1 liepos, 2016

Pirmosios šalies išmaniosios klasės laidos mokslo rezultatai viršija mokyklos ir šalies vidurkį

Nuo penktosios klasės išmaniąsias priemones naudojančių Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcio centro 8b klasės auklėtinių mokslo rezultatai yra žymiai geresni ne tik už mokyklos, bet ir už visos šalies vidurkį. Standartizuotų testų, kuriuose yra tikrinami pagrindiniai Lietuvos aštuntokų gebėjimai, išmaniosios klasės moksleivių pasiekimai reikšmingai viršija šalies vidurkį. Patys moksleiviai džiaugiasi, kad pamokos tapo įdomesnės ir nebereikia nešiotis sunkių knygų.

Tokia pirmoji Lietuvoje Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcio centro modernioji klasė ketverius metus savo mokymosi procese taikė šiuolaikines technologijas: kiekvienas mokinys naudojo jam priskirtą klaviatūrą turintį planšetinį kompiuterį, o informacinėmis technologijomis paremtos mokymo metodikos naudojamos per visas pamokas.

„Mokyklos visoje Lietuvoje stengiasi diegti technologijas ir efektyvinti bei paįvairinti pamokas. Tačiau ši mokykla pasiryžo maksimaliai integruoti technologijas į mokymo procesą. Pagaliau turime standartizuotų testų pamatuotą klasę, kur 24 moksleiviai keturis metus mokėsi šiuolaikiškai: su kiekvienam moksleiviui dedikuotais kompiuteriais ir kone visose pamokose taikomais IT sprendimais. Dar kartais girdime abejonių, ar technologijos iš tiesų padeda mokytis, bet šios klasės testų rezultatai yra akivaizdus mokymo su technologijomis naudos įrodymas. Tiesa, buvo užduočių, kurios nepasisekė ir modernios klasės moksleiviams, tačiau bendras vaizdas, lyginant su šalies vidurkiu, yra žymiai geresnis. Be to, didžioji dalis šios klasės auklėtinių kitus mokslo metus pradės geriausiose Kauno gimnazijose“, – teigia „Microsoft Lietuva“ švietimo programų vadovė Ingrida Stankevičienė.

Didelis atotrūkis nuo šalies vidurkio

 Nacionalinio egzaminų centro vykdomo testavimo metu aštuntokai visoje Lietuvoje laikė penkis standartizuotus testus: matematikos, skaitymo, rašymo, gamtos ir socialinių mokslų. Priklausomai nuo to, kiek moksleivis surinko taškų kiekviename teste, jo mokymosi pasiekimai buvo įvertinti vienu iš keturių lygių: nepasiektas patenkinamas, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis.

Aukščiausią įvertinimą išmaniosios klasės moksleiviai gavo kur kas dažniau, nei kitų šalies mokyklų moksleiviai: puikiais matematikos įvertinimais džiaugėsi beveik trečdalis (31,6%), kai šalies vidurkis – 9,3%; skaitymo teste – 47,8% (vidurkis – 7,8%); rašymo egzamine – 39% (vidurkis – 8,5%); gamtos moksluose net 40% galėjo pasigirti aukščiausiais įvertinimais (vidurkis – 14,9%); o socialiniuose moksluose išmanioji klasė daugiau kaip 5 kartus lenkia šalies vidurkį – 31,8% ir vidurkis 5,8%.

Visuose testuose išmaniosios klasės moksleiviai iš Kauno neturėjo neigiamų vertinimų („nepasiektas patenkinamas“). Palyginimui, bendrai Lietuvos mokyklose kas dešimtas moksleivis negauna patenkinamų rezultatų matematikos, skaitymo, rašymo ir socialinių mokslų testuose, o dar 1,8% – gamtos mokslų teste.

