Piktupėnų biblioteka kvietė pasivaikščioti istorijos takais
Pro debesų properšas skverbiantis pavasario saulės spinduliams, 2025 m. gegužės 16 d. Piktupėnų kaimo gyventojai rinkosi prie vienintelio paminklo, stovinčio šalia nebeveikiančių Piktupėnų evangelikų liuteronų senųjų kapinių. Šis 1920 m. vokiečių architekto, urbanisto Ernsto Majaus suprojektuotas paminklas – tai sakralinis I pasaulinio karo metu žuvusių Piktupėnų parapijos vyrų atminimo ženklas, kurio pastatymo 105-metis minimas šiemet. 2025-aisiais minima ir dar viena iškili istorinė sukaktis – Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 500-metis.
Prie gausaus šiame minėjime dalyvavusiųjų būrio prisijungė Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos Ib g klasės gimnazistai bei jų auklėtoja, istorijos mokytoja metodininkė, vyresnioji geografijos mokytoja Nijolė Mickeliūnienė. Moksleiviai trumpai pristatė šio paminklo idėjos gimimo istoriją. Uždegus atminimo žvakutes, visi nuskubėjo į Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Piktupėnų filialą, kuriame pratęsta šio šviečiamojo-kraštotyrinio-pažintinio vidudienio „Atminties atspindžiai Piktupėnų istorijos takuose“ programa.
Bibliotekininkė Nijolė Jogienė sveikino susirinkusiuosius ir pristatė renginio dalyvius bei svečius. Istorijos mokytoja metodininkė Nijolė Mickeliūnienė bei jos auklėtiniai gausiai fotografijomis iliustruotoje video apžvalgoje išsamiai pristatė Prūsijos kunigaikštystės istoriją, Piktupėnų kaimo praeitį bei supažindino su žymių asmenybių, gyvenusių Piktupėnų apylinkėse ar čia besilankiusių, gyvenimo ir veiklos faktais.
Bibliotekininkė Nijolė Jogienė skaitė lietuvių rašytojų, rašiusių apie I pasaulinio karo ypatumus, tekstų fragmentus. Skaitytos ištraukos iš rašytojos, pedagogės, švietėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės knygos „Karo meto dienoraštis“. Šis veikalas yra ryškus karo laikų niūrią tikrovę liudijantis dokumentas, turįs pažintinę, istorinę bei meninę vertę. Prisiminti laiko tėkmėje aktualumo iki šiol nepraradę literatūrologo, vertėjo ir vadovėlių autoriaus dr. Kęstučio Urbos išsakyti žodžiai, jog: „Lietuvos vaikai nematė karo, bet matė jų seneliai. Norėtųsi, kad vaikai žinotų, kas yra KARAS, ir niekada jo nežaistų. Ypač išlipę iš vaikystės“. Renginio dalyviai ir svečiai dalinosi senelių pasakojimais apie kitados tautos laisvei kilusius iššūkius, diskutavo apie I pasaulinio karo aukoms Piktupėnuose atminti skirto paminklo būklę ir akcentavo, kaip svarbu jį išsaugoti ateities kartoms. Tardama padėkos žodį susirinkusiesiems, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Inga Kuzmarskienė pasidžiaugė aktyviu Piktupėnų bendruomenės narių įsitraukimu į bibliotekos organizuojamas veiklas, jaunąja karta, kuriai rūpi ir kuri myli savo kraštą, bei palinkėjo dar plačiau domėtis turtinga, gražia ir prasminga Pagėgių krašto praeitimi.
Nuoširdi padėka už ilgametį rūpestį ir nuolatinę šio paminklo aplinkos priežiūrą skirta Algirdo ir Leonoros Steponavičių šeimai. Už įsimintiną kelionę Prūsijos ir Piktupėnų istorijos takais saldžiomis dovanomis dėkota Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos Ib g klasės gimnazistams bei jų mokytojai Nijolei Mickeliūnienei. Simbolinėmis dovanėlėmis už ilgametę bendrystę prisidedant prie kultūrinių veiklų Piktupėnų bibliotekoje organizavimo dėkota bibliotekos skaitytojoms, visuomenininkėms Linai Nekrevičienei bei Juzefai Petrauskytei.
Šiltai pabendravus prie arbatos puodelio, visiems palinkėta sėkmės ir nesiliauti nuolat domėtis gimtojo krašto istorijos slėpiniais. Moksleiviai, praturtinę savo istorijos žinių bagažą, drauge su auklėtoja grįžo į gimnaziją tęsti mokslų.
