19 liepos, 2021
Birutė Nenėnienė | XXI amžius

Poeto Kazio Bradūno tėviškėje… „viešėjo“ Vytautas Mačernis

Dainuoja dainų autorius ir atlikėjas Giedrius Arbačiauskas / Birutės Nenėnienės nuotr.

Realiai niekada to nebuvo, bet galėjo būti, jei besibaigiančio Antrojo pasaulinio karo įvykiai nebūtų išskyrę bendramokslių jaunų poetų gyvenimo kelių. Kaip žinia, 1944 metų vasarą prie Paprūsės artėjant sovietų kariuomenei, Kazio Bradūno šeima iš savo namų Kiršuose (Vilkaviškio r.) traukėsi į Vakarus, o rudenį, spalio 7-ąją, sprogmens skeveldra savoje tėviškėje prie Žemaičių Kalvarijos mirtinai pakirto Vytautą Mačernį.

Šiemet  Seimo paskelbtais Vytauto Mačernio metais, minint poeto gimimo šimtmetį, Kazio Bradūno tėviškės krašto dabartinio laikmečio žmonės panoro surengti tarsi šių poetų susitikimą.

„Kiršų vasaros“ vakarojimų poeto Kazio Bradūno tėviškėje sumanytoja ir organizatorė kultūros darbuotoja Angelė Blažaitienė pasibūti Bradūnynėje ir pasiklausyti poezijos bei muzikos pakvietė ketvirtą  kartą. Organizuoti tokius renginius Angelė imasi su siekiu įprasminti šio poeto kūrybos ir gimtinės svarbą. Mat netoliese Kiršuose esanti poetės Salomėjos Nėries tėviškė buvo žinoma bei lankoma ir sovietiniais metais, čia vyko ir tebevyksta „Poezijos pavasarių“ renginiai.

Pirmajame „Kiršų vasaros“ vakarojime dalyvavo ir Kazio Bradūno dukra, 2018-2019 metais atvykusi iš Havajų (JAV) į savo tėvelio šimtmečio jubiliejaus renginius.

Kitais  kartais vakarojimuose skambėjo iš Vilkaviškio krašto kilusių po pasaulį išsisklaidžiusių, dabar gyvenančių ir kuriančių poetų eilės, muzikavo vietiniai ir kviesti atlikėjai.

 Šiais metais traukos objektu į Kiršus tapo dainų autorius ir atlikėjas Giedrius Arbačiauskas. Aktoriaus lūpomis ir gitaros stygomis skambėjo žinomų Lietuvos poetų eilės ir paties autoriaus kūrybos dainos, daugiausia – Vytauto Mačernio žodžiais.

Veikė Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro – muziejaus surengta paroda „Sugrįžimai“, atspindinti poeto Kazio Bradūno gyvenimo ir kūrybos  kelią, širdgėlą dėl prarastų namų ir  draugų, taip pat džiaugsmą gyvenimo saulėlydyje sugrįžus gyventi į visada mylėtą tėvynę Lietuvą, Vilnių.

„Kiršų vasaros“ renginio dalyviai tradiciškai buvo vaišinami pagal poeto žmonos Kazimieros receptą iškeptu pyragu. Jį alvitiečiams patikėjo Kazio Bradūno šimtmečio renginiuose dalyvavusi anūkė Vaiva Aglinskaitė (poeto dukros Elenutės dukra).

Renginio vedėjos taikliai įpynė į programą Kazio Bradūno eiles ir dukros Elenos prisiminimus apie tėvelio požiūrį į tautiškumo, kūrybiškumo, bendravimo esmę ir vertingumą, apie naujų talentų paieškas ir paskatinimą, taip pat Vytauto Mačernio pamąstymus.

