Pastarąją parą dukart uždarius Vilniaus oro uostą, paveikti mažiausiai 5 skrydžiai

Pastarąją parą Lietuvos oro erdvėje fiksavus link Vilniaus oro uosto judančias atžymas, pastarasis buvo uždarytas du kartus.

Anot Vilniaus oro uosto, pastarąjį kartą jo veikla buvo sustabdyta pirmadienio naktį, nuo 1.40 val., o atnaujinta apie 3.25 val.

Kaip pirmadienį pranešė LRT radijas, dėl Vilniaus oro uosto uždarymo, iš viso buvo atšaukti mažiausiai penki skrydžiai, kiti buvo nukelti arba nukreipti į kitus oro uostus.

Kaip skelbta, pastarąją parą Vilniaus oro uosto veikla beveik pusšeštos valandos buvo sustabdyta sekmadienį 18.55 val., atnaujinta –  0.25 val.

Anot Vilniaus oro uosto, sprendimą stabdyti skrydžius lėmė navigacinėje sistemoje fiksuotos atžymos, kurios būdingos balionams, judančios Vilniaus oro uosto kryptimi.  

Vilniaus oro uostas informavo, kad pirmadienį, dienos eigoje, gali būti fiksuojami pavieniai skrydžių vėlavimai dėl sutrikusios įgulų ir orlaivių rotacijos.

Keleiviai, kurių skrydžius sutrikdė ribojimai ar skrydžiai buvo atšaukti, kviečiami tiesiogiai susisiekti su savo oro bendrovėmis dėl detalesnės informacijos. 

Vitkauskas apie naujausią kontrabandinių balionų antplūdį: tai intensyviausia ataka per lapkritį

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas  sako, kad pastarąją parą radarai šalies oro erdvėje iš viso fiksavo daugiau kaip 40 atžymų. Pasak jo, tai intensyviausia hibridinė ataka per visą lapkritį.

„Turėjome intensyviausią naktį per visą šitą mėnesį, per lapkritį, nes meteorologinių balionų paleidimai iš Baltarusijos prasidėjo apie penktą valandą vakaro ir tęsėsi  2 val. ryto. Tas skaičius atžymų, kurias fiksavome, kurios turėjo įtakos oro uosto veiklai, yra per 40“, – pirmadienį LRT radijui sakė V. Vitkauskas.

NKVC duomenimis, dėl pastarąją parą fiksuotų incidentų oro erdvėje iš viso buvo atšaukta 13 skrydžių, dar šeši – nukreipti į Kauną. Taip pat daugiau kaip 1 tūkst. keleivių buvo pergabenti iš Kauno į Vilnių ir atvirkščiai, nes keliones tęsė būtent iš Kauno oro uosto.

Šiuo metu policijos ir pasienio pajėgos ieško į Lietuvos teritoriją įskridusių kontrabandinių balionų, kurių jau rasti šeši.

„Iki šio ryto šeši (balionai – ELTA) rasti, bet, aišku, čia dar tikrai ne pabaiga. Pajėgos intensyviai dirba, ieško, bando turbūt ir sulaikyti tuos, kurie jų atvyko pasiimti. Vyksta intensyvus darbas“, – pabrėžė V. Vitkauskas.

Jis taip pat pažymėjo, kad pastarąją parą atžymas fiksavo ir kaimyninė Latvija.

„Šita visa ataka peraugo į platesnį geografinį mastą – mūsų kaimynai latviai taip pat irgi sulaukė, mūsų žiniomis, per 30 atžymų savo radaruose“, – sakė NKVC vadovas.

Kaip skelbta, pastarąją parą Lietuvos oro erdvėje fiksavus link Vilniaus oro uosto judančias atžymas, pastarasis buvo uždarytas du kartus.

Anot Vilniaus oro uosto, beveik pusšeštos valandos buvo sustabdyta sekmadienį 18.55 val., atnaujinta –  0.25 val. bei pirmadienio naktį – nuo 1.40 val iki 3.25 val.

Sprendimą stabdyti skrydžius lėmė navigacinėje sistemoje fiksuotos atžymos, kurios būdingos balionams, judančios Vilniaus oro uosto kryptimi.  

Vilniaus oro uostas informavo, kad pirmadienį, dienos eigoje, gali būti fiksuojami pavieniai skrydžių vėlavimai dėl sutrikusios įgulų ir orlaivių rotacijos.

Skaisgirytė: reikėjo neskubėti atidaryti sienos su Baltarusija

Savaitgalį Lietuvą vėl užplūdus kontrabandiniams balionams, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad nereikėjo skubėti priimant sprendimą dėl sienos su Baltarusija atidarymo. Pasak jos, prieš atnaujinant pasienio kontrolės punktų veiklą, vertėjo išsireikalauti Minsko, kad į Vilnių nebeskristų balionai ir būtų paleisti vilkikai. 

„Ar reikėjo uždaryti sieną? Taip, reikėjo imtis kažko. Nebuvo galima tiesiog ramiai sėdėti ir žiūrėti, kaip kontrabandiniai balionai pažeidžia Lietuvos oro erdvę ir sukelia civilinės aviacijos pavojų ir grėsmę žmonių saugumui“, – pirmadienį LRT radijui teigė A. Skaisgirytė. 

