28 birželio, 2022

Pirmą kartą istorijoje: Lietuvos autorių knygos Ukrainoje bus leidžiamos ir garsiniu formatu

Šią savaitę Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos aklųjų biblioteka ir Ukrainos negalių asociacijos Lvivo skyrius pasirašo svarbią bendradarbiavimo sutartį, kuri suteiks galimybę į ukrainiečių kalbą išverstas Lietuvos autorių knygas išleisti garsiniu formatu ir padaryti jas prieinamas visiems – ir turintiems individualių skaitymo poreikių, ir pamėgusiems literatūros klausytis, ir besimokantiems ukrainiečių kalbos. Jau birželio pabaigoje skaitytojus pasieks pirmoji garsinė Ignės Zarambaitės ir Gretos Alice knyga vaikams „Emilio laiškas“, o vėliau ir kitos į ukrainiečių kalbą išverstos lietuvių autorių knygos, tarp kurių ir Rimanto Kmitos šiauliečių tarme parašytas ir į dabar labiausiai karo niokojamos Rytų Ukrainos suržyko tarmę išverstas romanas „Pietinia kronikas“. Garsinių knygų pristatymas ir susitikimas su jų autoriais vyks birželio 30 d. 18.30 val. „Miesto laboratorijoje“, Vilniuje.

Ukrainiečiams, negalintiems skaityti įprastai – Brailio rašto ir garsinės knygos

Vos prasidėjus karui Ukrainoje ir į Lietuvą plūstelėjus pabėgėlių srautams, sukruto ne tik valstybinis ar nevyriausybinis, bet ir kultūrinis sektorius. Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB), teikianti paslaugas visiems, turintiems individualių skaitymo poreikių ir dėl to negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, taip pat susirūpino – juk tarp atvykstančių ukrainiečių, kurių didžiąją dalį sudaro moterys ir vaikai, gali būti tiek neregių ir silpnaregių, tiek disleksiją (skaitymo sutrikimą) turinčių vaikų.

„Ukrainiečių kalba neturėjome nei knygų Brailio raštu, nei garsinių knygų, – intensyvią pavasario pradžią atsimena Dalia Balčytytė, LAB Informacinių išteklių skyriaus vedėja. – Garsinius ir kitus prieinamų formatų leidinius talpiname virtualioje bibliotekoje ELVIS (elvislab.lt) ir iš esmės galime gauti jų bet kuria Vakarų šalių kalba, tačiau žmonėms, bėgantiems nuo karo, norėjosi pasiūlyti kažką, kas būtų arčiau jų širdies. Tuomet susisiekėme su Ukrainos negalių asociacijos Lvivo skyriaus vadove Oksana Potymko, su kuria mus sieja jau ne vienerių metų draugystė.“

Oksana, pati būdama neregė, labai greitai suprato problemą. Per kelias savaites Lietuvą pasiekė 100 leidinių Brailio raštu ukrainiečių kalba, o virtualią biblioteką ELVIS papildė net 200 ukrainietiškų garsinių knygų vaikams ir paaugliams, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto.

Lvive gimsta itin modernios universalaus dizaino knygos

Ukrainos negalių asociacijos Lvivo komanda rengia išskirtinai kūrybiškas Brailio rašto ir garsines knygas. Pirmosios – skirtos tiems, kurie nemato ir skaito pirštais, antrosios – visiems, kurie mėgaujasi geromis knygomis. „Mes spausdiname ir universalaus dizaino knygas, kuriuose tekstas pateikiamas tiek Brailio raštu, tiek paprastu šriftu. Knygas papildo spalvoti reljefiniai piešiniai, kuriuos supranta tiek regintieji, tiek neregiai. Kiekvienoje originalaus dizaino knygoje taktiliniame rėmelyje pateikiamas ir QR kodas, vedantis į garso versiją“, – apie šiuolaikinę išskirtinių knygų leidybą pasakoja O. Potymko.