Pasak vedėjų, daug džiaugsmo Kaziui Bradūnui suteiktų ir tai, kad  Vytauto Mačernio paskelbtus 2021 metus minime jo tėviškėje. Juodu buvo studijų draugai, kūrybingi „Šatrijos“ draugijos nariai. Vytautas išliko visada jaunas draugo Kazio Bradūno prisiminimuose ir širdyje, jo portretą laikė pasikabinęs savo darbo kambaryje Čikagoje…

Pirmoji Bradūno ir Mačernio pažintis buvo neakivaizdi. Vienas kito pavardes juodu įsidėmėjo iš publikacijų žurnale „Ateitis“. Susitiko 1937 metų vasarą Panevėžyje. Pušyne, po žvaigždėtu dangumi, buvo rengiamas literatūros vakaras. Prisiminimuose K. Bradūnas rašo, kad tada pirmą kartą pamatė Vytautą Mačernį – liekną ir aukštą, ryškių didelių akių septyniolikmetį, labai sugestyviu balsu beskaitantį savo eilėraštį. „Nuo to vakaro mus daug kas rišo iki amžinojo žemiškojo išsiskyrimo,“ – teigė K. Bradūnas.

Kazys Bradūnas pirmosios savo kelionės į Lietuvą metu 1990 metais aplankė ir Vytauto Mačernio kapą  Šarnelėje, padėjo vainiką ir gėrėjosi vaizdais nuo kalvų. Artimiesiems sakė, kad dabar, ten apsilankęs pirmą kartą, suprato, kodėl Vytauto Mačerniui jo tėviškė suteikė tiek daug įkvėpimo kūrybai.

Renginio organizatoriai vaizdžiai pristatė Vytauto Mačernio gyvenimo svarbiausius momentus, skaitė jo poeziją, jo vizijas. Poeto eiles deklamavo ir dainavo svečias Giedrius Arbačiauskas. Sulaukdamas gausių plojimų po kiekvieno atlikto numerio, aktorius akcentavo, kad šie  plojimai visų pirma skirti Kaziui Bradūnui ir Vytautui Mačerniui bei visiems poetams, nes tai – didelis visų mūsų turtas ir džiaugsmas.

Alvitiečiai priminė, kad sovietmečiu Vytauto Mačernio kūryba buvo paslėpta po devyniais užraktais. 1947 metais Romoje buvo išleistos V. Mačernio „Vizijos“, 1951 metaisjo bičiuliai išeivijoje įtraukė jo poeziją į  antologiją „Žemė“. Taip V. Mačernis amžiams liko susietas su kitais žemininkais. O Kazys Bradūnas puoselėjo mintį surinkti visą V. Mačernio kūrybą ir išleisti atskira knyga. Jo rūpesčiu 1961 metais Čikagoje dienos šviesą išvydo gražiai iliustruota V. Mačernio poezija. Lietuvoje pirmoji V. Mačernio knyga pasirodė 1970 metais. Draugo poeziją išleisti K. Bradūnui labiausiai padėjo poetas Eugenijus Matuzevičius, likęs okupuotoje  Lietuvoje. V. Mačernio eilėraščius per geležinę uždangą persiuntė gana įdomiu būdu. Kaip kad atskleidžia K. Bradūno dukra, kad saugumiečiai nesusektų, E. Matuzevičius  į kas antrą savo eilėraščio eilutę įterpdavo po vieną V. Mačernio eilėraščio eilutę…

Amžininkai mėgę svarstymus: ar V. Mačernis  mėgo vienatvę, ar buvo uždaro būdo… K. Bradūno dukra, remdamasi tėvo prisiminimais, yra sakiusi, kad, kai jam reikėdavo, tapdavo tylus, ramus, tačiau draugų būryje buvo sąmojingas, nevengęs iškrėsti pokštų. K. Bradūnas yra vaizdžiai užrašęs, koks  V. Mačernis būdavo penktadienio draugų pasisėdėjimuose A. Čipurnos restorane: „Atskirame kambarėlyje paimdavome krikščioniškai po silkutę, o kad ji plauktų, po truputį šiuo tuo užpildavome. Vytautas Mačernis tada tapdavo linksmas ir galantiškas, pasakodavo savo tikrą ar tik nuduotą bajorišką kilmę, vesdamas ją iš kažkokių viduramžių savo protėvių vengrų, kuriuos žemaičiai iš madžiarų padarė Mačerniais. Linksmoje nuotaikoje tada įsidainuodavome visi, o mudviejų duetas „Kur tas šaltinėlis, kur aš jaunas gėriau“ virto kone anų mūsų čepurniškių penktadienių himnu“.

