Pietų Europą svilina karštis
Pirmadienį Pietų Europą užklupo alinančio karščio banga, valdžios institucijos įspėjo apie pavojų sveikatai ir galinčius kilti miškų gaisrus. Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje jau kelias dienas tvyro nepakeliama kaitra, kai kur temperatūra pakilo iki 44 laipsnių Celsijaus.
Prancūzijoje 84-iuose (rekordinis skaičius ) iš 96 departamentų dėl karščio paskelbtas antras aukščiausias oranžinis pavojaus lygis. Orų tarnyba „Meteo France“ pranešė, kad antradienį ir trečiadienį turėtų būti dar karščiau. Tik nedidelis šalies šiaurės vakarinis pakraštys išvengė karšio bangos.
Pirmoji didelė vasaros karščio banga paskatino Viduržemio jūros šiaurinės pakrantės šalių valdžios institucijas paraginti žmones vengti būti lauke. Greitosios pagalbos automobiliai budi netoli turistų lankomų vietų, ekspertai perspėja, kad tokios karščio bangos stiprėja dėl klimato kaitos ir taps dažnesnės.
Sekmadienį Prancūzijoje ir Turkijoje kilo gaisrai, kurstomi karščio ir stiprių vėjų. Praėjusią savaitę Graikijos ugniagesiai kovojo su miško gaisru pakrantėje į pietus nuo Atėnų, iš ten teko evakuoti žmones.
Ispanijos orų tarnyba AEMET pranešė, kad sekmadienį temperatūra Estremadūroje ir Andalūzijoje, šalies pietuose ir pietvakariuose, siekė 44 laipsnius Celsijaus.
Italijoje 21 miestas, įskaitant Milaną, Neapolį, Veneciją, Florenciją, Romą ir Kataniją, dėl didelio karščio paskelbė padidintą budrumą. Medicinos institucijos pranešė, kad šilumos smūgio atvejų visoje Italijoje padaugėjo maždaug 10 procentų. Pasak jų, dehidrataciją, šilumos smūgį, nuovargį daugiausia patiria vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji vėžiu ir benamiai.
Miestai tampa „karščio salomis“
Keliuose pietiniuose Portugalijos rajonuose, įskaitant Lisaboną, iki pirmadienio vakaro paskelbtas raudonas pavojaus lygis. Dviejuose trečdaliuose Portugalijos jis buvo paskelbtas ir sekmadienį, tvyrant ekstremaliam karščiui ir liepsnojant miškų gaisrams, kaip ir Italijos Sicilijos saloje, kur ugniagesiai šeštadienį gesino 15 gaisrų.
Pasak mokslininkų, dėl klimato kaitos karščio bangos tampa dar intensyvesnės, ypač miestuose, kur vadinamasis „miesto karščio salos“ efektas sustiprina temperatūrą tarp tankiai susigrūdusių pastatų.
„Pastaraisiais metais karščio bangos Viduržemio jūros regione tapo dažnesnės ir intensyvesnės“, – sakė Emanuela Piervitali iš Italijos aplinkos apsaugos ir tyrimų instituto (ISPRA). Ji pridūrė, kad ateityje temperatūra ir karščio šuoliai bus dar didesni nei dabar, tad teks prie to priprasti.
Invazinės rūšys
Karštis taip pat pritraukia invazines rūšis, paprastai klestinčias labiau tropiniame klimate. Šią savaitę ISPRA pradėjo kampaniją, ragindama žvejus ir turistus pranešti pastebėjus keturias „potencialiai pavojingas“ nuodingas rūšis.
Instituto teigimu, Viduržemio jūrai šylant, vandenyse prie Pietų Italijos krantų jau pasirodė liūtažuvės, jūrinės sidabrinės rupūžės, nuodingos chimeržuvės. Prancūzijoje specialistai perspėjo, kad karščiai labai smarkiai veikia ir biologinę įvairovę.