Progresą įrodo ir pačios mokyklos tyrimai

Kaip teigia Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorės pavaduotoja Vilma Milašiūnaitė, švietimo įstaigoje nuolat atliekami tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kokie mokymosi metodai geriausiai veikia: „Lyginome 2015-2016 mokslo metų rezultatus tarp technologijas naudojančių klasių ir tradicinio ugdymo. Pastebėjome, kad technologijas naudojančių klasių mokiniai mokosi statistiškai geriau, jų vidurkis siekia apie 8,6 balo, kai tradicinės klasės – 6,9 balo.“

Taip pat technologijos padeda mokytis savarankiškai: „Prašėme moksleivių įvertinti penkių balų skalėje, kaip jie sutinka su teiginiu, kad jiems patinka savarankiškai mokytis įvairių dalykų, net jei to nereikalauja mokytojas. Gavome 3,77 koeficientą, kuris yra didesnis nei tradicinėje klasėje (3,42). Naudodami planšetinius kompiuterius moksleiviai ugdo gebėjimą planuoti mokymąsi, formuluoti sau tikslus, apibrėžti rezultatus, ieškoti informacijos“, – teigia V. Milašiūnaitė.

Anot jos, mokiniai ir patys įžvelgia svarbią planšetinių kompiuterių naudojimo klasėje paskirtį: „38 proc. mūsų modernios klasės moksleivių sako, kad dėl šio įrenginio pamokos iš tikrųjų tapo įdomesnės, o 31 proc. tai mato kaip gerą būdą ugdyti įgūdžius, kurių prireiks ateityje.“

Moksleiviai džiaugiasi, kad planšetiniai kompiuteriai leidžia atsisakyti sunkių knygų

Išmanios 8b klasės auklėtinė Kotryna Birgelytė mato nemažai modernios klasės privalumų: „Be jokios abejonės pamokos tapo daug įdomesnės, o įsisavinti informaciją žymiai paprasčiau nei anksčiau. Iškilus kažkokiems klausimams, galima iškart surasti daugiau informacijos apie tam tikrą temą. Dar vienas didelis privalumas – praleidus pamoką, visi jos užrašai jau būna sukelti į virtualius „OneNote“ bloknotus, todėl paprasta pasivyti bendraklasius. Taip pat džiaugiamės palengvėjusia kuprine, nes tiesiog nereikia visų knygų nešiotis su savimi. Viskas, ko reikia, telpa viename išmaniajame įrenginyje.“

 Anot jos, nors priprasti darbui su IT sprendimais grįsta mokymosi metodika reikėjo laiko, bet pats mokymosi procesas tapo efektyvesnis. Šios klasės moksleiviams reikėjo atlikti ne tik įprastas bendrosios programos užduotis, bet ir papildomas, kurios buvo išskirtinai susiję su IT panaudojimu: „Nepasakyčiau, kad buvo labai sunku laikytis bendros programos mokykloje ir dar atlikti papildomas užduotis – nuo to mokymosi procesas tik tapo įdomesnis, vienu metu mokiausi ne tik „mokyklinių“ dalykų, bet ir tobulinau kitus įgūdžius, kurie tikrai pravers ateityje.“

Leidžia pasakoti skaitmenines istorijas ir mokytis iš bet kur

Mokyklos moksleiviai ir mokytojai komandose darbuojasi, pasitelkę „Office 365” sprendimus. Pavyzdžiui, „OneNote“ bloknotai padeda nesudėtingai pateikti moksleiviams pamokų ir papildomą medžiagą, paskirstyti grupines ir individualias užduotis, įgalina kurti elektroninius portfelius. Savo projektus moksleiviai pristato su skaitmeninių istorijų pasakojimo įrankiu „Sway“, o mokytojai savo medžiagą patrauklesne padaro „Office Mix“ sprendimu. Visa mokyklos bendruomenė bendrauja vidiniame socialiniame tinkle „Yammer“. Visus šiuos įrankius moksleiviai ir mokytojai gali pasiekti iš bet kokio įrenginio mokykloje, namuose ir kitose vietose su interneto ryšiu.