Kiršuose šią dainą sudainavo alvitiškių Lino Penkaičio ir Valentino Strioko duetas. Tik galima buvo spėlioti, ar melodija lygiai taip skambėjo ir prieš aštuoniasdešimt metų iš poetų krūtinių…

Buvo prisimintas ir kitas atvejis, kai Vytautui Mačerniui suėjo  dvidešimt metų. Įvykis irgi pažymėtas A. Čipurnos restorane. Pasak K. Bradūno, draugai įteikė kažkokias įdomiai pasiūtas kelnes ir barzdos skutimosi įrankių komplektą. Ant dėžutės buvo išgraviruotas palinkėjimas  skusti barzdą, bet palikti ūsus.. .Kitą kartą tame pačiame restorane Vytautas Mačernis perskaitė trečiąją viziją. Kūrinys taip visiems patikęs, kad autorių net pamėtėjo iki lubų. Gabalas, kurį tą vakarą mums paskaitė, atrodė naujas. Tada paprašytas Vytautas eilėraštį perskaitė dar kartą. Dabar jis sklandė Kiršuose, virš Kazio Bradūno tėviškės seno sodo likučių…

Kai vieną rytą, eidamas pro seną ir apleistą sodą,
Per statinius vidun pasižiūrėjau,
Tenai virš tvenkinio praėjusios nakties šešėliai tingūs
Lyg paukščiai pašautais sparnais plazdėjo,
Ir vandenin palinkusios obels šakoj, matyt, seniai jau padžiauta skara
Pleveno ryto vėjuj…

 Į vasariškai sodrią laukų platybėj rymančią Kazio Bradūno tėviškės aplinką dar plaukė daug autentiškų prisiminimų, kuriuos savo melodijomis lydėjo paukštelių nesiliaujantis čiulbesys, skraidantys  drugeliai, tyro oro pilnatvė… “Reikia draugauti toks su tokiu, reikia rasti savo aplinką ir vandenį, kuriame galėtum kaip žuvis plaukioti… Melskime  gyvenimo palankumo, patys stenkimės  tapti tautos gyvybingumo viršūne, pačiu vainiku…“ – kaip priesakas aidėjo nesenstančios Vytauto Mačernio mintys. „ Mūsų tautos tikras gyvybingumas – dar priešaky…“ – šias mintis pratęsdamas savo meninę programą tęsė aktorius Giedrius Arbačiauskas.

 

 


Ieva Gasianec
17 rugpjūčio, 2022

Ignalinos viešojoje bibliotekoje pasidžiaugta jaunos kūrėjos ignalinietės Ievos Gasianec pirmąja paroda. ,,Aš Ieva!”– taip trumpai sveikinasi ji su visais į […]

K. Stoškaus nuotr.
17 rugpjūčio, 2022

Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale, nuo rugpjūčio 17 dienos visuomenei pristatomi 9 originalūs kalavijai. Didžioji jų dalis eksponuojami pirmą kartą, […]

Augustės Labenskytės nuotr.
16 rugpjūčio, 2022

Šeštadienį Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyriaus (Radviliškio r.) erdvėse teatras „Labas“ eilėmis, talentinga vaidyba, originalia spektaklio forma […]

Ray Bartkus, Dainiaus Čėplos nuotr.
16 rugpjūčio, 2022

Unikali ir išskirtinė dviejų lygių sankryža Marijampolėje pirmadienio vakarą tapo nepakartojamo reginio vieta.  Architektūrinę vertę turinčioje žiedinėje sankryžoje iškilmingai atidarytas […]

Konkurso siena. Rugilė Navickaitė ir Nikas Vosylius
13 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 15-21 dienomis į Marijampolę sugrįžta kasmetinis, tradicinis ir itin laukiamas meno ir architektūros simpoziumas „Malonny – Marijampolė, Londonas, Niujorkas: […]

