30 birželio, 2022
LR Seimas

Patvirtintas naujas merų įgaliojimų modelis

Seimas priėmė naują Vietos savivaldos įstatymo redakciją ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais nuspręsta patvirtinti naują merų įgaliojimų modelį.

Kaip pažymi pakeitimus rengusi Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, įtvirtinus naują teisinį reguliavimą bus panaikintas prieštaravimas Konstitucijai, suteikta daugiau teisių savivaldybės tarybos mažumai, sukurta skaidresnė ir teisingesnė savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimo sistema, sustiprintas mero institutas ir išgrynintos savivaldybės tarybos funkcijos. Taip pat merui, kaip institucijos vadovui, suteiktos atitinkamos teisės, pareigos ir numatytos atsakomybės.

Už naują Vietos savivaldos įstatymo redakciją, kuri įsigalios 2023 m. balandžio 1 d., balsavo 122 Seimo nariai, susilaikė 1 parlamentaras.

Meras – vykdomoji institucija

Šiuo metu, pagal galiojantį Vietos savivaldos įstatymą, meras yra ne tik savivaldybės atstovaujamosios institucijos – savivaldybės tarybos narys ir vadovas, bet ir atskira nuo savivaldybės tarybos vienasmenė savivaldybės institucija – savivaldybės, kaip įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto, vadovas, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus.

Įstatyme nutarta nustatyti, kad savivaldybės taryba bus atstovaujamoji institucija, o savivaldybės meras – savivaldybės vadovas, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, t. y. vykdomoji institucija.

„Tai nėra naujovė, maždaug trečdalis Europos Sąjungos šalių, kuriose yra tiesiogiai renkami merai, yra toks stipus meras“, − anksčiau yra sakęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Pagal priimtus pakeitimus, savivaldybės meras planuos savivaldybės tarybos veiklą, sudarys savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes ir teiks savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šauks savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkaus, pasirašys savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus. Tačiau meras neturės balsavimo teisės savivaldybės tarybos posėdžiuose sprendžiamais klausimais. Meras turės teisę nepasirašyti savivaldybės tarybos priimtų sprendimų ir juos motyvuotai grąžinti pakartotiniam nagrinėjimui. Tokiu atveju, savivaldybės taryba galės arba pritarti mero motyvuotam grąžinimui, arba patvirtinti pirminį priimtą sprendimą.

Merui laikinai negalint eiti savo pareigų (pvz., dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo), jį pavaduos vicemeras, tačiau mero įgaliojimams nutrūkus ar naujam merui neprisiekus laikinai jo pareigas eis savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas tarybos narys.

Vicemerai ir administracijos direktorius

Vietoj šiuo metu įstatyme numatytos mero pavaduotojo pareigybės bus įtvirtinama vicemerų pareigybė. Vicemeras bus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kaip ir savivaldybės administracijos direktorius. Kartu bus naikinama savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų pareigybė.

Meras savo vienasmeniu sprendimu turės teisę paskirti administracijos direktorių, o skiriant vicemerą pirmiausia reikės atsiklausti savivaldybės tarybos. Tačiau jeigu savivaldybės taryba ir nepritars mero siūlomai vicemero kandidatūrai, meras vis tiek turės teisę savo sprendimu paskirti jį vicemeru.

Naujomis nuostatomis bus sudaroma galimybė savivaldybės tarybos nariams pareikšti nepasitikėjimą vicemerais ar savivaldybės administracijos direktoriumi, tačiau ar juos atleisti ar ne, iš užimamų pareigų, spręs meras.

Savivaldybės taryba, komisijų ir komitetų darbas

Įstatyme įtvirtinama savivaldybės tarybos dauguma, mažuma, opozicija ir opozicijos lyderis. Taip pat patikslinamas tarybos narių frakcijos ir grupės sudarymas, papildomai įteisinama mišri grupė. Be kita ko, nustatoma papildomų teisių savivaldybės tarybos mažumai, opozicijai ir opozicijos lyderiui.

Įstatyme nustatoma minimali trukmė, kiek privalu leisti pasisakyti, klausti, atsakyti į klausimus savivaldybės tarybos posėdyje, sudaroma papildoma galimybė savivaldybės tarybos mažumai turėti savivaldybės tarybos mažumos valandą, kurios metu jie turės galimybę užduoti klausimų merui, vicemerams, administracijos direktoriui, komitetų pirmininkams, komisijų pirmininkams ir gauti į juos atsakymus. Be to, savivaldybės tarybos mažuma kartą per pusę metų turės teisę įtraukti klausimus į vieną savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę. Bus patikslintos normos ir dėl savivaldybės tarybos komisijų ir komitetų darbo, numatant, kad jų posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius, tiesiogiai transliuojami.

Savivaldybės kolegija

Savivaldybės tarybos kolegija keičiama į savivaldybės kolegiją, tikslinamas jos sudarymas ir papildomas klausimų, kuriuos ji nagrinėja, sąrašas, kuris, be kita ko, yra nebaigtinis.

