Po rekonstrukcijos Kretingos žiemos sodas vėl pasitinka lankytojus

Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmų žiemos sodas–oranžerija – šį objektą besilankantys Žemaitijoje turėtų įtraukti į savo maršrutą. Juo labiau, nuo šios vasaros žiemos sodas pasitinka lankytojus gerokai atsinaujinęs – Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu buvo atlikti jo tvarkybos (remonto) darbai.

„Žiemos sodas – labai unikalus objektas, net aplinkinėse valstybėse nieko panašaus nerasite. Jis – tarsi mūsų muziejaus vizitinė kortelė. Žmonės, net ir nežinantys Kretingos muziejaus, dažniausiai būna girdėję apie Kretingos žiemos sodą“, – pasakoja Kretingos muziejaus direktorius Romandas Žiubrys.

Beveik 700 kv. metrų ploto sode lankytojai gali susipažinti su 170 rūšių augalų, kurie šiaip natūraliai auga Indijos, Indonezijos, Brazilijos miškuose, Afrikos ir Meksikos dykumose. Lankytojų sode gerokai padaugėja vėsesnėmis vasaros dienomis, kai prie jūros poilsiautojams pasidaro per šalta ir jie žvalgosi pramogų aplink. Tačiau, pasak muziejaus direktoriaus, sezoniškumas jau mažėja, nes ir šaltuoju metų laiku pajūryje, Žemaitijoje yra, ką pamatyti. Ir, žinoma, viena tokių vietų – žiemos sodas, nes būtent žiemą akys labiausiai pasiilgsta žalumos, žydinčių augalų.

Pakeisti visi stiklai ir metalinės konstrukcijos

Egzotinius augalus glaudžiantis žiemos sodas reikalauja atitinkamos drėgmės, šilumos, šviesos. Didžioji dalis jo sienų ir stogo – iš stiklo ir aliuminio konstrukcijų, kurios buvo gerokai pasenusios, tad nuspręsta jas atnaujinti.

„Pagal projektą turėjome pakeisti stogo, sienų aliuminio konstrukcijas ir stiklo paketus, stogo dangą. Tiesiog gabalais išimdavome stogo, sienų dalis ir jas keisdavome naujomis. Darbas nestokojo iššūkių. Vienas jų – dirbti teko 15-16 metrų aukštyje. Kitas – atliekant tvarkybos darbus niekas neišrovė grunte augančių augalų, tad teko statyti pastolius taip, kad jie nenukentėtų. Ir trečias iššūkis – daugelis egzotinių augalų lepūs, o mums teko nuimti stogą, ardyti sienas patalpoje, kur jie auga. Turėjome daryti laikiną uždengimą, kad apsaugotume jautrius augalus“, – pasakojo apie atliktus darbus UAB „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas.

„Po tvarkybos darbų žiemos sode daug šviesiau, geresnės sąlygos ir augalams, ir darbuotojams, ir lankytojai pastebi teigiamus pokyčius. Be to, naujos sienos ir stogas iš daug kokybiškesnių konstrukcijų, tad galėsime taupyti ir elektros energijos, ir šildymo išlaidas“, – džiaugėsi darbų rezultatais R. Žiubrys.

Kretingos žiemos sodo–oranžerijos stiklo aliuminio konstrukcijų tvarkybos darbai užtruko dvejus metus, atliktų darbų kaina 716 tūkst. eurų, darbai finansuoti Paveldotvarkos programos ir Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.

Žiemos sodo istorija siekia XIX amžių

Kretingos dvaro oranžerija – sudėtinė rūmų interjero dalis, jungianti reprezentacines sales ir grafų apartamentus. Apie 1875 metus  grafas Juozapas Tiškevičius sumanė du atskirus Kretingos dvaro rūmų pastatus apjungti oranžerija, kurioje ir įkūrė žiemos sodą. 1880 metais jo projektą sukūrė vienas geriausių to meto Prūsijos parkų architektų Johannas Larassas. Oranžerija buvo trijų aukštų, čia augo vėduoklinės palmės, agavos, bananmedžiai, kiti egzotiniai augalai. Buvo įrengti nedideli vandens baseinai, sujungti kanalais, virš kurių nutiesti tilteliai. Vandenyje užveistos dekoratyvinės žuvytės. Virš baseinų tryško du fontanai, o tarp jų į trečiąjį baseiną uolomis nuo antrojo aukšto krito vandens krioklys.

Žiemos sodą apšvietė trys elektrinės lankinės lempos, o elektros energijai gaminti grafas J. Tiškevičius pastatė elektros turbiną. Šis žiemos sodas buvo didžiausias tarp to meto Europos privačiose valdose pastatytų oranžerijų. Deja, jis buvo praktiškai sunaikintas, kai 1940 metais raudonarmiečiai įrengė čia ligoninę, valgyklą, vėliau – arklides.

Pokario metais dvare įsikūrė Kretingos tarybinio ūkio administracinis ir ūkinis–gamybinis centras, 1950 metais žiemos sodas paverstas trąšų sandėliu, vėliau – mokyklos sporto sale, šiltnamiu. Žiemos sodas vėl pradėtas atkurti 1972–1988 metais Kretingos žemės ūkio technikumo vadovų Jono Juchnevičiaus ir Zigmo Vaičiūno rūpesčiu. 1991 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, grafų Tiškevičių rūmai su Žiemos sodu perduoti Kretingos muziejui, jis buvo tvarkomas, restauruojamas, rekonstruojamas. Paskutiniai tvarkybos darbai baigti šią vasarą.