Plečiasi Šv. Jokūbo kelių tinklas
Asyžiuje (Italija), Šv. Pranciškaus mieste, kuriame nuolat organizuojami „Maldos už taiką susitikimai”, dalyvaujant Popiežiui, Konstantinopolio patriarchui, sirų ortodoksams, anglikonų primams, musulmonų, žydų ir budistų atstovams, baigėsi tris dienas trukusi Europos Švento Jokūbo kelio federacijos generalinė asamblėja.
Nuo Santiago de Compostela 2000 km nutolęs Asyžius svetingai priėmė generalinės asamblėjos dalyvius iš Belgijos, Ispanijos, Portugalijos, Vokietijos, Lietuvos, Lenkijos ir Prancūzijos. Asamblėjos dalyviai vienerių metų kadencijai išrinko naują Europos Šv. Jokūbo kelio federacijos prezidentą, kuriuo tapo Italijos atstovas Simone Pettirossi. Generalinės asamblėjos nariai aptarė pasirengimą Europos Tarybos kultūros kelių kongresui, kuris šių metų rugsėjo pabaigoje vyks Lukoje (Italija).
Generalinėje asamblėjoje Lietuvai atstovavo Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos prezidentas, Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, atsakingasis sekretorius Dainius Varnas (Kaunas) ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Kručkauskaitė. Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos prezidentas Rytis M. Račkauskas antrajai kadencijai buvo perrinktas Europos federacijos viceprezidentu, o J. Kručkauskaitė išrinkta federacijos Techninio komiteto nare. D. Varnas antrajai kadencijai buvo perrinktas Techninio komiteto nariu bei tapo Europos Šv. Jokūbo kelio federacijos iždininku.
Generalinės asamblėjos metu, po ilgų svarstymų, Lenkija tapo Europos Šv. Jokūbo kelio federacijos nare. Sprendimas dėl Lenkijos narystės Europos Šv. Jokūbo kelio federacijoje, tiesa, su pastabomis, buvo priimtas vienbalsiai.
Italijos parlamento narės Marinos Sereni teigimu, „plačiai žinomas Santiago de Compostela piligrimų kelias yra sektinas pavyzdys kitiems su Europos kultūra susijusiems keliams, kurie galėtų dominti piligrimus ir turistus. Europos Tarybos 1987 m. spalio 23 d. Santiago de Compostela deklaracija Šv. Jokūbo kelias paskelbtas pirmuoju Europos kultūros keliu. Vėliau Europos Taryba patvirtino Išplėstą dalinį susitarimą dėl kultūros kelių. Tokiu būdu buvo pradėta formuoti bendra kultūrinė erdvė, skleidžianti kultūros paveldo vertybes, plėtojanti bendradarbiavimą tarp vietos, regiono valdžios institucijų ir universitetų, kitų organizacijų bei vystanti užsienio turizmą, pristatanti Europos istorijai bei kultūrai svarbius turizmo maršrutus.”
Generalinėje asamblėjoje dalyvavo Europos kultūros kelių vadybininkai, tarptautinių organizacijų, ministerijų atstovai, politikai, akademikai, ekspertai ir turizmo verslo profesionalai, taip pat atstovai miestų, norinčių įsijungti į Europos Šv. Jokūbo kelio federaciją.
Šv. Jokūbo kelius jungianti erdvė aprėpia įvairius Europos laikmečius, siekia puoselėti kultūros paveldą, stiprinti įvairovę bei kultūrinį dialogą. Dalyviai aptarė jau veikiančius Šv. Jokūbo kelius, diskutavo apie naujai kuriamus maršrutus, dalijosi patirtimi. „Svarbiausia, kad vietos bendruomenės suprastų kultūros paveldo potencialą ir jį išnaudotų. Mes turime būti aktyvesni ir stengtis rodyti savo paveldą, sudominti juo piligrimus ir turistus”, – sakė naujasis Šv. Jokūbo kelio federacijos prezidentas S. Pettirossi. Didėjant Šv. Jokūbo kelių aktualumui Europos ir pasaulio mastu, Asyžiuje įvykusios asamblėjos dalyviai sutarė skatinti Šv. Jokūbo kelių plėtrą ir piligrimams reikalingos infrastruktūros kūrimą.