Ne tik išleistos knygos, bet ir pats jų kūrimo procesas atlieka itin reikšmingą socialinę misiją. „Garso knygų kūrimui mes kviečiamės ne tik žinomus Ukrainos aktorius bei atlikėjus, bet ir neregius vaikus. Tai kūrybinis inkliuzijos procesas, kurio metu žymūs aktoriai neregintiems vaikams padeda nuo pat ankstyvų dienų atskleisti jų aktoriaus talentą. Jau kelerius metus stebime, kaip knyga suartina įvairias socialines grupes, dovanoja tikėjimą gėriu ir sugrąžina gyvenimo džiaugsmą“, – sako Lvivo skyriaus vadovė ir priduria, kad knygos Brailio raštu tampa vis populiaresnės Ukrainoje ir kasmet užima stabilias pozicijas populiariose knygų mugėse.

Rinktinė literatūra sutvirtins kultūrinius ir žmogiškuosius ryšius

Garsiniais leidiniais iš virtualios bibliotekos ELVIS bei leidiniais Brailio raštu jau naudojasi nuo karo pabėgę ir laikinai Lietuvoje apsigyvenę ukrainiečiai. Tačiau, kaip visada, norisi daugiau – norisi ne tik suteikti galimybę skaityti gimtąja kalba tiems, kas negali skaityti įprastai, bet ir plačiau atverti Lietuvos kultūrą, visus, skaitančius ukrainietiškai, supažindinti su Lietuvos rašytojų, poetų ir mąstytojų kūriniais.  

Šį klausimą išsprendė Lietuvos kultūros institutas, ne pirmus metus vykdantis Vertimų skatinimo programą.

„Garsinės knygos lengvai įveikia sienas, todėl ne tik skaitytojams Ukrainoje, bet ir dėl vykstančio karo besiplečiančiai ukrainiečių bendruomenei čia, Lietuvoje, suteikia galimybę pažinti lietuvių literatūrą ir sutvirtinti kultūrinius ir žmogiškuosius mūsų šalių ryšius. Tikimės, kad garsiniai leidiniai pasitarnaus ir kaip biblioterapijos priemonė – pagelbės nors trumpam įveikti namų ilgesį, nerimą, suteiks vilties“, – apie specialią Vertimų skatinimo programos priemonę pasakoja Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Garsiniu formatu išleistas lietuvių autorių knygas ukrainiečių kalbą mokantys ar jos besimokantys žmonės galės skaityti visame pasaulyje: tiek Ukrainoje, tiek Lietuvoje, Lenkijoje ar kitose šalyse, kuriose gyvena istorinės ar buriasi nuo karo pabėgusios ukrainiečių bendruomenės. Tereikės prisijungti prie LAB virtualios bibliotekos ELVIS ir iš ten parsisiųsti leidinius.

Svarstydama apie trišalį bendradarbiavimą su Lietuvos kultūros institutu ir Lietuvos aklųjų biblioteka, O. Potymko prisipažįsta, kad tiki jo sėkme. „Mus džiugina tai, kad bendro Lietuvos – Ukrainos projekto dėka ukrainiečių skaitytojai turės galimybę atversti naują literatūrinį klodą – vertingus lietuvių autorių kūrinius! Su malonumu prisidedame prie lietuvių literatūros sklaidos tarp Ukrainos skaitytojų, taip pat ir tarp žmonių, turinčių individualių skaitymo poreikių. Labai tikimės, kad šis projektas greitu laiku paplis ir kitose Europos šalyse“, – optimistiškai mintimis dalijasi O. Potymko.

