kovo 13, 2019
Genovaitė Paulikaitė
PIO paslaugos – patogiau vartotojui, saugiau aplinkai

Europos padangų ir gumos gamintojų asociacija prognozuoja, kad kasmet augant ES parduodamų padangų kiekiui nuo 2018 metų iki 2022-ųjų padangų rinkos vertė ūgtels 19,6 procentų – iki 39,5 mlrd. eurų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017 metais Lietuvos rinkai pateikta 29 319, 6 tonos padangų, o padangų atliekų surinkta 28 237,7 tonos. 2018 metų statistika kol kas neaiški, nes per visus metus taip ir neįsilingavusi Gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema – GPAIS.

Nauja iniciatyva

Padangų importuotojų organizacijos – PIO – vadovės Danguolės Butkienės teigimu, šios organizacijos nariai per 2018 metus įvežė 16 184,969 tonų padangų. Surinkta ir sutvarkyta – apie 13 tūkst. tonų.

„Didžiąją padangų atliekų dalį sudaro surinktos iš mūsų organizacijos narių. Pernai aktyviau dirbome ir su regioniniais atliekų tvarkymo centrais. Nemokamai sutvarkėme 880 tonų padangų atliekų, sukauptų Alytaus, Telšių ir Panevėžio regionų atliekų tvarkymo centruose. Į padangų atliekų tvarkymą vis aktyviau įsijungia autoservisai, neribotais kiekiais surenkantys padangų atliekas, kurias mes išvežame ir sutvarkome nemokamai“, – metus apžvelgia Danguolė Butkienė. Kita PIO pradėta įgyvendinti iniciatyva – autoservisų pakvietimas paimti senas padangas ne tik teikiant klientams paslaugas, bet ir atvežtas iš seniau užsilikusias namuose. „Esame labai patenkinti PIO teikiama paslauga. Jie finansuoja žymiai didesnio kiekio padangų sutvarkymą, negu mes iš jų narių nuperkame naujų. Tai labai sveikintina iniciatyva“, – teigia UAB „Optima 13 autoserviso“ atstovas Andrius Varžgalys.   „Manau, galimybė palikti padangas autoservise yra patogesnis būdas vartotojams ir saugesnis gamtai. Pilietiškas žmogus, žinodamas, kad gali pakelėje ar pamiškėje numestą`padangą nuvežti iki artimiausio autoserviso ir ten palikti, tikrai pasinaudos šia galimybe. Tad šiais metais kviesime daugiau autoservisų jungtis prie šios idėjos įgyvendinimo. Tai kur kas efektyvesnis būdas padangų atliekoms surinkti negu siūlymas įvesti depozito sistemą. Juk depozito sistemos administravimas pareikalaus papildomų išlaidų, o kol kas visiškai neaišku, kiek tai kainuos ir kaip tai atsilieps padangų kainai. Depozito sistema patraukli iš pirmo žvilgsnio, bet labiau paanalizavus kyla nemažai abejonių. Manau, depozito sistema padangoms kažkam būtų dar viena galimybė pinigams išplauti.  Miškus išvalyti galima ir paskatinus autoservisus nemokamai priimti padangų atliekas.  Kuo daugiau prikuriama įvairių sistemų, tuo labiau klesti šešėlis. Nežinau, kur pasaulyje ar Europoje yra veikianti depozito sistema padangoms“, – mintimis dalijasi PIO vadovė Danguolė Butkienė.

