Per rekordinius miškų gaisrus ES sunaikinta milijonas hektarų žemės
Miškų gaisrai Europos Sąjungoje (ES) šiais metais jau sunaikino daugiau kaip milijoną hektarų žemės – daugiausiai nuo 2006 m., kai pradėti rinkti atitinkami duomenys, praneša agentūra „Reuters“.
Europos miškų gaisrų informacijos sistemos EFFIS duomenimis, iki antradienio liepsnos prarijo 1 028 000 hektarų plotą – tai teritorija, didesnė nei Kipras. Ligšiolinis „rekordas“ buvo fiksuotas 2017 m., kai išdegė 998 000 hektarų miškų.
Labiausiai gaisrų paveiktos yra Ispanija ir Portugalija. Abiem šioms šalims kartu paėmus tenka apie du trečdalius ES išdegusio ploto.
EFFIS duomenys rodo smarkų miškų gaisrų padidėjimą rugpjūčio 5–19 dienomis. Šis laikotarpis maždaug sutampa su 16 dienų karščio banga Iberijos pusiasalyje. Karščio banga, kuri baigėsi praėjusią savaitę, pakurstė liepsnas. Abiejose šalyse žuvo mažiausiai aštuoni žmonės. Be kita ko, teko uždaryti geležinkelio ir kelių ruožus.
Ispanijos Kastilijos ir Leono regione antradienį dar liepsnojo dešimt miškų gaisrų. Iš regiono buvo evakuota apie 700 žmonių. Miškai degė ir šiauriniuose Galisijos bei Astūrijos regionuose.
Portugalijoje šiek tiek lengviau atsikvėpti leido vėsesnė temperatūra. 12 dienų liepsnojęs gaisras Piodao pirmadienį buvo užgesintas. Sunaikinęs daugiau kaip 60 000 hektarų plotą, tai buvo didžiausias miško gaisras šalies istorijoje.
EFFIS duomenimis, dėl miškų gaisrų ES šiais metais iki šiol į atmosferą pateko 38 mln. tonų anglies dioksido. Tai daugiau nei bet kuriais kitais metais šiuo metu nuo stebėjimų pradžios. 2025-ieji gali pagerinti metinį 41 mln. tonų rekordą. Dėl klimato kaitos miškų gaisrai, karščio bangos ir sausros dažnėja ir intensyvėja. Malšinant liepsnas, svarbų vaidmenį vaidina prevencinės priemonės, pavyzdžiu, sausos augmenijos naikinimas.
