Po socialdemokratų siūlymo, atsistatydina desovietizacijos komisija: neturime pasitikėjimo
Socialdemokratams registravus siūlymą naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją, pastarosios nariai nusprendė savo noru atsistatydinti iš pareigų. Pasak komisijai vadovaujančio Vito Karčiausko, toks sprendimas priimtas dėl pasitikėjimo stokos iš šalies vadovų.
„Komisija darbą baigė ir bendru sutarimu kolektyviai atsistatydino. Sprendžiant pagal valstybės vadovų pareiškimus, komisija neturi pasitikėjimo ir negali veikti“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.
„Nieko panašaus įstatymiškai nenumatyta, bet kadangi mes negalime dirbti, nes mums pareikštas nepasitikėjimas – kas beliko“, – pridūrė jis.
P. Kuzmickienė: politinis buldozeris važiuoja skaudžiai
Savo ruožtu į tokį sprendimą reaguodama konservatorė Paulė Kuzmickienė sako, jog ši akademinės bendruomenės pozicija – ori. Visgi, anot jos, situacija rodo, kad valdantieji socialdemokratai nėra pasiruošę dialogui istorinės atminties klausimais.
„Politinis buldozeris važiuoja skaudžiai. Akademinė bendruomenė yra ori ir matydama tokį požiūrį ir vertinimą pasielgė taip, kaip pasielgė. Visa situaciją vertinu blogai, nes, akivaizdu, kad sunkiam dialogui valdantieji ir prezidentas – nepasiruošę. Jie nori kažką paslėpti ir tas gali brangiai kainuoti“, – Eltai teigė P. Kuzmickienė.
„Mes gyvename laisvoje teisinėje valstybėje, kurioje žmonės, matydami, kiek yra nepasitikėjimo viešojoje erdvėje, nemato galimybės veikti. Ori akademinės bendruomenės laikysena, kuri nepasiduoda spaudimui“, – akcentavo ji.
Parlamentarės vertinimu, valdantieji daro spaudimą komisijai, nes, jos įsitikinimu, tikisi kitokių išvadų tam tikrais klausimais.
K. Vilkauskas: desovietizacijos niekas nesiruošia stabdyti
Tuo metu Seimo kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas nesureikšmina Desovietizacijos komisijos sprendimo atsistatydinti. Kaip pažymi vienas iš siūlymo naikinti šią komisiją iniciatorių, pokyčiai kritikos iš valstybės institucijų sulaukusioje komisijoje buvo būtini.
„Normaliai vertinu. Kadangi tikrai buvo daug viešojoje erdvėje diskusijų, ir buvo iš Prezidentūros nuomonė, Savivaldybių asociacija irgi pasisakė, kad jie pritarė pakeitimams. Desovietizacijos niekas tikrai nesiruošia stabdyti, bet susitvarkyti visus tuos dalykus įstatyme reikėtų“, – Eltai sakė komiteto vadovas.
„Reikėtų stiprinti Rezistecijos tyrimo centro ir Kultūros instituto veiklą, nes tikrai yra gerų ekspertų (…). Ir manau, kad profesionaliai išspręsti, konsultuojantis su savivalda, būtų gerai“, – pridūrė jis.
Grupė socialdemokratų registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją. Vienas iniciatyvos autorių, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas K. Vilkauskas teigia, kad šiuo metu veikianti komisija savo darbą atlieka neefektyviai, todėl sprendimo galią norima suteikti savivaldai.
Sprendimus dėl atitinkamų objektų likimo, iniciatorių teigimu, turėtų priimti pačios savivaldybės. Jei joms reikėtų papildomos informacijos, šios galėtų konsultuotis su LGGRTC, tačiau centras teiktų tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus. Atitinkamus sprendimus savivaldybės turėtų priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Reaguodamas į tokį siūlymą, prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog jis „neraudotų“, jei būtų panaikinta desovietizacijos komisija. Paramą socialdemokratų siūlymui išreiškė ir kitos valdančiosios koalicijos partijos, premjeras Gintautas Paluckas.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, savivaldybių kreipimusis dėl analogiškų objektų svarsto desovietizacijos komisija ir teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas LGGRTC. Galutinį sprendimą priima centro direktorius Arūnas Bubnys. Tuomet savivaldybės būna įpareigotos šiuos nutarimus įgyvendinti.
LGGRTC teigimu, nuo 2023 m. priimti 207, su viešųjų erdvių desovietizavimu susiję, sprendimai.
Jei Seimas pritartų siūlomiems pakeitimams, įstatymo pataisos įsigaliotų nuo šių metų spalio 1 d.
Desovietizacijos įstatymas galioja nuo 2023 metų gegužės 1 d. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklams, kitiems memorialiniams objektams, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimams).
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), jo suformuotai specialiai komisijai ir savivaldybių institucijoms.