Bendradarbiavimas sutaupo lėšas

„Bendradarbiavimas su Padangų importuotojų organizacija išsivystė 2018 metais ir pajutome labai didelę šio bendradarbiavimo naudą“, – teigia Telšių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Rimantas Adomaitis.
Telšių regione yra keturios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kuriose Plungės, Mažeikių, Telšių ir Rietavo savivaldybių gyventojai palieka ir senas padangas. Per metus iš jų centrą atkeliauja daugiau kaip 400 tonų padangų atliekų. „Kol nebendradarbiavome su Padangų importuotojų organizacija, su padangų atliekomis turėdavome labai daug rūpesčių. Ir š Akmenę deginimui bandėme vežti, ir į Šiaulius, į „Metaloidą“, ir kitų tvarkytojų ieškodavome. Ne visos paieškos baigdavosi sėkmingai. Už šių atliekų sutvarkymą visiems mokėdavome nemažus pinigus. O juk kainuodavo ir padangų atliekų nuvežimas“, – pasakoja centro direktorius Rimantas Adomaitis. Jo teigimu, vidutiniškai padangų sutvarkymas per metus pareikalaudavo 10 tūkst. eurų.
Direktorius neslepia – padangų atliekų tvarkymui tekdavo naudoti rinkliavos lėšas. Skaičiuojant atliekų sutvarkymo išlaidas, įskaičiuodavo ir senoms padangoms sutvarkyti reikalingas lėšas. „Tai nėra teisinga, nes kiekvienas, pirkdamas legaliai įvežtas padangas, sumoka ir už jų sutvarkymą. Padangų atliekų sutvarkymo išlaidų įskaičiavimas į rinkliavą yra pakartotinas apmokestinimas. Žinoma, neturime pamiršti, kad ne nemaža dalis padangų į Lietuvą įvežama nelegaliai ir už jų sutvarkymą pirkėjas nesumoka. Tyrimo nesu atlikęs, bet, manau, kad dalis garažuose įsikūrusių autoservisų ir gyvena iš nelegaliai įvežamų padangų. Vėliau tokios padangos, kaip ir dalis legaliai įvežtų, atsiduria didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, – sako Rimantas Adomaitis. –Vis dar pasitaiko, kad gyventojai senas padangas palieka prie konteinerių. Jų paimti kartu su komunalinėmis atliekomis negalima, tad tenka siųsti transportą joms surinkti. O tai išaugina padangų atliekų tvarkymo kaštus.“
Pašnekovas pabrėžia, kad ne vienerius metus Regionų atliekų tvarkymo centrų asociacija kreipdavosi į Aplinkos ministeriją, siūlydami atsakomybę už padangų atliekų tvarkymą perkelti gamintojams-importuotojams, tačiau šis siūlymas vangiai skynėsi keliai. Ir gamintojai troli gražu ne visi palankiai vertino tokius siūlymus. Padangų importuotojų organizacija viena pirmųjų, kuri ėmėsi rūpintis padangų atliekų sutvarkymu. Ir ėmėsi to nelaukdama valdžios reikalavimų.
Pagal 2018 metais pasirašytą sutartį Padangų importuotojų organizacija įsipareigojo sutvarkyti 150 tonų senų padangų. „ organizacija sutvarkė 134 tonų. Taigi pernai padangų atliekų tvarkymas Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui kainavo 50 proc. pigiau – 6,5 tūkst.Eur“, – pažymi direktorius.
Pasak Rimanto Adomaičio, atsiradus būtinybei priimti senas padangas jų pardavimo vietose, autoservisuose, įrengus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, išmestų padangų miškuose, pakelėse kiekis sumažėjo, bet vis dar pasitaiko. „Manau, kad žmonėms per mažai suteikiama informacijos perkant padangas. Ne vienoje parduotuvėje klausiau, kur man palikti senas padangas nusipirkus pas juos naujas, taip ir negavau atsakymo. Gal vadybininkai ir būtų pasakę, bet juk žmonės bendrauja su pardavėjais ir jie privalėtų informuoti žmogų, ką jam daryti su senomis padangomis“, – pastebėjimu pasidalija Telšių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Rimantas Adomaitis.

Palengvino centro naštą

„Senų padangų tvarkymas centrui yra didelė našta. Šių atliekų sutvarkymas reikalauja didelių išlaidų. Tad Padangų importuotojų organizacijos vadovės Danguolės Butkienės pasiūlymas finansuoti dalies padangų atliekų sutvarkymo, mums buvo labai didelė parama“, – teigia  Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Gintautas Ulys

Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras vien didelių gabaritų aikštelėse per metus surenka apie 500 tonų padangų. 2018 metais buvo surinkta 518,29 tonų. „To kiekio sutvarkymas centrui būtų kainavęs 18 134, 97 euro. Kadangi Padangų importuotojų organizacija finansavo 210,49 tonos padangų tvarkymą (padengė 7 365,05 euro), įmonei padangų tvarkymas kainavo 10 769,92 euro“, – bendradarbiavimo su Padangų importuotojų organizacija – PIO – patirtimi dalijasi Gintautas Ulys ir priduria, kad 2016 metais už 424,85 tonų padangų sutvarkymą centras sumokėjo 9741,70 euro, 2017 metais 549,87 tonų sutvarkymas kainavo 21 571,80 euro.

Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktorius atkreipia dėmesį, kad padangų atliekų tvarkymo kaina kiekvienais metais skirtinga.  Pavyzdžiui, 2016–2017 m. padangų tvarkymo kaina buvo 24,88 euro už toną, o 2018 m. – 34,99 eurų už toną.                                                            

Gintautas Ulys  teigiamai vertina PIO idėją siekti, kad ne tik keičiant padangas, bet neribojant jų kiekio senas padangas surinktų autoservisai, o padangų gamintojai-importuotojai finansuotų jų sutvarkymą. „Tai labai palengvintų atliekų tvarkymo centrų darbą, o gyventojams atsirastų dar viena galimybė tinkamai sutvarkyti padangų atliekas. Tam, kam nepatogu bus palikti atitarnavusias padangas autoservise, jie, kaip ir anksčiau, galės atvežti ir palikti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse“, – sako pašnekovas, vildamasis, kad Lietuvoje aktyviau kursis ir padangų atliekų tvarkymo infrastruktūra, nes iki šiol padangos vis dar nemažais kiekiais vežamos į Lenkiją.

