Paskolos: kam gali, o kam negali būti išduodamos?
Pinigai reikalingi kiekvienam iš mūsų. Ir tai – neabejotinas faktas. Tiesa, reikalingų sumų dydis, o kartu – ir su tuo susiję poreikiai, neretai skiriasi kardinaliai. Juk vieni svajoja apie keliones į tolimus kraštus, o kitiems visiškai pakaktų ir poros dienos poilsio Lietuvos pajūryje. Nevienodos ir žmonių finansinės galimybės. Jei vieni savo norus, kartais – net nepajusdami sumažėjusio biudžeto, gali patenkinti iš asmeninių lėšų, tai kitiems, kad ir kaip to nesinorėtų, yra reikalinga finansinė pagalba. Dažniausiai tai – paskolos be užstato. Apie tai, kas šias gali gauti, kam, deja, kreditorių durys yra užtrenktos, o taip pat, kas, išlaikydami sąmoningumą, nuo finansinių įsipareigojimų prisiėmimo turėtų susilaikyti patys, skaitykite šiame straipsnyje.
Kam gali būti išduodamos paskolos be užstato?
Oficialiai veikiančios finansų bendrovės, išduodančios paskolas, turi vadovautis Lietuvos banko diktuojamais reikalavimais, kuriais tarytum „piešiamas“ potencialaus paskolos gavėjo portretai. Pagrindiniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti paskolą gauti norintis asmuo, pateikti žemiau.
Pilnametystė. Dažna kredito bendrovė savo finansines paslaugas siūlo asmenims, sulaukusiems 18 metų. Tiesa, kai kurie kreditoriai šiuo atžvilgiu yra griežtesni ir, kaip minimalią amžiaus ribą, keliamą paskolos gavėjams, yra numatę 21-erius metus.
Nuolatinis darbas. Tarp pastovaus darbo ir nuolatinių pajamų galima dėti lygybės ženklą, tiesa? Tad, kreditoriai, norėdami apsidrausti nuo nemokių klientų, o pastariesiems padėti išvengti kartais neįveikiamų finansinių įsipareigojimų, kaip vieną iš reikalavimų kelia ir būtino stažo trukmę. Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartyje, toje pačioje darbovietėje turi būti išdirbę ne trumpiau nei 3 mėnesius. Tuo tarpu, savarankiškai, tai yra – pagal verslo liudijimą ar su individualios veiklos pažyma – dirbantys asmenys, žvelgiant į šį kriterijų, turi įveikti aukštesnę „kartelę“. Šiai kredito bendrovių klientų kategorijai yra keliamas būtinybė pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą būti išdirbus mažiausiai 6 mėnesius.
Pakankamos pajamos. Tiesa, fakto, jog žmogus dirba, neužtenka, jog šiam būtų garantuota paskolos be užstato galimybė. Remiantis Lietuvos banko reikalavimais, norint gauti naują paskolą, jau turimi finansiniai įsipareigojimai (paskolų įmokos, lizingai ir kita) negali būti didesni nei 40 proc. pastovių pajamų. Remiantis teoriniais skaičiavimais, tokia suma, likusi, padengus visus privalomus įsipareigojimus, turėtų būti pakankama, siekiant užtikrinti komfortiškas gyvenimo sąlygas. Tiesa, šie skaičiai, priklausomai nuo individualios situacijos, gali gerokai skirtis.
Tiesa, reikia pabrėžti, jog kreditoriai vertina tik oficialias, „į rankas“ gaunamas pajamas, tuo tarpu „juodas“ uždarbis, kad ir koks solidus bebūtų, galimybės gauti paskolą nepadidina. O, dirbant savarankiškai, atsiranda būtinybė kreditoriui pateikti papildomus dokumentus (sąskaitos faktūros, banko išrašas, sutartys ir kita), patvirtinančius pajamų gavimo faktą ir jų dydį.
