4 rugpjūčio, 2018
Juozas Žitkauskas

Pažintis su kaimynų baltarusių literatūros klasikais

Asociacija „Slinktys” tęsdama projektą „Su knyga per literatūrnę Europą: pėdsakai Vilniuje” ir pristatydama atskirų Europos šalių rašytojus, gyvenusius Vilniuje, artėjantį antradienį, rugpjūčio 31 d. 18 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kiemelyje kviečia artimiau pažinti kaimynų baltarusių literatūros klasikus. Tai – rašytojai Jakub Kolas, Janka Kupala, Natallia Arsenneva, Maksim Tank. Šis renginys, jau penktas iš minėto ciklo. Projektas skirtas Vilniaus įkūrimo 695-osioms metinėms.

Dažnai taip jau susiklosto, kad labiau pažįstame tolimesnių mums šalių literatūras, nei kaimynų. Ne išimtis ir baltarusių literatūra, kuri, beje, yra glaudžiai susijusi su Vilniumi, ypač tarpukario laikotarpiu, kuomet čia skleidėsi pirmieji naujosios baltarusių literatūros žiedai. Neatsitiktinai šiam vakarui pasirinkti keturi rašytojai, atstovaujantys vos ne tą patį laikotarpį. Tačiau ne visų jų kūryboje yra tiesioginių užmuonių apie Vilnių, Lietuvą, bet jų vieni pirmųjų kūrinių sukurti mūsų sostinėje arba čia jie išvydo dienos šviesą.

Janka Kupala (tikr. Ivan Lucevič) – naujosios baltarusių literatūros ir baltarusių literatūrinės kalbos vienas iš pradininkų. 1908-1909 m. dirbo baltarusių savaitraščio „Naša niva” redakcijoje Vilniuje. Jau tada atkreipė į save dėmesį eilėraščiu „O kas tenai eina”, kuris virto neoficialiu baltarusių himnu. Vilniuje rašytojas, jau kaip „Naša niva” redaktorius gyveno ir 1913-1915 metais. Bendravo su lietuvių rašytojais. 1913 m. Vilniuje, „Rūtos” draugijos patalpose, buvo pastatyta J. Kupalos komedija „Paulinka”.

Vilniuje J. Kupalos parašyta nemažai ankstyvųjų eilėraščių, poemų ir kitų kūrinių. Ankstyvoji jo kūryba remiasi baltarusių tautosaka. Jisai laikomas baltarusių tautiniu poetu. Paliko apie 1000 eilėraščių, 19 poemų, 4 pjeses.

Jakubas Kolasas (tikr. Konstancin Mickievič) – vienas iš naujosios baltarusių literatūros pradininkų. Jo poezija ir proza, ypač ankstyvoji, laikoma klasikiniu baltarusių literatūros paveldu. Rašytojas, gimęs 1882 m. netoli Minsko, 1907-1908 metais gyveno Vilniuje, dirbo baltarusių savaitraštyje „Naša niva”. Jis buvo viena iš svarbiausių Vilniaus baltarusių kultūrinio gyvenimo figūrų. 1913-1915 m. dažnai atostogaudavo Pavilnyje, pas žmonos gimines.

Vilniuje. 1906 m. išspausdintas jo pirmasis eilėraštis, išleisti jo pirmieji eilėraščių rinkiniai bei apysaka. J. Kolasas bendravo su lietuvių rašytojais, o jo kūrybą į lietuvių kalbą versta nuo pat XX a. pradžios.

Poetė Natallia Arsenneva, tolima rusų poeto M. Lermantovo giminaitė, Vilniuje praleido savo vaikystę ir jaunystę. Čia baigė baltarusių gimnaziją, studijavo universitete. Vilniuje 1927 metais išleistas ir pirmasis poetės eilių rinkinus „Pad sinim nebam” („Po mėlynu dangumi”), užtikrinęs jai žymios poetės vardą baltarusių literatūroje. 1940 m. poetė areštuota ir ištremta į Kazachstaną, vėliau pasitraukė į Vokietiją, gyveno JAV. Baltarusijoje jos kūryba ilgai buvo draudžiama.

N. Arsennevos poezijoje vyrauja nostalgija, gausu religinių ir mistinių motyvų. Lietuvių kalba kūrinių beveik nėra, keli buvo publikuoti tarpukario Vilniaus lietuvių spaudoje.

