Pasvalio rajone atsivėrė didelė įgriuva: geologai kol kas neskuba jos vadinti karstine smegduobe
Rugpjūčio pabaigoje Pasvalio rajono Buiviškių kaime pastebėta didelė įgriuva. Pirminiais Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistų matavimais, jos skersmuo siekia apie 17–20 metrų, o gylis – 7–8 metrus.
Pagal LGT taikomą skirstymą tai yra didelė pagal skersmenį, vidutinio gylio įgriuva. Tokio dydžio karstinių reiškinių Šiaurės Lietuvoje pasitaiko maždaug kas 3–5 metus, tačiau panašūs reiškiniai kartais susidaro ir už oficialiai pripažinto karstinio regiono ribų.
Vis dėlto specialistai kol kas neskuba šio objekto vadinti karstine smegduobe. Nors viešojoje erdvėje įgriuva jau buvo pavadinta rekordine karstine smegduobe, šiuo metu trūksta duomenų jos kilmei ir ryšiui su natūraliais karstiniais procesais patvirtinti.
Pirminiu LGT vertinimu, įgriuva gali būti technogeninės-sufozinės kilmės, o jos susidarymui galėjo turėti įtakos žmogaus veikla arba požeminiai objektai.
Įdomu tai, kad visai šalia įgriuvos anksčiau veikė 120 metrų gylio požeminio vandens gręžinys. Jis buvo likviduotas 2007 metais.
Įgriuvą galėjo suformuoti ne uolienų tirpimas, o vanduo
Viena iš svarstomų versijų – mechaninė sufozija. Tai procesas, kai tekantis požeminis vanduo išplauna smulkias grunto daleles – molį, aleuritą ar smėlį – ir nuneša jas į kitą laisvą erdvę.
Ilgainiui grunte gali susidaryti tuštuma. Virš jos esantys sluoksniai praranda atramą, todėl žemės paviršius gali įdubti arba staiga įgriūti.
Tam būtinas ne tik vandens judėjimas, bet ir kanalas ar ertmė, į kurią gali būti išnešamos grunto dalelės. Tokias sąlygas kartais gali sudaryti nesandarūs požeminiai vamzdynai, šuliniai, gręžiniai ar kiti žmogaus įrengti objektai.
Mechaninė sufozija nuo karstinio proceso skiriasi tuo, kad jos metu uoliena nėra tirpinama. Karstinės įgriuvos susidaro požeminiam vandeniui tirpinant tirpias uolienas, pavyzdžiui, gipsą ar dolomitą.
Tiksliai kilmei nustatyti reikės papildomų tyrimų
LGT specialistai pabrėžia, kad norint nustatyti, kaip ir kodėl Buiviškių kaime susidarė įgriuva, reikės daugiau tyrimų.
Planuojama analizuoti archyvinę geologinę bei techninę informaciją, atlikti geofizinius tyrimus. Vienas iš galimų metodų – elektrinė tomografija, leidžianti įvertinti požeminę grunto sandarą ir aptikti galimas suardytas zonas ar tuštumas.
Jeigu likusio gręžinio techninė būklė leis, būtų tikslinga ištirti ir jo konstrukciją. Tik surinkus daugiau duomenų bus galima patvirtinti arba atmesti galimą gręžinio įtaką įgriuvos susidarymui.
LGT specialistai planuoja šį reiškinį apžiūrėti vietoje spalį ir lapkritį, vykdydami karstinio kraštovaizdžio būklės monitoringo lauko darbus. Vėliau, surinkus daugiau informacijos, ketinama paskelbti tikslesnes išvadas.
Prie įgriuvos artintis nerekomenduojama
Įgriuva susidarė prie dirbamo lauko. Turimais duomenimis, šiuo metu ji nekelia tiesioginio pavojaus gyventojams ar pastatams.
Vis dėlto specialistai rekomenduoja prie jos neiti. Įgriuvos kraštai gali būti nestabilūs, todėl net ir iš pažiūros tvirtas gruntas šalia tokio objekto gali būti pavojingas.
Pasvalio rajone atsivėrusi įgriuva kol kas palieka daugiau klausimų nei atsakymų – ar tai dar vienas Šiaurės Lietuvai būdingas karstinis reiškinys, ar žmogaus veiklos ir požeminio vandens sąveikos pasekmė, turėtų paaiškėti atlikus išsamesnius tyrimus.
