19 gruodžio, 2017
Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

Pensijos pavojuje

Metams einant į pabaigą valdžia praskleidžia širmą, slepiančią pokyčius, laukiančius mūsų 2018-aisiais. Vienas jų – pensijų reforma.

Pensijų sistemą reformuoti, žinoma, būtina. Nors didžiausia nuo atlyginimo sumokama dalis eina valstybinei pensijai, dėl senėjančios visuomenės ir mažėjančio dirbančiųjų skaičiaus toli gražu negalime tikėtis, kad ji garantuos mums sočią ir užtikrintą gyvenimą ateityje. Štai prognozuojama, kad vidutinis pensijos ir darbo užmokesčio santykis, dabar siekiantis apie 45 proc., ateityje dar sumažės ir gali siekti mažiau nei trečdalį atlyginimo.  

Valstybinė pensijų sistema neskatina joje dalyvauti. Dėl didelio perskirstymo į „Sodros“ katilą mokantis 4 kartus didesnes įmokas gali tikėtis vos 2 kartus didesnės pensijos.

Mokesčiams atseikėjant daugiau kaip 40 proc. darbo užmokesčio nelabai lieka iš ko ir savo ateitimi pasirūpinti patiems. Iki šiol valdžia skatino tai daryti gyventojams leidžiant į savo sąskaitą privačiame pensijų fonde pervesti 2 proc. pensijų draudimo įmokos, dar 2 proc. patiems pervedant papildomai ir šitaip taupančius skatinti į jų sąskaitą fonde pervedant 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Nors 2007-2008 m. asmuo į savo sąskaitą pensijų fonde galėjo pervesti net 5,5 proc., atėjus ekonominei krizei ši dalis buvo sumažinta iki vos 1,5 proc. 2012 m. Visgi, ją planuota palaipsniui didinti iki buvusio lygio. Ji turėjo pasiekti 3,5 proc. jau 2020-aisiais.

Tačiau panašu, kad tokiam taupymui ruošiamos pakasynos. Socialinės apsaugos ir darbo ministras prabyla apie galimybę 2 proc. gyventojo pensijų draudimo įmokos, dabar pervedamos į jo sąskaitą pensijų fonde palikti „Sodroje“, o į pensijų fondus lėšas pervesti iš valstybės biudžeto. Kalbama ir apie galimybę grįžti į „Sodrą“, atsisakyti II pakopos pensijų fondo. Esą, taip antra pakopa taptų biudžeto ir dirbančiųjų reikalu.

Kokios to pasekmės? Visų pirma, eilinį kartą skatinamas gyventojų nepasitikėjimas privačiu kaupimu pensijai. Nauji darbo rinkos dalyviai tikrai susimąstys ar verta dalyvauti sistemoje, kuri kaitaliojama beveik kasmet ir vietoj 5,5 proc. per kelis metus jų įmoka gali būti sumažinta vos iki 1,5 proc. O jos ateitis – visiškai neaiški. Skatinamas požiūris, jog vienintelė „Sodra“ – nepajudinama ir tvari, nors tai – toli gražu nėra tiesa.

Antra, taupymas II pakopoje jau dabar yra dirbančiųjų reikalas. Būtent jų, o ne „Sodros“ pinigai sukasi joje. „Sodra“ tik administruoja lėšas – surenka jas iš mokesčių mokėtojų ir perveda į fondus. Jei gyventojų pinigai nebebus pervedami į jų sąskaitas, o pasiliks „Sodroje“, o į jų sąskaitas pensijų fonduose bus pervedamos biudžeto lėšos, taip padarant II pakopą „biudžeto reikalu“. Šis „reikalas“ labai greitai gali tapti biudžetui nebereikalingas. T.y., vos pritrūkus pinigų biudžete (o jų trūksta visada), šių lėšų pervedimą bus galima nutraukti. Rezultatas – „Sodra“ pasilieka Jūsų pinigus, o pervedimai į Jūsų sąskaitą pensijų fonde tampa priklausomi nuo valdžios malonės. O ji, kaip žinia, permaininga.    

Kaupiantys savo senatvei gali tapti valstybės priešais pernakt. Valdžia panorės padidinti išmokas, ir jau kitą dieną jos taikiniu taps gyventojų sukauptos milijoninės sumos pensijų fonduose. Prireiks padidinti atlyginimus biurokratams? Pinigų yra. Reikia tik gyventojus įtikinti, kad pinigai ne jų, o „Sodros“.

Užuot sprendus sistemines „Sodros“ problemas ir skatinusi gyventojus pasirūpinti savo ateitimi, valdžia juos skandina nuolatinių permainų ir gąsdinimų migloje. Netiesa, kad tie, kas kaupia privačiai savo pensijai nesukaups. Sukaupus mažiau nei valdžios nustatyta suma, jiems bus išmokama sukaupta suma, užuot mokant pensiją kas mėnesį. Taigi, kas kaupė – tas gaus.