23 balandžio, 2024

Šią savaitę parašus ant bendradarbiavimo sutarties padėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius profesorius Eugenijus Valatka ir Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) […]

23 balandžio, 2024

Šiemet daugiau nei 4 tūkst. Lietuvos moksleivių jau priėmė Nacionalinį IT iššūkį ir siekia įgyti vertingų programavimo žinių. Balandžio 24 […]

22 balandžio, 2024

Beveik pusę amžiaus skaičiuojanti, ne vienam aukšto lygio sportininkui pagrindus paklojusi Kauno ledo arena ruošiasi transformacijai. Iki šiol čia plušėję […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
22 balandžio, 2024

Balandžio 19 d., Kaune, Vytauto Didžiojo universitete ( K. Donelaičio g. 52 – II a. fojė) buvo atidaryta tarptautinė paroda […]

22 balandžio, 2024

Balandžio 22 d. Inovacijų agentūra pradeda registraciją į trečius metus iš eilės vyksiančią verslumo įgūdžių programą „Startuok nuo 50+“. Ši […]

22 balandžio, 2024

Balandžio 20 dieną Jurbarko kultūros centras buvo kaip niekad gyvas ir garsus – čia vyko repsublikinis šokių konkursas „Emocijos 2024“. […]

22 balandžio, 2024

Pirmadienį Lietuvoje prasideda vienos didžiausių nuo Nepriklausomybės atgavimo nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas 2024“, kuriose treniruosis Lietuvos kariuomenė ir visos valstybės […]

21 balandžio, 2024

Šeštadienį melagingai pranešta apie Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos oro uostuose padėtus sprogmenis, pranešė policija. Teisėsaugos duomenimis, apie 18 val. […]

20 balandžio, 2024

Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
20 balandžio, 2024

Balandžio 16 d. Kaune vyko prof. Augustino Voldemaro 141-ojo gimtadienio paminėjimas. Kauno Petrašiūnų kapinėse ant prof. A. Voldemaro kenotafo pilietinių […]

19 balandžio, 2024

Pristatyta pirma lietuviška iš saulės pagamintą elektrą kaupianti išmanioji baterija „Nova“, kurią jau gali įsigyti gaminantys buitiniai vartotojai ir smulkus […]

19 balandžio, 2024

Nors orai šiluma nelepina, tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo didysis tulpių žydėjimas jau pasirengęs tikram spalvų sprogimui: trečiąją […]

19 balandžio, 2024

Po Lietuvos žiedinių savivaldybių merų kreipimosi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl nepritarimo rengiamai pacientų pavėžėjimo pertvarkai ministerija šią […]

19 balandžio, 2024

Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui priklausančiai „Vičiūnų grupei“ pavyko parduoti Kaliningrade esančią gamyklą. Tai teigti leidžia tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ […]

19 balandžio, 2024

Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. […]

19 balandžio, 2024

Nuo šių mokslo metų pradėję veikti aštuoni regioniniai specialiojo ugdymo centrai buria švietimo pagalbos specialistų komandas ir jau gali padėti […]

17 balandžio, 2024

Šį pavasarį Turto banko aukcione Klaipėdos ir Kauno rajonuose parduoti nenaudoti pastatai virs senelių ir socialinio užimtumo namais. Abu pirkėjai […]

17 balandžio, 2024

Vykstant karinėms pratyboms, tam tikroje Vilniaus miesto dalyje, gegužės 7–8 dienomis nakties metu bus įvedama komendanto valanda, skelbia sostinės savivaldybė. […]

17 balandžio, 2024

„NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ yra tarptautinis mokslo projektas, 2021–2024 m. vykdytas trijose šalyse – […]

16 balandžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį, tęsdamas darbo dienų regionuose ciklą, su komanda dirbo Kauno rajone. Šalies vadovas susitiko su […]