10 rugsėjo, 2020
Aušrinė Dubauskienė

Pastelės šviesoraščių link…

„Gyvenimas veltui nebėga, gyvenimas – Dievo laiškai. Gyvenimo grožis priklauso nuo to, kaip tuos laiškus skaitai“ – kadais girdėtą posmelį priminė subtilioje Gabrielės Venckutės dovanotoje akvarelėje nutapytos senučiukės pašto dėžutės. Jautriai palietė. Norisi jas užpildyti laiškais. Todėl rašau. Laišką. Jums.

Apie tai, kaip rugpjūčio 3–8 dienomis menų studija „Smiltys“ išvyko ieškoti „Nuostabiosios žemės“ ir Šviesos. Kodėl? Kad dėl savęs ir dėl Jūsų atrastų bei išjaustų 19–20 a. pirmosios pusės menininkų pamėgtą tapytojų rojų – Nidą. Kad parvežtų kitokią parodą negu lig šiol matėte. Tapytą sausa pastele. Taip, ši technika nėra populiari. Ji primiršta, nors nepamiršta. Stebuklinga savybė – pastelė tarsi sutverta paprastumui perteikti ir vertybe paversti kiekvieną akimirką. Tai tiesioginis subtilus, perregimas, minkštas, jautrus, o panorėjus – drastiškas, griežtas, prisodrintas, ryškus pastelės, delno, pirštų kontaktas su popieriumi. Išjaučiant vietą per prisilietimus – dulkės švelnumą, spalvą, formą, intensyvumą. Paklusnūs arba netikėti prisilietimai. Prie pažinimo ir prisiminimo. Prie fizinės ir dvasinės Šviesos.

Kybartų kultūros centro menų studijos „Smiltys“ VIII tarptautinio tapybos pastele plenero-edukacinės stovyklos „Šviesa“ vienas iš siekių buvo apsistoti viešbutyje „Nidos banga“. Ne, tai ne užgaida, tai noras pabūti ir patirti čionai buvusių kūrėjų dvasią. Anksčiau būta pašto, o vėliau ši vieta tampa Hermano Blodės „Svečių namais“. Svetingo šeimininko dėka 19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje šioje vietoje buvo Karaliaučiaus ir kitų Vokietijos miestų menininkų – Karaliaučiaus universiteto profesorių, dailininkų, aktorių, kompozitorių, fotografų, literatų, žurnalistų – pamėgta vasarojimo ir kūrybos vieta.

Visai ne dėl kokios vyravusios meno srovės ar suburta garsaus menininko, bet dėl unikalaus gamtos darinio ir kraštovaizdžio pradėjo formuotis dailininkų kolonija. Ir visai nesvarbu, kur menininkai gyveno – ar viešbučiuose, ar ramiuose žvejų nameliuose – visi susitikdavo čia, menininkų globėju vadinamo H. Blodės „dailininkų verandoje“, įrengtoje į marių pusę. Iki XX a. vidurio ji buvo menininkų traukos centras.

Čionai į marias žvelgta Tomo Mano, Zigmundo Froido, Makso Pechšteino, Karlo Knaufo, Ernsto Bishoff-Culmo – visų garsių asmenybių neišvardysi – čia iki gilių išnaktų diskutuota aktualiais meno klausimais, sukurta daug dailės darbų. Didelė jų dalis eksponuojama šiuose svečių namuose, buvo rengiamos parodos. Juk paremdamas dailininkus H. Blodė už apsistojimą leidęs atsiskaityti paveikslais, dalis darbų dovanota, kūriniai būdavo ir užstatomi…

Po Pirmojo pasaulinio karo susirgus H. Blodei viešbutį ir rūpestį dailininkais perima jo žentas – tapytojas Ernstas Mollenhaueris. Menininkų kolonija klesti, impresionizmą, natūralizmą keičia ekspresionistinė tendencija (E. Mollenhauerio dėka Nida tampa „Tilto“ grupuotės filialu), netrukus pasirodo neorealistiniai kūriniai. 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, Kuršių nerija tampa ne tik vokiečių, bet ir lietuvių menininkų traukos centru.