Plečiasi atliekų perdirbimas

Europos šalyse perdirbama apie 94 proc. padangų atliekų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017 metais iš daugiau kaip 28 tūkst. tonų surinktų padangų atliekų, perdirbta kiek daugiau kaip 4,8 tūkst. tonos padangų atliekų. Kurui ar energijai gauti panaudota kiek daugiau nei 1,5 tūkst. tonos, o eksportuota beveik 20,4 tūkst. tonos padangų atliekų.

„Praėję metai parodė, kad vis mažiau esame priklausomi nuo Lenkijos.   „2018 metais padangų atliekų perdirbimo liniją paleido Alytuje įsikūrusi mažoji bendrija „Ekogarantas“. Padangų atliekų smulkinimą vis labiau plėtoja uždaroji akcinė bendrovė „Ekobazė“, – pasidžiaugia Danguolė Butkienė.

 Palikti be alternatyvos

Didžiausias praėjusių metų iššūkis, kaip pažymi Padangų importuotojų organizacijos vadovė, buvo  nuo metų pradžios diegiama ir vis dar organizacijoms neveikianti Gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema – GPAIS.  Tai absoliučiai neveikianti sistema. Beveik visą informaciją apie atliekų tvarkymo organizavimą esame priversti  rinkti ir teikti rankiniu būdu, – pabrėžia Danguolė Butkienė. –  Tai labai apsunkina darbą. Kai kurioms organizacijoms teko papildomai įdarbinti 2–3 žmones. Aplinkos ministro įsakymu esame įpareigoti visas ataskaitas teikti naudojantis GPAIS, kuri neveikia, senoji apskaitos sistema panaikinta, pagalbos rašyk nerašęs nesulauksi, nes naująją sistemą aptarnauja du žmonės ir jie fiziškai nespėja atsakinėti į gausius sistemos naudotojų paklausimus. Dėl GPAIS įvedimo susiklosčiusi situacija – pasityčiojimas iš norinčių tvarkingai dirbti verslininkų. Šešėlis dabar gali rankomis ploti,  nes atsirado visos sąlygos jam klestėti.  Tokios netvarkos atliekų apskaitoje  dar nebuvo. Tačiau nežiūrint į GPAIS keliamus sunkumus Padangų importuotojų organizacijos prioritetinis veiklos tikslas buvo ir yra – organizuoti padangų atliekų tvarkymą, taip, kad tai būtų patogu ir prieinama kiekvienam padangų vartotojui.“

Share Button
Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


kovo 21, 2019

Viena sparčiausiai pasaulyje augančių tarptautinių perlaidų kompanijų „TransferGo“ pasiekė svarbią ribą – pritraukė daugiau nei 1 mln. klientų. Simbolinis vartotojų […]

kovo 19, 2019

Pirmadienį Lietuvos Respublikos Vyriausybėje išdalinti apdovanojimai geriausius eksporto rodiklius praėjusiais metais pasiekusioms įmonėms bei šalies regioninio verslo lyderiams. Lietuvos prekybos, […]

kovo 18, 2019

Vasario mėnesį Barselonoje pristatytas sulenkiamas išmanusis telefonas „Huawei Mate X“ sulaukė kompetentingų technologijų ekspertų įvertinimo. Šįkart minėtas įrenginys tapo pirmuoju […]

kovo 8, 2019

Vienas didžiausių Lietuvoje „Danske Bank“ grupės IT paslaugų centras plečiasi į Kauną. Verslo centre „Kauno Dokas“ įrengta 30 šiuolaikiškų darbo […]

vasario 28, 2019

Organinės trąšos – tai trąšų rūšis, kurios yra pagamintos iš natūralių medžiagų. Organinių trąšų pavyzdžiai: mėšlas, kompostas, durpės ir kt.  Organinės […]

vasario 28, 2019

Užrašai ant marškinėlių padeda juos personalizuoti, paversti nuobodžius, tradicinius marškinėlius išskirtiniais, įdomiais. Tokie marškinėliai bus puiki, žaisminga dovana draugui, artimam žmogui […]

vasario 27, 2019

Vasario 21 dieną Tauragėje vyko politikos, verslo ir kultūros žurnalo IQ, rajono savivaldybės ir Tauragės apskrities verslininkų asociacijos forumas „Tauragė […]

vasario 27, 2019

Jau šį pavasarį Kauno „Akropolyje“ pradės veikti atnaujintos ir ženkliai didesnės parduotuvės „Reserved“, „House“, „Mohito“ ir „Cropp“, valdomos UAB „LPP […]

vasario 27, 2019

2018 m. duomenimis, didžiosios dalies studentų – beveik 70 proc. – mėnesio pajamos nesiekia 500 eurų, o prie 7 iš […]

vasario 26, 2019

Miegamasis – namų vieta, kurioje atsibundame ir užmiegame, taigi pradedame ir užbaigiame dieną. Ši patalpa yra labai svarbi, todėl jos […]