Patikrinimas Kėdainių rajono globos įstaigose: gyventojų savarankiškumą riboja draudimai, psichologo pagalba – sunkiai prieinama

Seimo kontrolierių įstaigos atlikti patikrinimai dviejuose Kėdainių rajono socialinės globos namuose atskleidė, kad rūpinantis gyventojų saugumu ir gerove kai kurios taikomos praktikos gali nepagrįstai riboti jų savarankiškumą ir privatumą. Taip pat nustatyta, kad nors psichologinės pagalbos galimybė gyventojams numatyta, praktikoje ji ne visada yra realiai prieinama.

Seimo kontrolierių įstaigos atstovai lankėsi Dotnuvos slaugos namuose ir Šėtos socialiniame ir ugdymo centre. Vizitų metu vertinta, kaip šiose įstaigose užtikrinamos gyventojų teisės, orumas, privatumas, savarankiškumas, saugumas bei galimybė gauti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas.

Kai rūpestis gali riboti savarankiškumą

Patikrinimų metu abiejose įstaigose nustatyta aplinkybių, kurios riboja gyventojų galimybes savarankiškai veikti kasdieniame gyvenime.

Ekspertai atkreipė dėmesį, kad trūko aiškių nukreipiamųjų ženklų, piktogramų ir kitų vizualiųjų orientavimosi priemonių. Tokios priemonės ypač svarbios žmonėms, kuriems dėl negalios ar kitų aplinkybių sunkiau orientuotis aplinkoje. Jos padeda savarankiškai rasti įėjimus į pastatus, bendro naudojimo patalpas ir kitas erdves.

Taip pat nustatyta, kad gyventojams draudžiama be palydos išeiti už įstaigos teritorijos ribų net tais atvejais, kai iki apsigyvenimo įstaigoje jie galėdavo tai daryti savarankiškai. Kai kuriems gyventojams nebuvo leidžiama savarankiškai naudotis ir tam pritaikytais keltuvais.

Dalis kalbintų gyventojų teigė jaučiantys, kad dėl pernelyg didelio darbuotojų rūpesčio ar įvairių draudimų jų savarankiškumas yra ribojamas. Nors abiejose įstaigose gyventojai buvo skatinami prisidėti prie kambarių tvarkymo, rūpintis asmenine higiena ir dalyvauti kasdienėje veikloje, kitose gyvenimo srityse pasirinkimo galimybės buvo mažesnės.

Vienas iš pavyzdžių – apsipirkimas. Nė vienoje iš tikrintų įstaigų gyventojai negalėjo savarankiškai nueiti į parduotuvę. Dažniausiai produktus pagal jų pageidavimus nupirkdavo darbuotojai. Tiesa, Dotnuvos slaugos namuose kelios moterys galėjo apsipirkti į įstaigą atvykstančioje parduotuvėje, o Šėtos socialiniame ir ugdymo centre keli paslaugų gavėjai į parduotuvę būdavo lydimi darbuotojų.

Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė pabrėžė, kad žmogaus persikėlimas į socialinės globos įstaigą neturėtų automatiškai reikšti savarankiškumo praradimo.

„Nemažai asmenų, visą gyvenimą savarankiškai praleidusių bendruomenėje, persikelia į slaugos namus dėl negalios, pasireiškusios amžėjant, pavyzdžiui, dėl Alzhaimerio ligos ar demencijos. Šis reikšmingas jų gyvenimo pokytis neturėtų įvykti savarankiškumo kaina“, – sako J. Miliuvienė.

Pasak jos, galimybė kiek įmanoma pasirūpinti savimi ir priimti sprendimus padeda žmogui išlaikyti gyvenimo prasmės ir orumo jausmą. Todėl, Seimo kontrolierės vertinimu, savarankiškumo klausimui socialinės globos įstaigose turėtų būti skiriama daugiau dėmesio.

Abiejose įstaigose buvo patvirtintos paslaugų gavėjų įgalinimo koncepcijos. Tačiau Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį, kad savarankiškumas turėtų būti vertinamas kompleksiškai, o patvirtintos tvarkos turi būti nuosekliai taikomos kasdienėje praktikoje.

Privatumas prasideda nuo paprasto pasibeldimo

Patikrinimų metu gyventojai taip pat pasakojo, kad darbuotojai ne visada pasibelsdavo arba palaukdavo prieš įeidami į jų gyvenamuosius kambarius.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip nedidelė kasdienė detalė, tačiau būtent tokie įpročiai yra tiesiogiai susiję su žmogaus privatumo ir orumo užtikrinimu. Gyvenamasis kambarys socialinės globos įstaigoje yra asmens privati erdvė, todėl darbuotojų elgesys joje turėtų būti grindžiamas pagarba gyventojo teisėms.