Valdžia ignoruoja faktą, kad ji ir pati yra problemų šaltinis. Gyventojams leidžiama kaupti tik po du procentus. Užburtas ratas – valdžia kritikuoja privatų kaupimą dėl to, kad žmonės mažai sukaupia, nors žmonės mažai sukaupia todėl, kad valdžia draudžia pervesti didesnį procentą.

Tad ir kritika turėtų būti nukreipta į pačią valdžią. Tačiau kaltinti visus – per mažai kaupiančius gyventojus, pasirenkančius dirbti ir kaupti senatvei užsienyje, per mažą skaičių mokesčių mokėtojų ar eilinį kartą keiksnoti pensijų fondus, lengviau, nei pažvelgti į veidrodį ir pripažinti, kad pačių siūlomos priemonės – tik placebas įsisenėjusiai ligai gydyti. Nors valdžia kalba apie tai, kad pensijų skaičiavimo formulės pakeitimas mistiniais „taškais“ esą padarys sistemą aiškesne, kokio aiškumo galima tikėtis, jei nuolat tenka girdėti apie planus uždrausti taupyti pensijai privačiai.


9 lapkričio, 2020

Prasidėjusiam 2020–2021 metų vilkų medžioklės sezonui Aplinkos ministerija patvirtino 175 šių žvėrių sumedžiojimo limitą. Tai vėl skelia kibirkštį tarp dviejų […]

8 balandžio, 2019

Šiemet politinis pavasaris prasidėjo netikėta tema – tymai. Liga, kurią europiečiai jau buvo visam laikui sunaikinę, smogė atgal. Gal ir […]

7 balandžio, 2019

Ilgai svarsčiau, ar apskritai apie tai rašyti. Nenoriu niekam kenkti, tačiau šiuo atveju, vargu, ar tylėjimas yra mažiau kenksmingas dalykas. […]

3 balandžio, 2019

„Žmogaus gyvenimas susideda iš septynmečių. Pirmieji trys septynmečiai nulemia žmogaus charakterį, įpročius, pasaulėžiūrą. Pirmame septynmetyje didžiausią įtaką vaikui padaro mama, […]

6 balandžio, 2018

Ką tik šventėme šv. Velykas – Kristaus prisikėlimo šventę. Tai laikas, kai gamta budinasi iš gilaus žiemos miego, o mes, […]

22 vasario, 2018

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu […]

9 vasario, 2018

Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – […]

31 sausio, 2018

Lietuva jau neužilgo griausmingai švęs savo atkurtos valstybės šimtmetį. Jau kuris laikas mūsų šalies žiniasklaida, Vyriausybė bei daugybė organizacijų atstovų […]

30 sausio, 2018

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė vakar pareiškė, jog kova už laisvę nesibaigė dar ir šiandien. Jos nuomone, „valstybės priešai […]

29 sausio, 2018

Sausio 26 d. įvyko sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininko Gintauto Kniukštos ir valdybos narių Remigijaus Lapinsko bei Rimanto Braziulio susitikimas […]

22 sausio, 2018

Ar regionai yra mirę ir jų gyvybę palaiko reanimacija? Ar regionai yra gyvybingi, o jų šuolį į ekonomikos olimpą stabdo […]

19 sausio, 2018

Grupė kultūros paveldo išsaugojimu suinteresuotų Lietuvos Respublikos piliečių kreipėsi į LRT tarybą prašydami įvertinti, ar LRT tinkamai atlieka savo misiją, […]

18 sausio, 2018

Naujų mokesčių 2018-aisiais įvesti neplanuojama – sutartinai žada (ir žadėjo) ir Premjeras, ir Finansų ministras. Tačiau panašu, kad tai – […]

20 gruodžio, 2017

Brangieji Lietuvos žmonės, mūsų Lietuvos pensininkų susivienijimas (LPS) organizacija įkūrė ETIKOS Universitetą (2017-06-01) tam, kad prie jo veiklos prisijungtų visi […]

8 gruodžio, 2017

Valdžia su biudžetu kartais elgiasi taip, tarsi jis būtų neribotas. Puikus to pavyzdys – netaikli parama, kuri ne tik nėra […]

28 lapkričio, 2017

Politikų kišimasis į įmonių veiklą yra nereikalingas ir žalingas. Atrodo, dėl to sutaria visų ideologijų politikai. Atrodo, šia kryptimi politika […]

23 lapkričio, 2017

Biudžeto priėmimas metai iš metų tampa platforma nejučia padidinti mokesčius. Per pastaruosius 5 metus kartu su biudžetu buvo priimta apie […]

16 lapkričio, 2017

Seime toliau skinasi kelią pasiūlymai didinti nekilnojamojo turto mokestį. Siūloma įvesti progresinį nekilnojamojo turto mokestį, tai yra, palikti šiuo metu […]

13 lapkričio, 2017

Paveldosaugos stagnacija, vengiant spręsti per dešimtmečius išaugusias problemas, šiuo metu jau yra siejama ir su naujosios kadencijos Seimu bei Vyriausybe, […]

9 lapkričio, 2017

Seimas svarsto įteisinti 30 eurų (0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoką per mėnesį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 […]