Žydų antkapių paminklų plokštės; „primatuojamos“ bažnyčios statulos / KIC nuotr.
13 rugpjūčio, 2022

Netikėti atradimai tvarkant Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčią – atliekant tvarkybos darbus kilo įtarimų, kad jos laiptų akmenys – tai žydų […]

10 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 10 d. K. Korsako g. 47 daugiabutis pirmasis Šiauliuose pasipuošė lentele „Kultūrai atviras kiemas“. Lentelę Šiaulių apskrities Povilo Višinskio […]

Mažosios kultūros sostinės vėliava Tauragnų krašto bendruomenės pirmininkės Danguolės Trimonienės ir Tauragnų seniūno Alvydo Danausko rankose / Valdo Mintaučkio nuotr.
10 rugpjūčio, 2022

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektų atrankos posėdyje išrinktos 2023 metų mažosios kultūros sostinės. Konkursui pateiktas paraiškas vertinusios komisijos sprendimu šis […]

Augustės Labenskytės nuotr.
10 rugpjūčio, 2022

Šeštadienį, rugpjūčio 6-ąją, Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyrius (Radviliškio r.) vėl atgijo gausiomis veiklomis: gryčiose ir kiemuose […]

8 rugpjūčio, 2022

Vydūno vardo bibliotekoje Pagėgiuose kasmet tradiciškai buriasi šio šviesuolio idėjas vertinantys ir /ar propaguojantys entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet […]

8 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 6 d. mobilioji biblioteka viešėjo Dubičių kaime, kur buvo pristatytas Varėnos viešosios bibliotekos vykdomas projektas „Mobilūs pašnekesiai“, o gausiai […]

8 rugpjūčio, 2022

Vilniaus dailės akademijos Telšių galerija atvėrė duris lankytojams. Startavus rugpjūčiui, skulptorius, VDA Telšių fakulteto dėstytojas, laikinai einantis galerijos vedėjo pareigas […]

4 rugpjūčio, 2022

Liepos 30 d. Sujetuose įvyko tradicinė kraštiečių šventė Oninės. Šią dieną nutiko daug tradicinių dalykų. Visų pirma oras. Tradiciškai šią […]

4 rugpjūčio, 2022

Visus besimėgaujančius lietuviška vasara Panevėžio muzikinis teatras kviečia vienam vakarui nusikelti į karščiu alsuojančią Afriką. Kamerinės muzikos programoje itin retai […]

4 rugpjūčio, 2022

Remdamasi bendro jungtinio bibliotekų katalogo duomenimis, kuriuos susistemina ir pateikia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, asociacija LATGA sudarė populiariausių bibliotekose […]

Parodoje „kovotoJOS“ eksponuojama gailestingosios sesers uniforma, R. Šeškaičio nuotr.
3 rugpjūčio, 2022

Šiemet Lietuvą nustebino ne tik matematikos egzamino rezultatai, bet ir istorijos egzamino turinys – kur nenagrinėta nė viena istorinė asmenybė […]

Arūno Švelnos nuotr.
2 rugpjūčio, 2022

Įpusėjus vasarai Miežiškių kultūros centras bei ūkininkai Audronė ir Albinas Kisieliai ir vėl pakvietė į šventę „Visur duona su pluta“. […]

2 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 2-ąją minima Romų genocido atminties diena. Šiai svarbiai datai paminėti jau šį trečiadienį, rugpjūčio 3 d., MO muziejuje Lietuvos […]

31 liepos, 2022

2022 m. liepos 27 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko knygos „Tautos kuriama Lietuva“ pristatymas. Neseniai  Lietuvai pagražinti draugija […]

Menininkė J. Vaitkutė Istorijų namuose pristato pistoletą iš plaukų. Silvestro Samsono nuotr.
29 liepos, 2022

Istorijų namų lankytojus nuo šiol pasitiks neįprastas vaizdas – instagramiškiausia muziejaus vieta tapę laiptai priglaus naujausią Jolitos Vaitkutės instaliaciją „Švelnus […]