Lietuvos nacionalinė literatūra į ukrainiečių kalbą intensyviau pradėta versti ir leisti nuo 2016 metų, kuomet Lietuvos kultūros institutas įgyvendino vystomojo bendradarbiavimo projektą „Lietuva – Ukraina: kultūros partnerystė“. Institutas jau parėmė 32 knygų vertimus. Be minėtųjų, pastaraisiais metais Ukrainoje išleistos Virginijos Kulvinskaitės „Kai aš buvau malalietka“, Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“, Dalios Staponkutės „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja“, Algirdo Juliaus Greimo „Apie dievus ir žmones. Tautos atminties beieškant“, Jurgos Vilės ir Linos Itagaki „Sibiro haiku“, Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės „Laimė yra lapė“, Alvydo Šlepiko „Mano vardas – Marytė“, Vytauto V. Landsbergio „Arklio Dominyko meilė“ ir kitų Lietuvos rašytojų knygos, taip pat Mariaus Buroko, Tomo Petrulio ir Gintaro Grajausko poezijos rinktinės. Kūrinius į ukrainiečių kalbą išvertė talentingi literatūros vertėjai Beatričė Beliavciv, Larisa Poliakova, Vladyslav Zhurba, Dmytro Čerednyčenko ir kiti Lietuvos kultūros bendradarbiai. Autoriams sutikus, tiek šios, tiek ateityje išleisimos knygos bus įgarsintos ukrainietiškai.

Diskusija „Miesto laboratorijoje“ jau šį ketvirtadienį

Šį ketvirtadienį, birželio 30 d., 18.30 val.  Antakalnyje įsikūrusioje „Miesto laboratorijoje“ vyks diskusija „Garsinės knygos | Аудіокниги: lietuvių literatūra ukrainietiškai“. Jos metu  sužinosite, kokią kultūrinę misiją atlieka literatūros vertimai, kokių galimybių skaitytojams suteikia garsinės knygos, kaip jos gimsta, kaip skamba iliustruotos knygos ir ar skaitymas gali padėti įveikti traumuojančias karo patirtis.

Diskusija vyks lietuvių ir ukrainiečių kalbomis, tad ateikite kartu su Lietuvoje gyvenančiais ukrainiečiais! Kalbėsis: rašytojas Rimantas Kmita, knygos „Emilio laiškas“ autorės Ignė Zarambaitė ir Greta Alice, specialiai iš Lvivo atvykstančios literatūros vertėja Beatričė Beliavciv ir Ukrainos negalių asociacijos Lvivo skyriaus vadovė Oksana Potymko, Lietuvos aklųjų bibliotekos Informacinių išteklių skyriaus vadovė Dalia Balčytytė ir Lietuvos kultūros instituto projektų koordinatorė Rūta Mėlynė.  

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


18 rugpjūčio, 2022

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vizito Šiauliuose metu pristatė specialųjį priedangos ženklą. Juo pažymėtas pirmasis statinys šalyje – Juliaus Janonio […]

Luka Lesauskaitė
18 rugpjūčio, 2022

Pandemija ir Rusijos karas Ukrainoje parodė, kad esame atjaučianti ir norinti padėti tauta, tačiau ko trūksta, kad savanorystė Lietuvoje taptų […]

17 rugpjūčio, 2022

Lietuvoje nemokamas paslaugas gyventojams pradėjo teikti Gerovės konsultantai, aukštos kvalifikacijos, specialius mokymus baigę specialistai, padedantys žmonėms susidoroti su lengvais emociniais […]

17 rugpjūčio, 2022

Artėjant rugsėjui daugelis šeimų ima sukti galvas – kaip patogiai, funkcionaliai ir praktiškai vaikų kambarį pritaikyti mokyklos sezonui. Šie namų […]

Ieva Gasianec
17 rugpjūčio, 2022

Ignalinos viešojoje bibliotekoje pasidžiaugta jaunos kūrėjos ignalinietės Ievos Gasianec pirmąja paroda. ,,Aš Ieva!”– taip trumpai sveikinasi ji su visais į […]