Iki 1945 m. Nidoje kūrė daugiau nei 200 dailininkų. Menininkų kolonijos egzistavimo pabaiga sutampa su karo pabaiga. H. Blodės viešbutyje sukaupta didelė paveikslų kolekcija, atskleidžianti visą dailininkų kolonijos raidą 1945 m., sunaikinama kartu su garsiąja menininkų veranda.

Laimė, kad garsindami „Šiaurės Sacharos oazę“ (nuo 1850 m.) didžioji dailininkų sukurtų darbų dalis keliavo toli ir už šio krašto ribų. Kita dalis – fenomenalioji kūryba – viską karo metu praradusių dailininkų atsiminimų paveikslai.

„Nidos banga“ tęsia tradiciją būti menininkų susibūrimo vieta, veikia Hermano Blodės muziejus, kuriame eksponuojami faktai ir fotografijos iš viešbučio istorijos, erdvėse daug meno kūrinių. Apsidžiaugėme pamačiusios G. Vitartaitės tapybos darbą, mat mums, „Smiltims“, tapybos plenere „Esamasis laikas“ (2016 m.), siekdama perteikti gebėjimą sujungti tradicinio peizažo principus su šiuolaikine, abstrakčia, konceptualizuota menine mąstysena, tapytoja teikė meistriškumo pamokas. Mums, „smiltelėms“, kūryboje siekiančioms profesionalumo – lektoriai yra Šviesos dovanos.

Per šį plenerą meistriškumo pamokas teikė Audronė Gurinskienė. Demonstruodama pavyzdžius, tapybos pastele būdus, principus, specifiką, dosniai dalydama patarimus mus mokė perprasti pastelės jautrumą ir galimybes. Žinių ir patirties sėmėsi menų studijos „Smiltys“ narės: Irena Abraitienė, Irena Šunokienė, Ilona Mikalainienė, Aušrinė Dubauskienė, plenere dalyvavo Alvydas Dirsė, Vladas Markūnas, jaunosios kartos atstovės Gabija Dubauskaitė ir Giedrė Mikalainytė. Tarptautinis tapybos pastele pleneras dėl esamos pandemijos padėties nuotoliniu būdu įtraukė viešnias iš Rusijos Federacijos – Margaritą Batyasovą, Iriną Fominą, Juliją Ponomarčiuk bei iš Lenkijos Aliciją Barbarą Czarnecką-Zyskowską.

Trumpai užsimenu apie nelengvą užduotį, tekusią mūsų akims, – priprasti prie čionykštės šviesos. Ji Neringoje tikrai kitokia. Ar įveiksime jos perteklių, prie kurio, tikriausiai, pripratę tik pamario gyventojai? Atspindėdami vandenys šviesą dar labiau sustiprina, pagilina pojūčius gylio, erdvės beribiškumo, pasaulio visumos – ar mes sugebėsime visa tai perteikti popieriaus lakštuose?

Vidinės būsenos turi daug spektrų realizuotis. Jos vis primena apie siekiamybę byloti. Kiekvieną akimirką plenero dalyvius sinchroniškai lydinti pajautimo, pažinimo sintezė meno mūzų takelius sujungė ir Nidos bibliotekoje. Onutės Birutės Surdokienės dovana pajausti, pabūti apsuptyje Šviesos, Kūrybos ir Vienio pavakarės dalyvius užpildė mąslia ramybe. Nijolės Linionienės poezija, Onutės literatūriniai skaitymai, lengvos, raminančios ir ilgesingos Gabrielės Venckutės akvarelės, pažadinusios poetinę išraišką, dalyviams suteikė naujo patyrimo ir atsivėrimo mirksį.

