Po 80 metų nežinios Lenkijoje atrastos Vilniaus benediktinių vertybės
Sakralinį paveldą tyrinėjantis Bažnytinio paveldo muziejus pastaraisiais metais išplėtė geografines tyrimų ribas – Vilniaus vienuolijų palikimo ieškoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šią vasarą muziejaus komanda identifikavo ir suskaitmenino Lenkijoje, privačiame rinkinyje, saugomas Vilniaus benediktinių vienuolyno vertybes, išvežtas pirmaisiais pokario metais, vykstant masiniam gyventojų persikėlimui iš Vilniaus į Lenkiją. Tai pirmas kartas, kai per repatriaciją išvežtos vertybės sugrįžta į Vilnių skaitmeniniu pavidalu ir pristatomos virtualioje galerijoje Lietuvos visuomenei.
Prasidėjus lenkų repatriacijai, Vilniaus benediktinės bendru sprendimu pasidalijo į dvi grupes: viena liko Vilniuje ir, 1948 m. uždarius Šv. Kotrynos bažnyčią, tęsė vienuolinį gyvenimą pogrindžio sąlygomis; kita grupė 1946 m. išvyko ir įsikūrė apleistame vienuolyne Žarnovieco miestelyje, šiaurinėje Lenkijoje. Meniniu ir sakraliniu požiūriu vertingiausią vienuolijos turtą visada siekta išsaugoti: Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Šv. Kotrynos bažnyčios sienoje užmūrytas lobynas su įspūdingais auksakalystės dirbiniais, o pokariu dalis paveikslų ir liturginių reikmenų išvežti į Lenkiją.
Repatriacijos laikotarpiu vertybių gabenimu rūpinosi Lenkijos vyriausybės Vyriausiojo įgaliotinio evakuacijai LSSR teritorijoje įstaiga. Šiuo kanalu seserys išsigabeno keturias dėžes rankraščių, dvi – senųjų spaudinių ir virš 20 paveikslų. Likusią dalį liturginės tekstilės ir raštijos benediktinės išsivežė kartu su savimi traukiniu. Tikslų išvežtų daiktų sąrašą nustatyti sunku, nes dalis turto buvo gabenama nelegaliai. Tarp asmeninių daiktų benediktinės slėpė ne tik abitus, bet ir istorinę vertę turinčias nuotraukas. Kad užsitikrintų pragyvenimą naujoje vietoje, kaip valiutą vežėsi kraičiais vienuolynui atitekusį sidabrą: stalo įrankius, indus. Žarnoviece atsidūrę vilnietiški relikvijoriai galėjo būti paslėpti dėžėse tarp knygų, kurios buvo perduotos už vertybių išvežimą atsakingai įstaigai. Didžiulė dalis šių vertybių išliko ir iki šių dienų saugoma Žarnovieco benediktinių vienuolyne.
2024–2025 m. vykusioje parodoje „Buvo ir yra. Vilniaus benediktinių istorija“ Bažnytinio paveldo muziejus pristatė benediktinių bendruomenės likimą ir Lietuvoje išlikusį vienuolijos paveldą. Parodos pasisekimas paskatino ieškoti Lenkijoje atsidūrusio Vilniaus benediktinių paveldo ir sugrąžinti miestui iki šiol nepažįstamą jo istorijos segmentą.
Tyrinėjant Varšuvos archyvus buvo atrasti benediktinių išsivežtų paveikslų sąrašai. Nors paveikslų aprašai buvo parengti neprofesionaliai ir netiksliai, per mokslinę ekspediciją Žarnovieco benediktinių vienuolyne atkakliomis projekto sumanytojų dr. Lauros Petrauskaitės ir Karolinos Koroliovos-Barkovos pastangomis pavyko dalį jų identifikuoti ir atributuoti. Taip pat po beveik 80 metų nežinios buvo atrastos Vilniaus benediktinių vienuolyną kadaise puošusios XVI–XVIII a. drobės.
„Ne visi paveikslai atitiko sąrašuose nurodytus pavadinimus. Pavyzdžiui, vienas kūrinių buvo apibūdintas kaip „Mergelė Marija su Kūdikiu ir aptaisais ultramarino fone, Aušros Vartų Marijos tipo“. Drobės tokiu pavadinimu mes neradome, tačiau dėmesį patraukė vienuolyno kapitulos salėje, kur įsirengėme „fotostudiją“, kabėjęs Marijos atvaizdas su aptaisais juodame fone. Tik jį nukabinus ir apšvietus tam tikru kampu paaiškėjo, kad po juodų dažų sluoksniu slypi aprašyme minima ryški ultramarino spalva“, – sako dr. L. Petrauskaitė. „Dalį paveikslų, kurie kabėjo vienuolyno refektoriuje, celėse ir koridoriuose pavyko identifikuoti pagal lipdes jų nugarinėje pusėje. „Oficialiu keliu“ gabenti paveikslai depozito teisėmis buvo perduoti saugoti Varšuvos nacionaliniam muziejui, į jo direktoriaus Stanislawo Lorentzo, buvusio Vilniaus krašto kultūros paminklų konservatoriaus, rankas. Muziejuje jiems buvo suteikti depozitiniai numeriai, kūriniai sužymėti lipdėmis. Benediktinės savo paveikslus iš Varšuvos atsiėmė tik po metų, 1947-aisiais“, – pasakoja K. Koroliova-Barkova.
Šis išskirtinis atradimas reikšmingas Vilniaus istorijai ir meninio paveldo rekonstrukcijai, taip pat platesniems architektūros ir landšafto, vienuolijų istorijos, emancipacijos ir moterų istorijos tyrimams. Per šią ekspediciją Lietuvos tyrėjos identifikavo ir aprašė 69 vilnietiškas meno vertybes, paveikslus iš Vilniaus vienuolyne kabėjusios abačių portretų galerijos, aukso siūlais siuvinėtų Šv. Kotrynos bažnyčios liturginių drabužių komplektus ir kt. Taip pat tyrinėtas gausus Vilniaus benediktinių dokumentinis paveldas: sutartys su architektais, varpų liejikais, tarpukario vienuolyno atmosferą atkuriančios romantizuotos vienuolyno ir jo sodo fotografijos. Siekiant Žarnoviece atrastas vertybes pristatyti plačiajai visuomenei, reikšmingiausi artefaktai suskaitmeninti ir profesionalių fotografų nufotografuoti bei parengti sklaidai.
Bažnytinio paveldo muziejaus iniciatyva, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir Vilniaus miesto savivaldybei parėmus, išsklaidytas vienuolyno paveldas sujungiamas į visumą: virtualioje Bažnytinio paveldo muziejaus tinklalapio galerijoje kartu pristatomos Žarnoviece ir Vilniuje saugomos benediktinių vertybės.
Vilnietiško paveldo išsaugojimo klausimas suvienijo Bažnytinio paveldo muziejų ir Seserų benediktinių vienuolyną Žarnoviece. Dr. Liudo Jovaišos ir dr. Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės kadaise užmegztas ir toliau muziejaus plėtojamas ryšys peraugo į nuoširdžią draugystę, kuri atskleidė mažai tyrinėtas vilnietiškų vertybių pasklidimo trajektorijas. Tikimasi, kad šis projektas paskatins tolesnį Lietuvos ir Lenkijos institucijų bendradarbiavimą ir atkreips dėmesį į poreikį rūpintis abiejų šalių bendru paveldu.
Tyrimai ir ekspedicijoje surinkta medžiaga ateinančiais metais bus pristatyta leidinyje apie išblaškytą Šv. Kotrynos bažnyčios ir benediktinių paveldą.