Bene vienas žymiausių ir daugiausia savo kūryboje Vilniui bei Lietuvai skyręs dėmesio – poetas Maksimas Tankas (tikr. Javgen Skurko). Nuo jaunystės įsitraukęs į pogrindinę revoliucinę veiklą, 1933-1934 m. buvo kalinamas Vilniaus Lukiškių kalėjime, vėliau iki pat sovietų okupacijos, Vilniuje ir gyvenęs. Čia jisai išleido pirmuosius savo poezijos rinkinius „Na etapach”(„Etapuose”), 1936 m., „Žuravinovy cvet” („Spanguolių žydėjimas”), 1937 m., „Pod mačtaj” („Po stiebu”), 1938 m. poemas. Nors sovietmečiu buvo oficiali Baltarusijos figūra (Baltarusijos TSR AT pimininkas, Rašytojų sąjungos pirmininkas, akademikas), bet ir to laikotarpio jo poezija turi meninę išliekamąją vertę. Gyvenimo pabaigoje (mirė 1995 m.) rašė apie stalinizmo nusikaltimus, Černobylio katastrofą, palaikė kovą už baltarusių kalbos teises.

M. Tanko kūryboje, ypač ankstyvojoje, yra ne vienas eilėraštis skirtas Vilniui bei Lietuvai, o dienoraščiuose „Kalendoriaus lapeliai” – daug informacijos apie tarpukario Vilnių 1935-1939 m. Poetas draugavo su to laikotarpio Vilniaus lietuvių rašytojais Juozu Kėkštu, Juozu Karosu, Ona Miciūte, Albinu Žukausku. Ne vieną M. Tanko kūrinį jie yra išvertę į lietuvių kalbą.

Renginyje, skirtame baltarusių rašytojams dalyvaus aktoriai Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė, Eimantas Bareikis, skaitovė Vanda Martins, literatūrologė Alma Lapinskienė, Šalčininkų baltarusių kultūros centro ansamblis „Ranica” (vad. Regina Dmuchovskaja).

Kitas projekto „Su knyga per literatūrinę Europą: pėdsakai Vilniuje” renginys – rugpjūčio 14 d., skirtas anglų rašytojui Gilbertui Keithui Chestertonui, kuris Vilniuje lankėsi 1927 m. ir šiuolaikiniam italų rašytojui Igoriui Argamantei, gimusiam Vilniuje.


28 kovo, 2024

Slovakijos sostinėje Bratislavoje trečiadienį baigėsi tarptautinis chorinės muzikos konkursas „Bratislava Spring Music Festival“. Istorinėje Primatų rūmų Veidrodžių salėje Vilniaus mišrus […]

28 kovo, 2024

Tarptautinę teatro dieną Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos teatras IKI surengė spalvingą, nuotaikingą šventę – uždarą nominacijų vakarą ,,Ne/būti savimi“. Kaip […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

27 kovo, 2024

Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre […]

27 kovo, 2024

2024 m. kovo 26 d. Šiaulių kultūros centro Oranžinėje salėje vyko Lietuvos moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė“ Šiaulių miesto ir […]

27 kovo, 2024

Žodis „negalia“ gali kelti labai įvairias asociacijas. Dažnai jos – nemalonios, tad nieko nuostabaus, kad šį nepatinkantį jausmą galbūt norisi […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

25 kovo, 2024

Savaitgalį Kupiškio kultūros centre vykusioje didžiausioje Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ pagerbti geriausi teatrų režisieriai, dramaturgai, scenografai ir aktoriai, […]

25 kovo, 2024

Prieš kelis mėnesius Trakai praturtėjo nauja kultūros erdve – buvusioje senojoje klebonijoje duris atvėrė meno galerija „Fojė“. Pasak tvarkybos darbus […]

23 kovo, 2024

2024 m. kovo 23-osios popietę Šiaulių kultūros centro Kamerinė salė alsavo pavasariu – čia nuvilnijo penkioliktąjį kartą organizuojama vokalinių ansamblių […]

22 kovo, 2024

Kovo 22-ąją amžinojo poilsio Kalvarijos Senosiose kapinėse atgulė kalvarijietis Gintaras Zdebskis. G. Zdebskis – ilgametis radijo stoties „Lietus” vadovas, mokytojas, […]

20 kovo, 2024

2024 m. kovo 18 d. Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo ceremonija. LR Seimo […]

19 kovo, 2024

Akademinės bendruomenės kritikos dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo sulaukusios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pripažįsta, kad komisijos […]

19 kovo, 2024

2024-ųjų metų pradžioje išleistas ypatingas leidinys – skaitomiausia pasaulio literatūros klasikos knyga, užkariavusi milijonus širdžių visame pasaulyje, pagal pardavimus populiarumu […]

19 kovo, 2024

Kovo 16-ąją, Knygnešio dieną, Biržų pilyje įvyko konferencija, skirta žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko 150-osioms gimimo (g. 1874 […]

18 kovo, 2024

Šiandien Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatų apdovanojimo ceremonija. Renginio metu pagerbta 16-a šalies […]

14 kovo, 2024

Po šešiolika metų trukusios rekonstrukcijos šią savaitę duris atveria naujos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų patalpos. Jose muziejinės […]

13 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia darbo vizitą Paryžiuje. Antradienio vakarą šalies vadovas kartu su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu bei […]