Ir fiksavo plenero dalyviai stebuklingas šio krašto akimirkas, ir lietė pastelėmis lapus sielą pakerėjusiais vaizdiniais. Sąmoningai nutyliu apie sukurtus darbus. Bet pažadu, kad įspūdžiai, nuojautos, sakytume – dulkėmis sugulusios – Jus pasitiks visu netikėtumu…

Kūrybinės veiklos erdvė jau ekspozicijos pavidalu „Nidos bangoje“, konferencijų salėje, žiūrovams buvo atverta rugpjūčio 7–8 dienomis. Turiningai Kuršių nerijoje praleistas laikas džiugino pačius pleneristus, viešbučio administraciją, lankytojus.

Savame krašte į meno apžavus žiūrovą įtrauksime rugsėjo mėnesį Vištyčio regioninio parko lankytojų centre, spalį – Kybartuose, A. Kezio galerijoje, lapkritį – Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje, sausį – Marijampolės kultūros centre.

Žinote, prikaupėme kūrybinio polėkio ir atmintyje glūdinčių vaizdinių. Vidinei būsenai panorėjus jie atgis pastele popieriaus lakštuose, aliejine, akrilo tapyba drobėse.

Pašto dėželės saugo laiškus, kol šie pasieks adresato rankas. Per plenero darbus parodų lankytojai skaitys žinią. Tebūnie tai ne tik akimirkos, bet ir bundančios sąmonės džiaugsmas…

 


Prelatas Vytautas Gustaitis vaišinasi ukrainietiškais barščiais, kuriuos virė Olia ir Ania Jautri Sviatoslavo muzikinė dovana / Birutės Nenėnienės nuotr.
28 balandžio, 2022

Pasaulinės gyvybės dienos šventimas Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijoje jau keleri metai skleidžiasi kaip šeimų sambūris, kaip įvairias bendruomenes […]

26 balandžio, 2022

Keturioliktosios akcijos Darom Marijampolė 2022 metu,  buvo tvarkoma – 18 didesnių miesto teritorijų, kaimiškosiose vietovėse – 11. Šunskų miške, šalia […]

Prie „savojo“ medelio (iš kairės): Vilkaviškio dekanas kun. Virginijus Gražulevičius, savivaldybės darbuotoja Jurgita Grigaliūnaitė, TAU vadovė Dalytė Šileikienė, rajono meras Algirdas Neiberka, mero patarėjas Joris Juškauskas / Romo Bacevičiaus nuotr.
21 balandžio, 2022

Velykų trečiosios dienos priešpietę Vilkaviškio Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) studentai susirinko sodinti medelių Vilkaviškyje, prie naujai nutiesto pėsčiųjų-dviračių tako palei […]

Vinco Kudirkos muziejaus darbuotoja Danguolė Dabrišienė sakė, kad Liepalotų ir Demikių šeimų kapo paminkle nėra atskirai įrašyta kun. Juozo Demikio pavardė, todėl jis gimtinėje naujoms kartoms kaip ir nežinomas / Birutės Nenėnienės nuotr.
16 balandžio, 2022

Besiformuojančiai Lietuvos inteligentijai sudėtingais spaudos draudimo laikais iškilo vienas svarbiausių uždavinių – žadinti lietuvių tautos dvasią, priešintis rusinimo politikai, siekti […]

24 vasario, 2022

Šią savaitę Lietuvių kalbos dienas pradėjo Šakių rajono savivaldybė – šių metų Lietuvių kalbos dienų sostinė. Lituanistikos sklaidai Lietuvoje ir […]

21 vasario, 2022

Vasario 18 d. Marijampolės dramos teatre buvo džiaugsmingai atšvęsta Sūduvos diena, o kartu iškilmingai paskelbtas Sūduvos atmintinų metų atidarymas. Sveikinimus […]

12 vasario, 2022

Marijampolėje su darbo vizitu apsilankiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitiko su statutinių tarnybų atstovais ir aptarė viešojo saugumo ir […]

27 sausio, 2022

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį lankėsi Marijampolės regione, kur susitiko su vietos bendruomenių atstovais, kartu su Valstybės pažinimo centro edukatoriais […]