Pasak Italijos turizmo ministerijos Paveldo departamento direktorės Ilarios Borletti Buitoni, Europai yra labai svarbu vystyti Europos Tarybos kultūros kelius. „Šiuo metu Europoje yra 32 sertifikuoti kultūros keliai. Džiugu, kad įkurta Europos Švento Jokūbo kelio federacija jungia vis daugiau valstybių. Šv. Jokūbo kelias eina per visą Europą – nuo Estijos iki Ispanijos. Todėl būtinas bendradarbiavimas tarp savivaldybių, tarp ekspertų, turizmo organizatorių. Kadangi tai liečia savivaldybių teritorijas, naudą pajus ir jų gyventojai: atvykę aplankyti su šiuo keliu susijusių objektų turistai gyvens viešbučiuose, pirks produktus”, – sakė I. Borletti Buitoni.
Turizmo nauda yra akivaizdi, tačiau, pasak Šv. Pranciškaus kelio vykdančiosios direktorės Raffaellos Rossi, kol vietos bendruomenės neužsiims turizmo vystymu, tol jos nepajus ir galimos tarptautinio turizmo naudos. „Svarbiausia, kad vietos bendruomenės suprastų kultūros paveldo potencialą ir jį išnaudotų. Mes turime būti išradingi ir stengtis parodyti savo paveldą, sudominti juo piligrimus ir turistus, – kalbėjo R. Rossi. – Pavyzdžiui, turite nuostabią mažą bažnyčią – parodykite ją ir kitiems. Ir mažas kaimelis gali atsirasti per Europą besidriekiančiuose Šv. Jokūbo keliuose, mūsų maršrutuose jis būtų matomas kartu su dideliais miestais. Tačiau labai svarbu tam pasiruošti. Reikia pagalvoti, kas atvykus piligrimams atvers bažnyčios duris, kas papasakos bažnyčios ir gyvenvientės istoriją. Būtų gerai, jei šalia būtų ir kur gaiviųjų gėrimų ar kavos išgerti.”
R. Rossi pažymėjo, kad savivaldybės turi būti apsisprendę ir pasiruošę dalyvauti šiuose projektuose. „Turi būti padaryti ir politiniai sprendimai, savivaldybės privalo to norėti, – teigė ji. – Svarbu įtraukti ir vietos verslą. Be to, šie Europos Tarybos projektai yra specifiniai, jie turi atitikti tam tikrus kriterijus. Reikia būti pasirengus dirbti kartu su kitomis šalimis, per kurias eina kultūros keliai. Visų šalių maršrutai turi atitikti tuos pačius kriterijus. Tai nėra konkurencija, tai – bendradarbiavimas. Europos savivaldybės turi išmokti bendradarbiauti tarpusavyje ir galvoti apie bendrus interesus. Galime ir turime mokytis vieni iš kitų. Tai procesas, kuris užtrunka, tačiau tuo užsiimti reikia.”
Asyžiaus miesto merė Stefania Proietti sakė, kad Europos Šv. Jokūbo kelio federacija yra puikus pavyzdys visoms kitos federacijoms, kurios galėtų būti daugiau matomos, tik reikia suvokti vietos potencialą ir patiems žingsnis po žingsnio įsilieti į Europos kultūros kelių maršrutus.
Asamblėjoje buvo skirta daug dėmesio svarstymams, kaip Šv. Jokūbo kelius toliau pratęsti į Rytų Europą.
Kaip ir praėjusiais metais Portugalijoje vykusioje generalinėje asmablėjoje, taip ir šiemet Asyžiuje Lietuvai negailėta pagyrimų. Europos Šv. Jokūbo kelio federacijos nariai su padėka minėjo europarlamentarės L. Andrikienės darbus, įteisinant per Lietuvą besidriekiančius Šv. Jokūbo kelius, sėkmės vainikuotas jos pastangas siekiant, kad Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija taptų visateise Europos Šv. Jokūbo kelio federacijos nare.
Keturi lietuviškieji Šv. Jokūbo keliai – Žemaitijos/Karaliaučiaus, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus – yra vieninteliai tarptautiniu lygiu pripažinti ir sertifikuoti Europos kultūros keliai Lietuvos teritorijoje.