K. Stoškaus nuotr.
17 rugpjūčio, 2022

Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale, nuo rugpjūčio 17 dienos visuomenei pristatomi 9 originalūs kalavijai. Didžioji jų dalis eksponuojami pirmą kartą, […]

16 rugpjūčio, 2022

Mus supantis pasaulis keičiasi vis sparčiau. Kiekvieną dieną susiduriame ne tik su technologiniais, bet ir politiniais, socialiniais, moraliniais ar kultūriniais […]

Augustės Labenskytės nuotr.
16 rugpjūčio, 2022

Šeštadienį Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyriaus (Radviliškio r.) erdvėse teatras „Labas“ eilėmis, talentinga vaidyba, originalia spektaklio forma […]

16 rugpjūčio, 2022

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), antikorupciniu požiūriu įvertinusi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, reglamentuojantį savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų […]

16 rugpjūčio, 2022

Penktadienį, rugpjūčio 12 d. Lietuvos paštas išleido grafikės, tapytojos Ugnės Žilytės kurtą pašto ženklą lietuviškam desertui šakočiui. Pašto ženklo nominalas […]

Ray Bartkus, Dainiaus Čėplos nuotr.
16 rugpjūčio, 2022

Unikali ir išskirtinė dviejų lygių sankryža Marijampolėje pirmadienio vakarą tapo nepakartojamo reginio vieta.  Architektūrinę vertę turinčioje žiedinėje sankryžoje iškilmingai atidarytas […]

16 rugpjūčio, 2022

Ilgąjį šventinį savaitgalį ugniagesiai gelbėtojai 105 kartus vyko gesinti gaisrų ir atliko 92 gelbėjimo darbus. Gaisrų metu vienas žmogus žuvo, […]

Konkurso siena. Rugilė Navickaitė ir Nikas Vosylius
13 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 15-21 dienomis į Marijampolę sugrįžta kasmetinis, tradicinis ir itin laukiamas meno ir architektūros simpoziumas „Malonny – Marijampolė, Londonas, Niujorkas: […]

Žydų antkapių paminklų plokštės; „primatuojamos“ bažnyčios statulos / KIC nuotr.
13 rugpjūčio, 2022

Netikėti atradimai tvarkant Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčią – atliekant tvarkybos darbus kilo įtarimų, kad jos laiptų akmenys – tai žydų […]

12 rugpjūčio, 2022

Arba vaistai, arba maistas – su tokia realybe gali tekti susidurti ukrainiečių šeimoms, prižiūrinčioms negalią turintį vaiką ar šeimos narį. […]

Aurelijus Gutauskas
11 rugpjūčio, 2022

Nors ir sakoma, kad šiuolaikinis žmogus puikiai išmano savo teises, pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo prof. Aurelijaus Gutausko, nekaltumo […]

10 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 10 d. K. Korsako g. 47 daugiabutis pirmasis Šiauliuose pasipuošė lentele „Kultūrai atviras kiemas“. Lentelę Šiaulių apskrities Povilo Višinskio […]

Mažosios kultūros sostinės vėliava Tauragnų krašto bendruomenės pirmininkės Danguolės Trimonienės ir Tauragnų seniūno Alvydo Danausko rankose / Valdo Mintaučkio nuotr.
10 rugpjūčio, 2022

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektų atrankos posėdyje išrinktos 2023 metų mažosios kultūros sostinės. Konkursui pateiktas paraiškas vertinusios komisijos sprendimu šis […]

10 rugpjūčio, 2022

Pirmadienį vakare Vilniuje, Neries upėje buvo išgelbėti du skendusieji. Operacijos vadovo veiksmai, narų gelbėtojų operatyvumas ir profesionalumas lėmė, kad vanduo […]

Augustės Labenskytės nuotr.
10 rugpjūčio, 2022

Šeštadienį, rugpjūčio 6-ąją, Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyrius (Radviliškio r.) vėl atgijo gausiomis veiklomis: gryčiose ir kiemuose […]