27 sausio, 2022

Tadas Vitkevičius su ZAZ 965 susidraugavo dar studijuodamas. Mažas, paprastas ir kartais kaprizingas automobilis, tapo nepamainomu pagalbininku kasdienėse kelionėse. Jaunystės […]

22 sausio, 2022

Marijampolė pagrįstai didžiuojasi savo nuostabiais parkais, svetingais gyventojais, besikuriančiomis jaunomis šeimomis ir sėkmingu verslu.  Vis dažniau žmonės renkasi laisvalaikį leisti […]

Išsaugotasis originalus Juozo Zikaro sukurtas bareljefas, 1952 metais nuimtas nuo tilto, kurį išsaugojo naumiestietis Juozas Šipaila, eksponuojamas V. Kudirkos muziejuje / Birutės Nenėnienės nuotr.
23 gruodžio, 2021

Šiemet įvairiais renginiais paminėtas vienas pirmųjų profesionaliųjų Lietuvos skulptorių – Juozas Zikaras (1881–1944). Į kūrėjo 140-ųjų gimimo metinių minėjimą lapkričio […]

Ralfas Selindžeris šiemet rugsėjo 23 dienos renginyje Holokausto atminimo vietoje bendrauja su moksleiviais / Birutės Nenėnienės nuotr.
3 gruodžio, 2021

„Dievas sukūrė ne lietuvius, vokiečius ar žydus, o žmogų. Bet nenurodė vietos, kur žmogus be jokio ženklo ant krūtinės galėtų […]

Paežerių dvaro-muziejaus salėje gyvenimo ir muzikos labirintais klausytojus vedžiojo koncerto „Ant muzikos sparnų“ atlikėjai Šviesė Čepliauskaitė ir Mindaugas Jankauskas / Birutės Nenėnienės nuotr.
3 gruodžio, 2021

Lapkričio 28 dieną sukako 110 metų, kai gimė kamerinio dainavimo pradininkė, dėl išskirtinio balso Lietuvos lakštingalos vardą pelniusi Beatričė Grincevičiūtė. […]

10 lapkričio, 2021

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitiko su pasienio savivaldybių vadovais ir aptarė klausimus, susijusius su nepaprastosios padėties įvedimu. Iš jų […]

Vilkaviškio viešosios bibliotekos direktorės Vilijos Gilienės (kairėje) padėka poezijos ir muzikos šventę padovanojusiems svečiams aktorei Jūratei Vilūnaitei, fleitininkui Andriui Raziukynui, rašytojai Aldonai Ruseckaitei, skaitovui Pauliui Šironui / Birutės Nenėnienės nuotr.
29 spalio, 2021

Per Lietuvą nuo vasaros pradžios persirito poeto Vytauto Mačernio 100-ojo jubiliejaus metams skirtų renginių banga. Anot literatūrologės Viktorijos Daujotytės (straipsnis […]

Zapyškis Sūduvos heraldikos pašventinimas
16 spalio, 2021

Zanavykus ir kapsus jungianti Sūduva – pirmasis Lietuvos etnografinis regionas, įteisinęs savo heraldinius ženklus. Penktadienį Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje […]

9 spalio, 2021

Spalio 8 dieną (penktadienį) Lietuvos asociacija „Gyvastis“ aštuntąjį kartą inicijavo žvakučių uždegimą organų donorams atminti. Prie šios iniciatyvos prisijungė 17 […]

30 rugsėjo, 2021

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos kartu su kitomis ministerijomis, ekspertais ir mokslininkais parengtam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui (LRBP). Jis numato, […]

23 rugsėjo, 2021

Mykolo Romerio universitete (MRU) įteikti aktyviausių Lietuvos bendruomenių 2021 m. konkurso laimėtojai.  Jau šeštą kartą surengtas respublikinis konkursas šiais metais […]

Dainiaus Čėplos nuotr.
21 rugsėjo, 2021

Proto kultas, paprastumas, optimizmas ir kartu jautri širdis, asmens laisvė ir pagarba asmens teisėms – tai idėjos, kurios veikė W. […]