vicepirmininko pareigas. Pagal naująją koalicinę sutartį, į jas atstovą turės deleguoti antroji pagal dydį daugumos partnerė „Nemuno aušra“.

Dar du Seimo vicepirmininko postai taip pat priklausys LSDP, vieną vicepirmininką galės deleguoti Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija.

Nesutarus dėl ministrų kandidatūrų, klausimą spręstų koalicinė taryba

Valdančiosios daugumos darbui koordinuoti partneriai suformuoja ir koalicinę tarybą – joje dirbs premjerė, Seimo pirmininkas, 5 LSDP atstovai, 3 „aušriečiai“ ir du jungtinės „valstiečių“ frakcijos nariai. Numatoma, kad taryba posėdžiaus ne rečiau kaip kas mėnesį. Tuo metu teisę šaukti tokius posėdžius turi ministras pirmininkas, Seimo vadovas arba frakcijų seniūnai.

Koalicinės sutarties priede taip pat numatyta ir tai, kiek atstovų į Ingos Ruginienės vedamą Vyriausybę deleguos konkreti politinė jėga. LSDP išlaikys tą patį ministerijų skaičių – 9, „aušriečiai“ bus atsakingi už 3. Tuo metu jungtinei „valstiečių“ frakcijai deleguojamos dvi ministerijos.

Pasirašytame dokumente numatoma, kad „ministrų kandidatūros aptariamos koalicijos partijų statutų nustatyta tvarka ir derinamos su ministre pirmininke Inga Ruginiene“.

„Nuomonių išsiskyrimo atveju ministrų kandidatūrų derinimo procesas aptariamas koalicijos taryboje“, – sutarė valdančiosios koalicijos partneriai.

Nepritariantys Vyriausybės ar koalicijos siūlymams – negalės trukdyti jų priimti

Dar vienas koalicijos priedas apibrėžia ir koalicijos Seimo narių įsipareigojimus. Pavyzdžiui, numatoma, kad koalicinei daugumai priklausantys parlamentarai, nesutinkantys su Vyriausybės arba Seimo koalicijos frakcijos bendrai teikiamais pasiūlymais, turi teisę jų neremti, tačiau negali trukdyti jų priimti. Be to, apie tokią atskirąją nuomonę parlamentarai turėtų informuoti savo frakcijų seniūnus.

Tuo metu siūlymai, reikalaujantys biudžeto pajamų, turės būti suderinti koalicinėje taryboje.

„Koalicijos narių pasiūlymai, kurie turi įtakos valstybės biudžeto pajamoms ir išlaidoms, taip pat pasiūlymai, darantys įtaką šešėlinei ekonomikai ir (arba) valstybės skolai, teikiami tik suderinus su Vyriausybės nariais ir (ar) pristačius juos koalicinėje taryboje“, – nurodoma sutartyje.

Tarp įsipareigojimų – siekis paviešinti audito krašto apsaugos sistemoje išvadas

Koalicijos sutartyje įtvirtinti ir pagrindiniai koalicijos veiklos prioritetai. Dalis jų – tokie patys, kaip ir buvusios valdančiosios daugumos sutartyje, tačiau įtraukta ir naujų įsipareigojimų.

Koalicija žada užtikrinti tinkamą gynybos finansavimą, bendradarbiauti su sąjungininkais, stiprinti gynybos pramonę ir pan. Įtraukta ir „aušriečių“ remta iniciatyva – paviešinti krašto apsaugos sistemoje Valstybės kontrolės atlikto audito išvadas.

„Paviešinsime 2025 m. Valstybės kontrolės audito išvadas dėl gynybos biudžeto, nuimdami riboto naudojimo slaptumo žymą punktams, kurie nėra jautri informacija“, – rašoma naujojoje sutartyje.

Koalicija ir toliau įsipareigoja auginti Lietuvos ekonomiką – skatinti nacionalinio verslo plėtrą, mažinti administracinę ir teisinio reguliavimo naštą, bankams taikyti finansinio stabilumo mokestį.

Žadama gerinti ir sąlygas šeimoms, sparčiai indeksuojant vaiko pinigus, įvedant nemokamą maitinimą visiems pradinukams. Koalicija įsipareigoja kovoti ir su augančiomis kainomis, mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, spartinti pensijų indeksavimą.

Sutartyje – ir dėmesys švietimui, žadant suvienodinti reikalavimus valstybinėms ir privačioms ugdymo įstaigoms, mažinti mokytojų trūkumą ir pan.

Tuo metu siekiant užtikrinti kokybiškas sveikatos priežiūros sektoriaus paslaugas, koalicija sieks didinti valstybės įnašą į privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondą, ketinama stabdyti „slenkančią“ medicininių paslaugų privatizaciją, toliau mažinti eiles gydymo įstaigose.

Numatyta gerinti kelių būklę, investuoti į tvarią energetiką, stiprinti viešąją tvarką, kurti konkurencingą ir tvarų žemės ūkį, tausoti aplinką ir jos išteklius.

Nauja nuostata dėl LRT: užtikrins žodžio laisvę ir nuomonių įvairovę

Dokumente išliko nuostata, kad koalicija puoselės atvirą, demokratinę visuomenę ir pilietinę tapatybę. Kaip ir senojoje sutartyje, taip ir dabar, partneriai žada priimti prieš ksenofobiją, antisemitizmą bei kovos prieš bet kokią diskriminaciją priemonių planą.

Tiesa, įtraukta nauja nuostata, susijusi su visuomeniniu transliuotoju LRT.

„Užtikrinsime žodžio laisvę ir nuomonių įvairovę visuomeninio transliuotojo veikloje“, – rašoma naujojoje sutartyje.

Sieks atkurti diplomatinius santykius su Kinija

Taip pat sutartyje išskiriami įsipareigojimai užsienio politikos srityje – numatoma užtikrinti paramą Ukrainai jos kovoje prieš Rusiją bei integracijos į NATO ir Europos Sąjungą (ES) kelyje.

Taip pat numatyta „atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra ir kitose ES valstybėse“.

Praėjusią savaitę paaiškėjo naujos valdančiosios koalicijos sudėtis – socialdemokratai, „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime sutarė dėl bendro darbo. Ši trijų frakcijų valdančioji dauguma Seime turės 82 mandatus.