Pergalės kovoje su šešėliu statybų sektoriuje dar teks palaukti?
Spalio 23 d. Vyriausybės iniciatyva surengta konferencija „Ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos?”, kurioje siekta pristatyti ir aptarti šešėlinės veiklos įtaką įvairiems ekonomikos sektoriams. Statybos sektorius ir vėl buvo įvardintas kaip vienas iš tų, kuriame atlyginimai vokeliuose vis dar labai paplitę.
Atlyginimų vidurkiai skiriasi kelis kartus
Peržvelgus Sodros pateikiamus atlyginimų vidurkius įvairiose statybinėse bendrovėse matoma, kad šie skirtingose įmonėse kartais skiriasi net penkis kartus. Tyrimui pasirinktos įmonės, besispecializuojančios vamzdynų, ryšių ir elektros tiesimo, žemės kasimo ir infrastruktūros tvarkymo darbuose.
Pavyzdžiui, jei Klaipėdoje veikiančioje UAB „Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba“ vidutinis atlyginimas 2017-ųjų rugsėjį siekė 1833,41 Eur (neatskaičiavus mokesčių), tai analogiška veikla užsiimančioje „Ukmergės inžinerijoje“ – tik 344,74 Eur. Vargu, ar tokį ženklų skirtumą galima paaiškinti vien tuo, jog viena įmonė dirba trečiajame pagal dydį mieste, antra – periferijoje.
Internetiniai darbo skelbimai, skirti įvairaus profilio statybų sektoriaus darbuotojams, taip pat byloja apie gerokai aukštesnius atlyginimų vidurkius. Suvirintojui Lietuvoje siūlomas vidutinis atlyginimas – 975 Eur, šaltkalviui – 813 Eur, krano operatoriui – 987 Eur, betonuotojui – 899 Eur (visi vidurkiai pateikti neatskaičiavus mokesčių). Žinoma, patyrę darbuotojai gali tikėtis gerokai daugiau, pvz. ekskavatorininkui siūlomas atlygis svyruoja nuo 700 iki 2000 Eur.
Šiuos skaičius patvirtina ir dalies apžvelgtų įmonių rezultatai, kuriose vidutiniai atlyginimai atitinka arba viršija šalies vidurkius (pvz. įmonėje UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ vidutinis atlyginimas 2017-ųjų rugsėjo mėnesį – 1454,66 Eur, UAB „Inti“ – 1171,24 Eur, AB „Požeminiai darbai“ – 1118,85 Eur). Vis dėlto dalyje įmonių šie vidurkiai – gerokai mažesni (UAB „Darstamas“ – 477,50 Eur, UAB „Vigatas“ – 499,22 Eur, AB „Utenos melioracija“ – 569,75 Eur, UAB „Rimgauda“ – 586,78 Eur).
Kas lemia šiuos skirtumus? Ir ar realu, kad pvz. Vilniuje dirbantis specialistas, renkasi tris kartus mažesnį atlygį, nei gautų konkurentų firmoje, veikiančioje tame pačiame mieste ir siūlančioje analogišką darbo poziciją?
Mažiausios algos – didžiausios skolos?
Lietuvos policijos duomenimis, statybų sektoriuje šešėlis yra didesnis nei 700 mln. eurų. Vis dėlto, didžiausia dalis šios sumos „paslepiama“ tuomet, kai būstas parduodamas su daline apdaila, kuri vėliau užbaigiama samdant darbuotojus su verslo liudijimais ir mokant jiems grynaisiais. Dėl šios priežasties negalima teigti, kad apžvelgtosios statybų įmonės, kuriose atlyginimų vidurkiai mažesni už šalies vidurkį, yra nesąžiningos – mažesnius atlyginimus gali lemti ir mažesnė įmonių apyvarta, dažnesnė darbuotojų kaita, kiti veiksniai.
Paradoksalu tai, kad įmonėse, kuriose fiksuojami mažiausi atlyginimai – skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priešingai – didžiausios (pvz. kauniečių UAB „Magistralė“, kurioje vidutinis atlyginimas rugsėjį buvo 689,08 Eur, skola VSDFV – 5 645,51 Eur, o Šiaulių UAB „Akmens takas“, kurioje vidutinis atlyginimas 684,40 Eur, įsiskolinimas siekia net 16 681,62 Eur).Vis dėlto sezoniškumas turi įtaką ir tokioms įmonėms – pavasarį bei vasarą visose apžvelgtose įmonėse fiksuotas didesnis ar mažesnis vidutinio atlyginimo augimas.
Vienas sprendimų – apriboti dalyvavimą konkursuose
Vyriausybės rengtoje konferencijoje kaip vienas svarbiausių argumentų darbuotojams netoleruoti šešėlio akcentuotas tas, kad tokiu atveju jie paprasčiausiai nesukaups būtinojo darbo stažo, todėl ir ateities pensija bus itin maža.
Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos pirmininkės Editos Janušienės, net trečdalis visų Lietuvos įmonių yra priskirtinos prie rizikingų, t.y. tokių, kuriose gali būti vietos šešėliui. Kiek iš šių įmonių iš statybų sektoriaus, tikslūs skaičiai nepateikiami, bet atsižvelgiant į tai, kad šis sektorius įvardijamas kaip vienas iš trijų, kuriuose šešėlis pastebimas dažniausiai, abejonių, kad tokių įmonių ne viena, nekyla.
Vienas iš galimų problemos sprendimų, taikomas skirtinguose pramonės sektoriuose kai kuriose Europos šalyse: įstatymiškai apriboti tokių įmonių, kurios moka mažesnį, nei šalies vidurkis, atlyginimą, dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose. Ne paslaptis, kad tokie konkursai užima didelę dalį vamzdynų, ryšių ir elektros tiesimo veikla užsiimančių įmonių pajamose.