Priimtais pakeitimais būtų išplečiamas asmenų, kurie įeina į savivaldybės kolegiją, sąrašas. Į jį bus įtraukiamas meras, vicemerai, administracijos direktorius, savivaldybės tarybos komitetų pirmininkai, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkai, opozicijos lyderis. Taip pat įtvirtinama, kad kolegija gali būti sudaryta savivaldybės tarybos sprendimu. Kolegijos posėdžiams pirmininkaus meras.

Savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimas

Naujomis nuostatomis nutarta keisti savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimo modelį, sudarant daugiau skaidrumo ir teisingiau atlyginant už faktiškai dirbtą laiką, taip pat numatant daugiau savarankiškumo pačioms savivaldybėms nusistatyti apmokėjimo dydį.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Klaipėdos LEZ
4 rugpjūčio, 2022

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos savivaldybių infrastruktūros projektams skiria 10 mln. eurų. Pasinaudojusios šiomis lėšomis, jos galės įrengti ir tobulinti […]

Rail Baltica Keleivinės stoties koncepcija
2 rugpjūčio, 2022

Už „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos „LTG Infra“ atstovai susitiko su Lietuvos savivaldybių asociacija, aptarė svarbiausius kylančius klausimus ir […]

Gintarė Skaistė
29 liepos, 2022

Finansų ministerija siūlo įstatymų paketą dėl savivaldos finansinio savarankiškumo didinimo, kurį sudaro lankstesnio savivaldybių skolinimosi galimybė ir naujas tvarus savivaldybių […]

28 liepos, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos Prezidentu Egilu Levitu ir Estijos Prezidentu Alaru Karisu diplomatinių santykių užmezgimo 100-mečio […]

23 liepos, 2022

Kijeve viešinti Diana Nausėdienė pirmųjų ponių konferencijoje „Ukraina ir pasaulis: Ateitis, kurią (at)kuriame. Kartu“ pristatė Lietuvos patirtį įtraukiant ukrainiečius vaikus […]

21 liepos, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė Seimo priimtus įstatymus, kuriais išreiškiamas pritarimas Švedijos ir Suomijos prisijungimui prie Šiaurės Atlanto […]

21 liepos, 2022

Liepos 21 d., pakrantėje prie Jonavos įkastas simbolinis ženklas, žymintis šio tilto statybų pradžią. Sudėtingas inžinerinis statinys, kuris, saugant „Natura […]

EP narys Bronis Ropė
15 liepos, 2022

Liepos 6 d. buvo padarytas žingsnis atgal – tamsi diena klimatui ir energijos perėjimui prie atsinaujinančių išteklių. Deja, liberalų ir […]

Prof. Tomas Janeliūnas
14 liepos, 2022

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje bei Vladimirui Putinui prakalbus apie neva NATO keliamą grėsmę jo šaliai, visuomenė pradėjo dar labiau domėtis […]

11 liepos, 2022

Kauno miesto tarybos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), prašydami […]

2 liepos, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pradėjo darbo vizitą Filadelfijoje, JAV. Šeštadienį Prezidentas susitiko su Amerikos energetikos įmonės „Holtec“ prezidentu Krisu […]

1 liepos, 2022

Birželio 29–30 d.  Briuselyje vyko  Europos regionų komiteto plenarinė sesija. Vienu iš svarbiausių šios sesijos klausimų tapo Europos miestų ir […]

Vytautas Landsbergis
30 birželio, 2022

Seimas priimtu įstatymu suteikė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui Vytautui Landsbergiui valstybės vadovo statusą. Įstatymu nutarta įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios […]

29 birželio, 2022

Vyriausybė patvirtino 2022-2030 metų Regionų plėtros programą, kurioje nustatytos pagrindinės ateinančio dešimtmečio regioninės politikos gairės bei investicijos. Programos įgyvendinimui planuojama […]

S. Žiūros nuotr.
28 birželio, 2022

Seimas pritarė iniciatyvoms 2023-iuosius skelbti Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų bei Šventojo Juozapato metais. Tokiu būdu siekiama pažymėti Lietuvos […]

28 birželio, 2022

Ir Europos Sąjungos dokumentuose, ir Lietuvoje veikiančių politinių partijų programose pažymimas siekis kurti demokratišką, socialiai teisingą valstybę, telkti pilietinę visuomenę. […]

27 birželio, 2022

Nenumatytame Seimo posėdyje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) senatoriui Ričardui Džozefui Durbinui (Richard Joseph Durbin) įteiktas Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio […]

23 birželio, 2022

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai ir Europos Vadovų Taryba ketvirtadienį sutarė dėl kandidatės į Bendriją statuso suteikimo Ukrainai ir Moldovai. […]

19 birželio, 2022

Prezidentei Daliai Grybauskaitei Vokietijoje, Kylyje, įteiktas prestižinis Pasaulio ekonomikos apdovanojimas (Global Economy Prize 2022). Metinį Pasaulio ekonomikos apdovanojimą Kylio pasaulio ekonomikos institutas (Kiel […]

EP narys Bronis Ropė
17 birželio, 2022

Pradėjo veikti nauja Europos Komisijos valdoma Kohesio atviros ir nemokamos prieigos platforma https://kohesio.ec.europa.eu/ , skirta pamatyti sanglaudos politikos pasiekimus. „Gyventojai man […]