17 liepos, 2020

Pokyčiai elektros rinkoje: atsivers naujos galimybės sutaupyti ir tapti „žalesniems“

Šių metų gegužę leidus liberalizuoti Lietuvos elektros rinką, iki 2023 m. visi šalies vartotojai turės pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Elektros rinką jau liberalizavo daugelis Europos šalių, tarp jų – ir Latvija bei Estija. Kaimyninių valstybių pavyzdžiai rodo, kad galimybė rinktis nepriklausomą tiekėją dalies gyventojų iš pradžių sutinkama skeptiškai, tačiau ilgainiui šie pokyčiai gali sumažinti energijos kainą, atverti kelius inovacijoms bei žaliajai energijai.

Galimybė sutaupyti

Kaip rodo nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit Lietuva“ iniciatyva atlikta visuomenės apklausa, daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) Lietuvos gyventojų tikisi, kad dėl elektros rinkos liberalizavimo elektros kaina sumažės iki 10 proc. Pasak „Enefit Lietuva“ vadovo Vytenio Koryznos, Latvijos ir Estijos pavyzdžiai rodo, kad elektros rinkos liberalizavimas padės šį lietuvių lūkestį pateisinti.

„Liberalizavus elektros rinką atsiras daugiau tiekėjų, galinčių pasiūlyti mažesnes elektros kainas nei dabar. Todėl pasirinkę sau tinkamiausią elektros tiekėją gyventojai galės sutaupyti ir šiuos pinigus panaudoti kitoms reikmėms. Tiesa, jei jie to nepadarys, be elektros tikrai neliks – tuomet jiems energiją užtikrins garantinis tiekimas, tačiau ji bus brangesnė“, – pasakoja V. Koryzna.

Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad nors Latvija nepriklausomą tiekėją leidžia rinktis jau nuo 2015 m., iki 2018 m. šia galimybe pasinaudojo vos 0,3 proc. namų ūkių. Šie namų ūkiai, gaudami elektrą iš garantinio tiekimo, vidutiniškai už elektrą permoka 60-70 Eur per metus.

Savo ruožtu Estija, pasak V. Koryznos, yra geresnis pavyzdys Lietuvai – šioje šalyje didžioji dalis vartotojų, liberalizavus rinką, kone iškart sudarė sutartis su nepriklausomais tiekėjais ir ženkliai sutaupė.

Į namus – aplinkai draugiška elektra

„Enefit Lietuva“ apklausa atskleidė, kad mūsų šalyje galimybė rinktis žaliąją elektros energiją šiuo metu aktuali bent ketvirtadaliui gyventojų. Naujojoje Lietuvos energetikos strategijoje numatyta, kad bus siekiama, jog gyventojai ateityje naudotų kuo daugiau žaliosios elektros energijos, išgaunamos iš atsinaujinančių energijos išteklių – vartodami ją, žmonės gali prisidėti prie klimato kaitos pasekmių mažinimo.

V. Koryznos teigimu, kaimyninių valstybių pavyzdžiai rodo, kad būtent elektros rinkos liberalizavimas suteikia daugiau galimybių išmaniems vartotojams, besirūpinantiems savo aplinka, rinktis žaliąją energiją.

„Iki šiol Lietuvos elektros vartotojai turėjo labai ribotas galimybes naudoti iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją – paprastai tai įmanoma tik turint nuosavą saulės ar vėjo jėgainę. Tačiau liberalizavus Lietuvos elektros rinką, šalies vartotojai – taip pat kaip Estijoje ir Latvijoje – turės daugiau galimybių rinktis tiekėją, kurio elektra gaminama tvariu būdu“, – sako iš atsinaujinančių išteklių energiją tiekiančios įmonės vadovas.

Estijoje įsigyti žaliąją elektros energiją vartotojai galėjo dar iki rinkos liberalizavimo, 2008 m. vos 1 proc. jos buvo pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Dabar šis skaičius siekia net 40 proc., o ir patys nepriklausomi tiekėjai labiau suinteresuoti tiekti žaliąją energiją – tą lemia išaugusi jos paklausa.

Matysime tikslesnius skaičius

Elektros rinkos liberalizavimas, pasak V. Koryznos, žengia koja kojon ir su technologinėmis naujovėmis. Tai įrodė Estijos pavyzdys, kuomet buvo sukurta bendra vartotojų duomenų sistema, padedanti vesti bendrą apskaitą ir leidžianti lengvai keisti tiekėjus.

