Pasivaikščiojimas rašytojo Romaldo Zabulionio takais
Prienų r. vykęs pasivaikščiojimas rašytojo Romaldo Zabulionio takais, tikrai buvo vertas dėmesio dalykas.
Sūkurių kaimo Kaštonų gatvėje kartu su rašytoju Romaldu apžiūrėjome buv. kultūros namų aplinką.Trumpai buvo prisiminta šio statinio ir jo šeimininko istorija. Po to vykome į Balbieriškio miško biosferos poligoną prie vieno ĄŽUOLO.
Balbieriškio miške 1863 m. miške stovyklą buvo įrengę sukilėliai prieš carinę valdžią. Sovietinės okupacijos metais, nuo 1944 m. rudens, Balbieriškio miške veikė pavieniai Lietuvos partizanų būriai, kurie 1945 m. buvo sutelkti į Vaidoto grupę.
Šiame miške 1946 m. birželio 14 d. kautynėse žuvo Tauro apygardos Geležinio Vilko partizanų būrio vadas Kazimieras Degutis-Raginis ir partizanas Petras Mitrulevičius-Kilbas.
1949 m. liepos 3 d. kautynėse žuvo Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Vaidoto tėvūnijos partizanai Stasys Vasiliauskas-Kirvis, Vytautas Šilalė-Žalgiris, Valerija Valukonienė-Uošvė ir Monika Ražanskaitė-Margarita.
Degsnės botaniniame draustinyje apžiūrėjome aukščiausią Lietuvos medį – 49 m aukščio, apie 160 m. amžiaus maumedį. Maumedynas, kuriame auga aukščiausias Lietuvos medis buvo užveistas dar XIX a. viduryje, 1849 m. Tuo metu Užnemunė priklausė Varšuvos kunigaikštystei. Nuo 1960 m. Degsnės miško maumedynas yra yra saugoma teritorija – Degsnės botaninis draustinis ir europinio maumedžio genetinis draustinis.
Lankydamiesi Balbieriškyje buvo svarbu prisiminti šio miestelio istorija, kai nuo 1907 veikė Žiburio draugijos skyrius, buvo įsteigta biblioteka‑skaitykla, paštas. XX a. 3–4 dešimtmetyje veikė įvairios dirbtuvės, 1926 m. buvo įsteigta žemesnioji mergaičių žemės ūkio mokykla. Veikė ir žydų pradžios mokykla.
Pastebėtina, kad per II pasaulinį karą 1944 m. didelė miestelio dalis sudegė, o 1946 m. miestelį buvo užėmę Lietuvos partizanai ir išlaisvino tremčiai surinktus žmones. Sovietų okupacijos metais čia veikė apylinkės ir kolūkio centras.
Mackių kaime, pasivaikščiojimo pabaigoje rašytojo Romaldo Zabulionio sodyboje stebėjome kalakutus. Labai įdomūs gyvūnai.
Kalakutai yra naminiai paukščiai, kilę iš Šiaurės Amerikos laukinio kalakuto (Melagris gallopavo). Prijaukinti Meksikoje 15 a., į Europą įvežti 16 amžiuje. Tai didžiausi naminiai paukščiai (kalakuto masė apie 18–35 kg, kalakutės apie 9–17 kg).
Lietuvoje kalakutai iš pradžių buvo laikomi tik dvaruose, vėliau juos pradėjo auginti ir valstiečiai. Po I-ojo pasaulinio karo Europoje augo kalakutienos paklausa, dėl to Žemės ūkio rūmai skatino vietoj žąsų ir ančių daugiau auginti kalakutų. Nuo 1937 m. pradėta auginti bronzinius plačiakrūtinius kalakutus, įsteigta jų veislinių ūkių. 1939 kalakutai sudarė tik 2,4 % visų naminių paukščių, daugiausia jų laikyta Užnemunėje. 1959 m. kalakutus pradėjo auginti kai kurie valstybiniai ūkiai. Paplito bronziniai plačiakrūtiniai (daugiausia juos augino tik gyventojai) ir baltieji plačiakrūtiniai. Šiandien kalakutus daugiausia augina ir platina ūkininkai.
Ačiū rašytojui Romaldui už gerus įspūdžius ir puikias šio pasivaikščiojimo istorijas, kurios svarbios mums visiems.
