Paveldo komisija įspėja dėl precedento Nemirsetos kurhauzo atveju

Augant visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimui Nemirsetos kurhauzo likimu Palangoje, Valstybinė kultūros paveldo komisija atkreipia dėmesį į esminius šio atvejo aspektus, kurie atskleidžia platesnes kultūros paveldo apsaugos sistemos problemas. Paveldo komisija nesiūlo konkrečių Nemirsetos kurhauzo atkūrimo sprendimų, visgi jos vertinimu, sprendimai dėl objekto ateities pirmiausia turi būti grindžiami išsamiais tyrimais, įvertinus ilgalaikės nepriežiūros aplinkybes ir platesnę Kultūros vertybių registro situaciją. Tokie klausimai turi būti sprendžiami sistemiškai, o ne pavieniais atvejais.

2026 m. Paveldo komisijai buvo pateikta informacija apie rengiamą trišalę sutartį tarp Kultūros paveldo departamento, Palangos miesto savivaldybės ir Nemirsetos kurhauzo valdytojo. Pagal numatytą modelį, panaikinus pastato teisinę apsaugą, autentiško kurhauzo liekanos būtų nugriautos, o kitoje sklypo vietoje, toliau nuo gatvės, pastatyta jo kopija. Sutartį jau buvo patvirtinę objekto valdytojas ir Palangos miesto savivaldybės administracija, tačiau Kultūros paveldo departamentas jai dar nebuvo pritaręs ir nurodė, kad sutarties turinį  būtina tikslinti.

Pirmiausia – išsamūs tyrimai

Ypatingą susirūpinimą Paveldo komisija reiškia dėl iki šiol neatliktų išsamių Nemirsetos kurhauzo pastato tyrimų. Dar 2016 m. gruodžio 19 d. Palangos miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba konstatavo „būtinybę atlikti išsamius architektūrinius, konstrukcinius tyrimus, apmatavimus“, tačiau šie darbai iki šiol nėra atlikti.

Paveldo komisijos nuomone, nykstančių kultūros paveldo objektų atvejais išsamūs tyrimai, apmatavimai ir dokumentavimas turi būti vienas pirmųjų žingsnių. Jie sudaro prielaidas objektyviai įvertinti objekto būklę, nustatyti išlikusių vertingųjų savybių apimtį ir maksimaliai išsaugoti autentišką informaciją apie jį. Tik tokiais duomenimis pagrįstas vertinimas gali būti pagrindas spręsti dėl tolesnio objekto likimo ir galimų jo išsaugojimo būdų.

„Todėl šiuo metu Paveldo komisija nesiūlo konkrečių Nemirsetos kurhauzo atkūrimo sprendimų. Prieš juos priimant pirmiausia turi būti atlikti išsamūs tyrimai ir surinkti duomenys, leidžiantys pagrįstai įvertinti jo būklę, išlikusią autentišką medžiagą ir galimus tolesnius veiksmus“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Dabartinė būklė negali būti atsieta nuo ilgalaikės nepriežiūros

Nemirsetos kurhauzas į Kultūros vertybių registrą pateko 2009 m., o 2017 m. patikslintos jo vertingosios savybės, nustatytas architektūrinis, istorinis ir kraštovaizdžio pobūdis bei suteiktas vietinis reikšmingumo lygmuo.

Paveldo komisija į objekto avarinę būklę dėmesį kreipė dar 2016–2018 m., kreipdamasi į Kultūros  paveldo departamentą ir Palangos miesto savivaldybę bei keldama objekto išsaugojimo, jo vertingųjų savybių ir valdytojo atsakomybės klausimus.

„Paveldo komisijos vertinimu, dabartinė pastato būklė negali būti vertinama atsietai nuo ilgą laiką trukusios ir sistemingos objekto nepriežiūros. Dar prieš beveik dešimtmetį buvo keliami pastato avarinės būklės, jo stabilumo užtikrinimo ir valdytojo atsakomybės klausimai. Todėl sprendžiant dėl objekto teisinės apsaugos svarbu vertinti ne tik šiandienę jo fizinę būklę ar išlikusių vertingųjų savybių apimtį, bet ir priežastis bei aplinkybes, dėl kurių objektas pasiekė tokią būklę“, – priduria pirmininkė.

Paveldo komisija įspėja dėl precedento ir galimos paveldo apsaugos praktikos

Paveldo komisijos vertinimu, teisinės apsaugos panaikinimo siejimas su kultūros paveldo objekto sunykimu ar vertingųjų savybių praradimu, kartu nenumatant valdytojo atsakomybės už galimai nepakankamą priežiūrą ar įsipareigojimų nevykdymą, neskatina kultūros paveldo išsaugojimo, o priešingai – gali sudaryti prielaidas piktnaudžiavimui bei galimai sąmoningai objekto nepriežiūrai, siekiant istorinį užstatymą pakeisti nauja statyba ekonomiškai patraukliose teritorijose.

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumato paveldo išsaugojimo modelio, leidžiančio autentišką kultūros paveldo objektą keisti jo kopija kitoje vietoje (numatyti tik itin išimtiniai paveldo objekto perkėlimo ar atkūrimo atvejai), todėl tokios krypties sprendiniai negali būti laikomi sistemiškai taikytina paveldo apsaugos priemone. Toks požiūris kelia riziką formuoti paveldo apsaugos praktiką, neatitinkančią kultūros paveldo apsaugos tikslų, orientuotų į autentiškumo išsaugojimą, o ne jo keitimą imitaciniais sprendiniais.

Paveldo komisija taip pat pažymi, kad kultūros paveldo išbraukimas iš Kultūros vertybių registro  yra griežtai reglamentuota administracinė procedūra, kuri gali būti taikoma tik įstatyme numatytais išimtiniais atvejais ir negali būti grindžiama individualiais susitarimais.

„Nemirsetos kurhauzo atvejis svarbus ne vien kaip konkretaus pastato likimo klausimas. Paveldo komisija atkreipia dėmesį ir į tai, kokią praktiką toks sprendimas galėtų formuoti ateityje, kai būtų sprendžiama dėl kitų sunykusių ar dalį vertingųjų savybių praradusių kultūros paveldo objektų“, – pažymi dr. V. Ščiglienė.

Nemirsetos atvejis – platesnės sistemos klausimas

Paveldo komisija Nemirsetos kurhauzo situaciją vertina platesniame kultūros paveldo apsaugos sistemos kontekste. Kultūros vertybių registre yra stipriai sunykusių, o kai kuriais atvejais ir faktiškai nebeišlikusių objektų. Todėl jų buvimo Kultūros vertybių registre tikslingumo klausimai nėra būdingi tik Nemirsetos kurhauzui ir neturėtų būti sprendžiami epizodiškai, kiekvieną kartą iškilus atskiram atvejui.

Paveldo komisija siūlo tokius klausimus spręsti ne pavieniais atvejais, o sistemiškai, remiantis Kultūros paveldo departamento iš anksto sudarytu nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurioms prioritetine tvarka numatoma siūlyti naikinti teisinę apsaugą, sąrašu.

Toks modelis sudarytų galimybes panašios būklės objektus vertinti nuosekliai ir pagal iš anksto nustatytus objektyvius kriterijus, užtikrintų skaidresnį sprendimų priėmimą ir leistų Kultūros vertybių registro problemas spręsti sistemiškai, o ne per pavienius, visuomenės ar žiniasklaidos dėmesio sulaukusius atvejus.  

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Ją sudaro nepriklausomi deleguoti ir skiriami įvairių sričių ekspertai, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.