Kita vertus, Seimo kontrolierių įstaigos ekspertai teigiamai įvertino užimtumo veiklų įvairovę. Gyventojams sudaromos galimybės pagal savo norus dalyvauti kūrybinėse, sportinėse ir kultūrinėse veiklose, užsiimti rankdarbiais, žaisti stalo žaidimus ar leisti laiką lauke.

Psichologinė pagalba numatyta, tačiau realiai ja nesinaudojama

Vienas svarbiausių patikrinimo metu nustatytų klausimų – psichologinės pagalbos prieinamumas.

Tiek Dotnuvos slaugos namuose, tiek Šėtos socialiniame ir ugdymo centre psichologo pareigybės nėra įsteigtos. Esant poreikiui, gyventojai gali gauti psichologinę pagalbą sveikatos priežiūros įstaigose.

Tačiau praktika parodė kitokią situaciją. Ataskaitoje nurodoma, kad pastaruosius pusantrų metų nė vienos iš tikrintų įstaigų gyventojams psichologo paslaugos nebuvo teikiamos. Pas psichiatrą per šį laikotarpį lankėsi tik vienas asmuo, ir tai buvo vos du apsilankymai.

Psichologai taip pat nedalyvavo vertinant gyventojų poreikius ir rengiant individualius socialinės globos planus.

Patikrinimo metu išryškėjo ir kita problema – ne visi gyventojai pakankamai gerai suprato, kas yra psichologinė pagalba, kada jos galima kreiptis ir kaip tai padaryti. Tuo metu patys darbuotojai pripažino, kad kai kuriems gyventojams tokia pagalba galėtų būti reikalinga.

Darbuotojų kompetencijos šioje srityje buvo stiprinamos. Jie dalyvavo mokymuose apie psichologinės gerovės užtikrinimą, bendravimo įgūdžius ir darbo psichologiją. Vis dėlto Seimo kontrolierių įstaiga pažymi, kad vien darbuotojų mokymų nepakanka, jeigu nėra sistemingai vertinamas psichologinės pagalbos poreikis ir gyventojams suprantamai nepaaiškinama, kokią pagalbą jie gali gauti.

Darbuotojų ir gyventojų ryšys vertinamas teigiamai

Nepaisant nustatytų trūkumų, patikrinimas atskleidė ir teigiamų dalykų.

Ekspertai pažymėjo, kad gyventojai pasitiki įstaigų personalu ir žino, kad darbuotojai yra geranoriški. Darbuotojų teigimu, emocinių sunkumų ar konfliktinių situacijų metu gyventojams padeda socialiniai ir kiti darbuotojai. Kai kuriais atvejais tarpusavyje palaiko ir patys gyventojai, o emocinės paramos jie sulaukia iš artimųjų.

Seimo kontrolierė dr. J. Miliuvienė pabrėžė, kad mažesnėse, į bendruomenę integruotose įstaigose gyventojai dažnai jaučiasi labiau matomi ir girdimi. Darbuotojai juos pažįsta kaip asmenybes, o ne vien kaip socialinių paslaugų gavėjus.

Tačiau toks tarpusavio ryšys negali pakeisti profesionalių paslaugų.

„Nesudarius realių galimybių gauti profesionalias psichologo paslaugas, visas emocinės paramos krūvis tenka dabartiniams įstaigų darbuotojams“, – teigia J. Miliuvienė.

Pasak jos, tai gali prisidėti prie darbuotojų išsekimo ir turėti įtakos paslaugų kokybei, o kai kuriose situacijose profesionali psichologo pagalba yra būtina.

Įstaigoms pateiktos rekomendacijos

Po patikrinimų Seimo kontrolierė Dotnuvos slaugos namų ir Šėtos socialinio ir ugdymo centro vadovėms pateikė rekomendacijas.

Jose raginama gerinti informacijos prieinamumą žmonėms su skirtingomis negaliomis, daugiau dėmesio skirti gyventojų privatumui, saugumui ir savarankiškumui. Taip pat rekomenduota sudaryti daugiau galimybių gyventojams patiems priimti kasdienius sprendimus ir juos įgyvendinti.

Dėmesys skirtas ir gyventojų įtraukimui į įstaigų sprendimų priėmimą, informacijos prieinamumui bei psichologinės pagalbos organizavimui. Rekomenduota stiprinti ir darbuotojų kompetencijas.

Regionų naujienos primena, kad socialinės globos įstaigose saugumas ir pagalba žmogui neturėtų būti suprantami tik kaip darbuotojų atliekama priežiūra. Žmogaus orumui svarbi ir galimybė, kiek leidžia jo individualios aplinkybės, pačiam priimti sprendimus, išlaikyti kasdienius įpročius, judėti, bendrauti ir naudotis paslaugomis.

Kėdainių rajone atlikto patikrinimo išvados rodo, kad net ir geranoriškas rūpinimasis žmogumi gali tapti jo savarankiškumo ribojimu, jeigu sprendimai priimami neatsižvelgiant į konkretaus gyventojo galimybes ir poreikius.