Skolų nebuvimo faktas. Faktas, jog turimi finansiniai įsipareigojimai kitoms kreditų bendrovėms viršija 40 proc. gaunamų pajamų nėra vienintelė priežastis, užkertanti kelią gauti paskolą be užstato ar priverčianti šią imti ne itin palankiomis sąlygomis. Paskola gali būti nesuteikiama ir dėl blogos kredito istorijos, pavyzdžiui, susijusios su praeityje turėtomis skolomis, kurių išieškojimas buvo atliekamas teismo keliu. Dėmesio, svarbus niuansas: „dėmės“ kredito istorijoje išlieka net 10 metų, tad kiekvienas žingsnis, susijęs su finansinių reikalų tvarkymu (ne išimtis ir, pavyzdžiui, sąskaitų už komunalinius mokesčius apmokėjimas laiku) turėtų būti žengiamas itin atsakingai, įvertinant visą galimą su tuo susijusią riziką.
Situacijos, kada paskolos neturėtų būti išduodamos ar nuo tokio žingsnio derėtų susilaikyti patiems
Remiantis aukščiau pateikta informacija, logiška, jog paskolos be užstato negali būti išduodamos žmonėms, kurie neatitinka minėtų reikalavimų:
- nėra sulaukė pilnametystės;
- negauna pastovių pajamų arba yra bedarbiai;
- turi esamų/senų nepadengtų įsiskolinimų;
- gauna per mažas, lyginant su turimais finansiniais įsipareigojimais, pajamas.
Tiesa, net ir tais atvejais, kai, pateikus paskolos paraišką, kredito bendrovė (ar net kelios jų) šią „palaimina“, nederėtų iš karto pulti džiaugtis ir aklai pasirašyti paskolos sutartį. Paraiškos patvirtinimą reikėtų suprasti kaip teorinį įvertinimą, jog klientas yra pajėgus tinkamai vykdyti naujus finansinius įsipareigojimus, kurių dydis atitinka sutartyje įvardinto dydžio paskolos įmoką. Tačiau, kaip pavyks su tuo, tai yra – su sumažėjusiomis mėnesio pajamomis – susidoroti, priklauso nuo asmeninės kiekvieno, o kartu – ir visos šeimos situacijos.
Būdas įvertinti, ar naujos paskolos įmoka yra asmeniškai „įkandama“, yra visiška nesudėtingas. Tereikia iš pastoviai gaunamų mėnesio pajamų atimti ne tik iki šiol turėtas reguliarias išlaidas, bet ir naujus, ketinamus prisiimti finansinius įsipareigojimus, kurių suma lygi mėnesinei paskolos įmokai. Jei kyla bent menkiausia abejonė, jog tai neigiamai įtakos asmeninio ar šeimos gyvenimo kokybę, sprendimą dėl paskolos ėmimo reikėtų dar kartą gerai apsvarstyti ar, pavyzdžiui, įvertinti galimybę sumažinti mėnesinę įmoką, pratęsiat kredito laikotarpio. Žinoma, tai reikštų daugiau palūkanų, sumokamų kreditoriui, tačiau, kita vertus, kartu ir mažesnio mokestinę mėnesio naštą.
Kokios yra išeitys, nesant paskolos be užstato suteikimo galimybės?
Žinoma, dėl paskolos žmonės įprastai kreipiasi, susidūręs su realiu finansinės pagalbos poreikiu, tad neigiamas atsakymas iš kreditoriaus ne visada yra priimtinas. Pinigų juk vis vien reikia? Tokiu atveju, negaunant paskolos be užstato, derėtų pasidomėti tokiomis alternatyvomis, kaip, pavyzdžiui, privačių žmonių paskolos ar hipotekos paskola (paskola su užstatu). Žinoma, nederėtų, vaizdžiai, tariant, spjauti į artimųjų siūlomą finansinę pagalbą. O neabejotinai geriausias „receptas“ – dėti visas pastangas, ieškant legalių papildomų pajamų šaltinių.
