Po 100 metų Šventosios uostas vėl statomas: prasidėjo daugiau nei kilometro ilgio molų statybos
Šventojoje prasidėjo naujas istorinio uosto atkūrimo etapas. Rugsėjo 11-ąją, praėjus lygiai šimtmečiui nuo pirmojo Šventosios uosto kertinio akmens padėjimo, prie Baltijos jūros vėl simboliškai įkurtas kertinis akmuo ir pradėti pagrindinių uosto hidrotechninių statinių – molų – statybos darbai.
Ši diena Šventosios istorijoje tapo simboliška ne tik dėl datos. Prieš 100 metų, 1925-ųjų balandžio 28-ąją, čia pradėtas statyti uostas, o po šimtmečio jo atkūrimo istorija įžengė į vieną svarbiausių etapų. Palangos miesto savivaldybė skelbia, kad šiuo etapu bus suformuota uosto įplauka, pastatyti du išoriniai molai, įrengtos krantinės ir atlikti kiti būtini darbai.
Į kertinį akmenį – kapsulė ateities kartoms
Renginio metu į kertinį akmenį įleista kapsulė su laišku ateities kartoms. Palangos meras Šarūnas Vaitkus savo socialinio tinklo įraše šią akimirką pavadino simboliniu istorijos tęstinumu.
„Mes šiandien kuriame ne tik uostą. Mes kuriame savo svajonę ir ją perduodame jums“, – rašoma kapsulėje paliktame laiške, kuriuo ateities kartoms perduodama šių dienų Šventosios istorija.
Meras pabrėžė, kad dabartinė statybų pradžia yra ne vienos dienos rezultatas. Pasak jo, kelią iki šio etapo sudarė beveik dešimtmetį trukęs darbas, projektai, derinimai, sprendimų paieškos ir įvairūs iššūkiai.
„Akmuo – mūsų pradžiai. Uostas – mūsų ateičiai. Jūra – mūsų laisvei“, – tokia mintimi, pasak mero, palydėtas istorinis Šventosios uosto atkūrimo etapas.
Du molai suformuos uosto vartus
Svarbiausias šiuo metu pradedamų darbų elementas – dviejų išorinių molų statyba.
Pietinis molas bus 647,5 metro ilgio, o šiaurinis – 402,5 metro. Kartu jų ilgis viršys vieną kilometrą. Molai suformuos įplauką į uostą ir saugos ją nuo Baltijos jūros bangavimo bei smėlio sąnašų.
Pietiniame mole numatytos krantinės ir 9 metrų pločio promenada. Taip pat bus įrengta 135 metrų ilgio povandeninė atraminė sienutė, kuri turėtų padėti mažinti smėlio patekimą į uosto akvatoriją.
Projektas neapsiriboja vien molais. Numatyta įrengti švartavimo įrangą, elektros ir vandens tiekimo kolonėles laivams, apšvietimą, inžinerinius tinklus, krantines bei atlikti uosto akvatorijos ir įplaukos kanalo gilinimo darbus.
38,23 mln. eurų vertės projektas
Šventosios uosto molų ir pagrindinės infrastruktūros statybos rangos sutartį Palangos miesto savivaldybė birželį pasirašė su UAB „Tilsta“. Sutarties vertė – 38,23 mln. eurų su PVM. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės ir Palangos miesto savivaldybės lėšomis.
Statybos darbams numatyti 24 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo. Esant nuo rangovo nepriklausančioms nenumatytoms aplinkybėms, terminas gali būti pratęstas du kartus po šešis mėnesius.
Numatyta, kad atkurtas uostas galės tarnauti pramoginei laivybai, žvejybai, buriavimui ir turizmui. Juo galės naudotis ir valstybės institucijos bei Lietuvos kariuomenė. Ateityje Šventosios uostas turėtų tapti Lietuvos mažųjų uostų tinklo dalimi.
Kelias iki molų truko ne vienerius metus
Šventosios uosto atkūrimo istorija nėra nauja. 2018 metų rugsėjį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Šventosios uosto valdymą perdavė Palangos miesto savivaldybei. Tuo metu savivaldybė išsikėlė tikslą uostą pritaikyti rekreacijai, žvejybai ir turizmui.
Dar 2009 metais buvo parengta Šventosios uosto atstatymo galimybių studija, o 2014-aisiais – rekonstrukcijos techninis projektas. Uosto atkūrimas buvo suskirstytas į kelis etapus, tarp kurių numatyta molų statyba, infrastruktūros įrengimas, krantinių rekonstrukcija ir akvatorijos gilinimas.
Pirmiausia Palangos savivaldybė daug dėmesio skyrė žvejams reikalingai infrastruktūrai. 2023 metais buvo užbaigtas šio etapo įgyvendinimas: sutvarkyta ir pailginta krantinė, įrengtas slipas, gervė, žvejų valčių ir įrangos laikymo pastatas, privažiavimas, automobilių stovėjimo aikštelė ir kita infrastruktūra.
Tačiau dar tuomet buvo pabrėžiama, kad be molų uostas negalės visaverčiai funkcionuoti. Molai turėtų ne tik suformuoti saugesnę įplauką, bet ir stabdyti smėlio migraciją.
Istorija, kuri prasidėjo prieš šimtą metų
Šventosios uosto istorija siekia tarpukario Lietuvą. 1925 metais pradėti uosto tvarkymo darbai buvo susiję su siekiu stiprinti Lietuvos ryšį su Baltijos jūra. Lietuvos jūrų muziejaus istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad tuo laikotarpiu buvo tiesinamas ir gilinamas farvateris, tvarkomi molai bei uosto krantinės.
Vis dėlto Šventosios uostas tarpukariu taip ir netapo rimta alternatyva Klaipėdos uostui. Lietuvos jūrų muziejaus medžiagoje pažymima, kad nors 1923–1925 metais vyko uosto statybos darbai, valstybei trūko lėšų tolesniam jo modernizavimui.
Dabar Šventosios istorijoje atsiveria naujas puslapis.
Uostas turėtų pakeisti Šventosios ateitį
Palangos savivaldybė Šventosios uostą mato ne tik kaip infrastruktūros objektą. Tikimasi, kad jis taps svarbia Šventosios ir viso Palangos miesto ekonominio bei turizmo gyvenimo dalimi.
Planuojama, kad uostas ateityje galės priimti apie 450 laivų. Jis turėtų papildyti Lietuvos pajūrio mažųjų uostų tinklą ir suteikti daugiau galimybių pramoginei laivybai.
Ne mažiau svarbi ir uosto reikšmė Šventosios bendruomenei. Čia istoriškai gyveno ir dirbo priekrantės žvejai, todėl atkuriama infrastruktūra siejama ne tik su turizmu, bet ir su vietos jūrine tradicija.
„Šventosios uostas mums niekada nebuvo tik statybos projektas. Tai buvo klausimas apie mūsų miesto tapatybę, apie Palangos ir Šventosios ryšį su jūra, apie tai, kokią Šventosios ateitį galime suplanuoti šiandien“, – savo įraše teigė Š. Vaitkus.
Statybas planuojama užbaigti 2028 metais. Po šimto metų nuo pirmojo kertinio akmens padėjimo Šventosios uosto istorija vėl įgavo konkrečią formą – šį kartą ne tik pažaduose ir projektuose, bet ir realiai Baltijos jūroje pradėtuose statyti moluose.
