Pažintis su vaistažolėm
Sirvėtos regioniniame parke buvo organizuotas pirmasis Lietuvoje vaistažolių rinkimo čempionatas. Netoli regioninio parko esantys Švenčionys vaistažolių sostine laikomi jau nuo seno. Šis kraštas garsėja vaistinių žolynų gausa.
Į Sirvėtos regioninį parką varžytis vaistažolių rinkimo čempionate ir pateisinti vaistažolių sostinės vardą atvyko moksleiviai iš Švenčionių progimnazijos, Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos ir Adutiškio pagrindinės mokyklos. Visiems susirinkusiems sėkmės varžybose palinkėjo Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius. Renginyje dalyvavo trylika komandų skambiais ir puikiai tokiam čempionatui tinkančiais pavadinimais: „Čiobreliai“, „Ramunėlės“, „Liepaitės“, „Žolininkai“ ir kt.
Per vieną valandą komandos turėjo surinkti kuo daugiau vaistinių savybių turinčių augalų rūšių. Pabirę po Šventos kaimo pieveles ir pamiškes dalyviai rinko ir į maišelius dėjo gydančias gamtos dovanas, kurias vėliau vertino kompetetinga komisija: A. Karvelio terapijos-fitoterapijos įmonės savininkai – vaistininkai Audrius Karvelis ir Lina Karvelienė, Švenčionių vaistažolių fabriko kokybės sertifikavimo skyriaus vadovė Vida Narmontienė ir Švenčionių krašto kultūros puoselėtoja, žolininkė Rasa Braidokienė. Kol komisija rinko nugalėtojus, dalyviai vaišinosi kvapnia vaistažolių arbata.
Daugiausia žolelių surinko ir pirmąją vietą užėmė Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos moksleivių komanda „Tubė“, antrąją – komanda „Dobilas“, o trečiąją – Švenčionių progimnazijos moksleivių komanda „Dilgėlės“. Nugalėtojai buvo apdovanoti A. Karvelio terapijos-fitoterapijos įmonės, UAB „Švenčionių vaistažolės“ ir Sirvėtos regioninio parko direkcijos įsteigtais prizais.
Galbūt vaistažolių sostinėje šis čempionatas taps kasmetiniu tradiciniu renginiu ir kaskart pritrauks vis daugiau smalsių ir žingeidžių dalyvių, neabejingų gamtai, nematerialiajam kultūros paveldui bei sveikai gyvensenai.
Žmogaus organizmas yra tobulas gamtos kūrinys, gebantis apsaugoti save nuo kenksmingo aplinkos poveikio imuninės sistemos dėka. Norint palaikyti gerą savijautą, reikia žinoti tam tikrus gamtos dėsnius, padėti savo imuninei sistemai ir jokiu būdu netrukdyti kišantis į natūraliai vykstančius procesus. Žmogus yra glaudžiai susijęs su gamta, nes yra jos dalis ir gamta gali duoti visko, ko reikia sveikam ir laimingam gyvenimui. Tereikia atsimerkti, apsidairyti, šiek tiek pasidomėti tuo, kas mus supa ir pasikliauti senolių sukaupta patirtimi. Sustiprinti organizmo apsaugines funkcijas ir nedarant žalos sveikatai išgydyti tam tikras ligas galima vaistinių žolelių pagalba. Imuninę sistemą gerina daugelis augalų, nuo seno vartojamų liaudies medicinoje: alavijai, erškėtuogių vaisiai, ežiuolės, islandinės kerpenos, mėtos, ramunėlės, saldymedžiai, ženšeniai ir kt.
Nors jau ruduo ir rodos visa gamta susiliejo į keistą žalsvai rusvos ir gelsvos spalvos peizažą, nužydėjo ir vaisius subrandino dauguma žiedinių augalų, ir atrodo, kad gamtoje beliko tik grybauti, tačiau net ir šiuo metų laiku galima rasti vaistinių savybių turinčių augalų. Žinoma, daugelį jų vaistams rinkti jau vėlu, tačiau ruduo yra tinkamas metas prasmingai pažinčiai su gamta, nes žolynai, nors ir nužydėję, bet vis dar žaliuoja po mūsų kojomis.