„Reikėjo gal neskubėti atidaryti tos sienos ir labiau sąlygoti sienos atidarymą. Gan aiškiai susiejant, jei norite atidarytos sienos – turi būti įvykdytos bent dvi sąlygos: neturi būti balionų Lietuvos teritorijoje ir turi būti paleisti mūsų vilkikai. Kaip suprantu, tai nebuvo padaryta, todėl Baltarusija toliau daro, ką nori“, – akcentavo ji.

Tuo metu Baltarusijai siekiant diplomatinių derybų su Lietuva, patarėja akcentuoja, kad svarbus ne pokalbio formatas, o jo turinys. 

„Kažkokių derybų, aišku, reikia. Kokiu lygiu jos vyksta nėra pats svarbiausias klausimas, pats svarbiausias klausimas yra tų derybų turinys, kas yra sakoma“, – dėstė A. Skaisgirytė, kad Baltarusijai turėtų būti išsakyti aiškūs Lietuvos reikalavimai. 

Kaip skelbta, pastarąją parą Lietuvos oro erdvėje fiksavus link Vilniaus oro uosto judančias atžymas, pastarasis buvo uždarytas du kartus.

Anot Vilniaus oro uosto, beveik pusšeštos valandos buvo sustabdyta sekmadienį 18.55 val., atnaujinta – 0.25 val. bei pirmadienio naktį – nuo 1.40 val iki 3.25 val.

Sprendimą stabdyti skrydžius lėmė navigacinėje sistemoje fiksuotos atžymos, kurios būdingos balionams, judančios Vilniaus oro uosto kryptimi.  

Vilniaus oro uostas informavo, kad pirmadienį, dienos eigoje, gali būti fiksuojami pavieniai skrydžių vėlavimai dėl sutrikusios įgulų ir orlaivių rotacijos.

Motuzas pripažįsta, kad siena su Baltarusija atverta skubotai: didelį spaudimą darė vežėjai

Tęsiantis meteorologinių balionų antplūdžiui iš Baltarusijos, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas pripažįsta, kad Lietuva sieną su Baltarusija atvėrė skubotai. Tačiau, kaip pabrėžia politikas, sprendimas priimtas siekiant greičiau išspręsti pasienyje įstrigusių vilkikų situaciją. 

„Paskubėjome (atverti sieną – ELTA) dėl to, kad didelį spaudimą darė vežėjai. Iš tikrųjų, jei įsigilintume į vežėjų situaciją, ji buvo labai sudėtinga. Kadangi buvo įkalinta ne tik technika, bet dalis vežėjų, taip pat ten buvo nemaža dalis ir prekių (…). Žinoma, tam tikro lygio derybos buvo, su pasienio tarnybomis. Mes girdėjome iš gerbiamo (Rustamo – ELTA) Liubajevo, kad Baltarusijos pusė labai rimtai į tai pažiūrėjo (…). Buvo patikėta gera Baltarusijos valia“, – pirmadienį LRT radijui teigė R. Motuzas. 

Pasak URK pirmininko, sprendžiant kontrabandinių balionų problemą vėl turėtų būti sušauktas tarpinstitucinis pasitarimas. Be to, pasak R. Motuzo, svarbus bendradarbiavimas Europos sąjungos (ES) šalių lygmeniu, naujų sankcijų Baltarusijai įvedimas. 

„Vėl turi rinktis įvairios mūsų už tai atsakingos institucijos ir vėl numatyti tam tikras priemones“, – sakė R. Motuzas. 

„Kadangi mes šiandien išgirdome, kad tai jau vyksta ir Latvijos teritorijoje, mes matome, kad pirmiausia turi būti ir regioninis bendradarbiavimas. Žinoma, čia labai svarbi ir Lenkijos pozicija, nes jie atidarė tuos punktus. Aš manau, kad labai svarbi yra ir bendra ES pozicija (…). Turi būti sugriežtintos sankcijos Baltarusijai ir Rusijai ir dėl hibridinių grėsmių“, – dėstė jis. 

Kaip skelbta, pastarąją parą Lietuvos oro erdvėje fiksavus link Vilniaus oro uosto judančias atžymas, pastarasis buvo uždarytas du kartus.

Anot Vilniaus oro uosto, beveik pusšeštos valandos buvo sustabdyta sekmadienį 18.55 val., atnaujinta – 0.25 val. bei pirmadienio naktį – nuo 1.40 val iki 3.25 val.

Sprendimą stabdyti skrydžius lėmė navigacinėje sistemoje fiksuotos atžymos, kurios būdingos balionams, judančios Vilniaus oro uosto kryptimi.  

Vilniaus oro uostas informavo, kad pirmadienį, dienos eigoje, gali būti fiksuojami pavieniai skrydžių vėlavimai dėl sutrikusios įgulų ir orlaivių rotacijos.

Tai – vienas iš daugelio atvejų, kai dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos grėsmės sustabdyta Vilniaus oro uosto veikla.

Reaguodama į šiuos incidentus, Lietuvos Vyriausybė spalio pabaigoje nusprendė uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktai su Baltarusija, jų veikla atnaujinta vidurnaktį iš trečiadienio į ketvirtadienį. 

Lietuvos oro uostai (LTOU) pranešė, kad kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl iš Baltarusijos teritorijos paleistų kontrabandinių balionų, kurie, LTOU teigimu, kelia pavojų valstybės nacionaliniam saugumui.