Per stereotipų lauką: ar tikrai programuotojai – nuobodos intravertai neatsiginantys darbo pasiūlymų?
Intravertas, galintis „nulaužti“ labiausiai saugomas sistemas ar sukurti milijonų vertus startuolius – tokį programuotojo įvaizdį suformavo Holivudas. Scenos kine, kuriose aktorius sėdi prie kompiuterio, yra nuobodžios vizualiai, todėl programuotojai paverčiami ekscentriškais vienišiais, savotiškais šamanais, klaviatūra beriančiais burtažodžius. Tokie mitai atstumia dalį žmonių, kurie svarsto, kokią profesiją rinktis. Lietuvoje vis daugiau į IT sritį suka moterys, taip griaudamos mitus apie šią profesiją. Tad koks yra dabartinio programuotojo portretas?
„Programuotojai dirba komandose, todėl jiems būtini puikūs socialiniai įgūdžiai. IT sprendimų poreikiai itin platūs, todėl juos įgyvendinant bendradarbiauja skirtingų sričių specialistai. Įvairovė milžiniška: jaunesni bei vyresni, ekstravertai ir intravertai, įvairių lyčių asmenys. Beje, čia dūžta dar vienas stereotipas, kad tai vyriška profesija, nes vis daugiau moterų tampa sėkmingomis programuotojomis, duomenų analitikėmis ar kitomis IT specialistėmis“, – teigia „Telia Global Services Lithuania“ skaitmeninių kanalų vadovė Justina Valentukevičė.
Statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, Europos Sąjungos šalyse pernai dirbo daugiau nei 9 milijonai IT specialistų. Dirbančiųjų IT srityje skaičius su technologijų augimu didėja jau kelerius metus, o Lietuvoje tokių specialistų augimo tendencija subalansavo rinkos lyčių pasiskirstymą – per dešimt metų moterų IT specialisčių skaičius augo labiau nei vyrų.
Kaip atrodo programuotojo darbas?
Seniau tai buvo aukštų analitinių įgūdžių reikalaujanti profesija – matematikai programuodavo universitetų serverinėse, atsiskyrę nuo viso pasaulio. Kompanijų specialistai negalėdavo rodyti iniciatyvos, turėdavo dirbti pagal išsamius didelės apimties techninių reikalavimų aprašymus, procesai iki rezultato dažnai trukdavo ilgiau nei porą metų.
„Programavimas yra intensyvus komandinis darbas, kuris reikalauja puikių komunikavimo įgūdžių. Reikia rasti bendrą kalbą ne tik su kitais IT specialistais, bet ir mokėti įsiklausyti, aiškiai dėstyti mintis, suprasti reikalavimus ir per numatytą terminą paversti juos kodu taip, kad ateityje jį būtų paprasta prižiūrėti ir išplėsti. Būtina artimai bendradarbiauti su produktų vadovais ar UX dizaineriais, atsakingais už verslo poreikius ir sąsajų patogumą bei funkcionalumą vartotojui“, – pasakoja J. Valentukevičė.
Kalbėdama apie praktinius dalykus pašnekovė pripažįsta, kad programuotojai daug laiko praleidžia prie ekranų, todėl dažnas laisvalaikį leidžia aktyviai: bėgioja, važinėja dviračiais, rengia žygius gamtoje, plaukioja vandenlentėmis. „Dalis leidžia sau pasimėgauti ekstremaliomis sporto rūšimis: važinėja motociklais, laipioja uolomis, skraido parasparniais. Taigi, ši profesija tampa vis atviresnė ir patrauklesnė skirtingoms asmenybėms“, – priduria J. Valentukevičė.
Vienas lauke – ne karys
Ekspertė pabrėžia, kad programavimas yra viena greičiausiai besikeičiančių industrijų, todėl tenka nuolat tobulėti, mokytis ir prisitaikyti prie naujovių. Pasak jos, nėra „sidabrinės kulkos“ technologijos, programavimo kalbos ar metodologijos, kuri tiktų viskam ir leistų palengvinti programinės įrangos kūrimą, todėl reikia nuolat eksperimentuoti, sekti gerąsias praktikas ir ieškoti geriausio sprendimo konkrečiai situacijai. Taip pat svarbus grįžtamasis ryšys, kad asmuo ir komanda augtų bei tobulėtų.
„Specialistai kiekvieną dieną susitinka gyvai arba virtualiai susijungdami ir susirašinėdami per bendravimo platformas. Sėkmė lydi tuos, kurie drąsiai klausia ir siūlo sprendimus, diskutuoja, stengiasi, kad užduotis taptų kiek įmanoma aiškesnė ir būtų rastas vartotojų bei verslo poreikius atitinkantis sprendimas. Robert Martin knygoje „Clean Code: A Handbook of Agile Software Craftsmanship“, kuri skirta kodo kūrimo procesui, pabrėžiamas svarbus mokėjimas – pasakyti „taip“ ir „ne“. Atrodytų paprasta, tačiau, spaudžiant laikui, o kliento lūkesčiams augant, IT inžinierius turi gebėti argumentuoti, kodėl kai kuriuos lūkesčius įgyvendinti galima, o kai kurių – ne“, – teigia J. Valentukevičė.
Supratimas keičiasi mokyklos suole
Europos statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, moterų skaičius IT sektoriuje nuo 2011 m. labiausiai augo Austrijoje, Lietuvoje, Liuksemburge. 2022 m. IT specialistai Lietuvoje sudarė daugiau 4 procentus visų įdarbintų asmenų. Iš jų – apie 23 procentai – moterys.
Anot J. Valentukevičės, mitus apie šią specialybę padeda griauti neseniai vykęs technologijų švietimo projektas „Nacionalinis IT iššūkis“, kuris siekė sudominti moksleivius programavimu, o jame dalyvavusios IT specialistės pabrėžė, kad tai yra abejoms lytims vienodai atvira ir įdomi profesija.
„Programuotojo profesija tampa vis atviresnė – ji traukia skirtingas asmenybes su įvairiomis patirtimis, požiūriais, o tai praturtina kolektyvus. Dar daugiau – kai vyrų ir moterų skaičius komandose užtikrina įvairovę, jos dažnai pasiekia geresnių rezultatų. Čia veikia įdomus psichologinis mechanizmas: vienalyčiuose kolektyvuose, kai žmonės bendrauja su panašiais į save, pastebimas retesnis nuomonių ar požiūrių išsiskyrimas ir tai neskatina diskusijos, kurioje paprastai gimsta nauji atradimai ir inovatyvūs sprendimai“, – sako J. Valentukevičė.
Prie stereotipų laužymo ir technologijų specialybių patrauklumo prisideda ir vis populiarėjantys papildomi mokymai ir kursai. Juos renkasi žmonės, norintys pakeisti savo karjerą ar išmokti naujų įgūdžių, reikalingų darbo rinkoje. Populiariausi kursai susiję su programavimu, duomenų analitika, grafinių sąsajų dizainų bei procesų automatizavimu.