Abi Lietuvos kaimynės taip pat ėmė sparčiai diegti išmaniuosius skaitiklius. Šiandien juos turi 99 proc. Estijos namų ūkių ir verslo subjektų, o Latvijoje šis skaičius siekia 60 proc. Anot V. Koryznos, tai davė naudos ne tik vartotojams, bet ir tiekėjams.

„Kaimynų pavyzdžiai rodo, kad ten, kur įdiegti išmanūs skaitikliai, subalansuojamas elektros energijos vartojimas, nes klientai tiksliau mato sunaudojamą jos kiekį. Matydami tikslius skaičius, lietuviai galėtų sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko, kadangi rodmenų nurašymas vyktų nuotoliniu būdu. Be to, išmanieji skaitikliai perduoda duomenis apie tinklo parametrus tiekėjams, todėl šie gali greičiau pašalinti atsiradusias kliūtis ir efektyvinti tinklo veiklą“, – pasakoja V. Koryzna.

„Enefit Lietuva“ vadovas įsitikinęs, kad elektros rinkos liberalizavimas yra reikšmingas etapas visai šaliai. Lietuva savo ruožtu įgyvendins įsipareigojimus ES, o tai kartu atneš naudos gyventojams bei energetikos sektoriui.


Vidmantas Janulevičius
4 gruodžio, 2020

Kas prisimena prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos kūrimo pradžią – jau tada ir dar ne kartą vėliau buvo keliama idėja […]

MBA
4 gruodžio, 2020

Jau ne vieną mėnesį Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) direktorius Vidimantas Domarkas manipuliuoja informacija, taip klaidindamas savivaldybių tarybų narius, […]

3 gruodžio, 2020

„LTG Link“, „Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo bendrovė, turi svarbių žinių keliaujantiems traukiniais – nuo gruodžio 13 d., sekmadienio, įsigalioja nauji […]

3 gruodžio, 2020

Lietuvos kelių infrastruktūrai skirtų investicijų panaudojimui trūksta efektyvumo, ne visada kelio darbai planuojami remiantis pakankamais duomenimis, suplanuotų darbų pakeitimai ne […]

2 gruodžio, 2020

Gyventojams savo veiklą būtina įteisinti tuomet, kai ji atitinka individualios veiklos požymius, t. y. kai atsiranda veiklos tęstinumas, komercinės naudos siekimas, […]

1 gruodžio, 2020

Alytaus rajono smulkieji augintojai, gamintojai, perdirbėjai ir pardavėjai, norintys prekiauti tiesiogiai, bus skelbiami žemėlapyje, kuriame pirkėjas galės lengviau surasti pageidaujamą […]

1 gruodžio, 2020

VPT toliau tęsia su COVID-19 susijusių pirkimų sutarčių stebėseną. Be anksčiau apibendrintų apsaugos priemonių, skirtų kovai su COVID-19, transportavimo paslaugų […]

30 lapkričio, 2020

Visame pasaulyje vis dažniau taikoma praktika, kai keleiviai COVID-19 testą gali atlikti tiek oro uosto patalpose, tiek aplink esančioje teritorijoje […]

30 lapkričio, 2020

Siekdama nustatyti, ar visoms įmonėms buvo sudarytos vienodos galimybės gauti informaciją apie didelio susidomėjimo sulaukusios priemonės „Smart FDI“ kvietimą, Ekonomikos […]

27 lapkričio, 2020

Lapkričio 25 d. vykusiame Europos reikalų komiteto posėdyje pristatyta Europos Komisijos nuomonė dėl 2021 m. valstybės biudžeto projekto ir Finansų […]

26 lapkričio, 2020

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pateko į pasaulinį inovatyvių universitetų reitingą „World’s Universities with Real Impact“ (WURI) – čia jam skirta aukšta 41 […]

26 lapkričio, 2020

„Jau daugiau nei šimtmetį nekilnojamasis turtas išlieka didžiausia pasaulyje turto klase. Paradoksalu, jog nepaisant technologinės pažangos, vartotojams investuoti į nekilnojamąjį […]

26 lapkričio, 2020

Kiek Lietuvoje yra dizainerių ir kiek to lietuviško dizaino turime? Ar jis yra matomas tik mūsuose ar ir užsienyje? Vienas […]

25 lapkričio, 2020

Šiandien Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktam projektui dėl Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parko (AIPP) pripažinimo valstybei svarbiu ir […]

25 lapkričio, 2020

Kelių naudotojai, kurie karantino laikotarpiu nesinaudos mokamais Lietuvos keliais, gali Lietuvos teritorijoje paskelbto karantino laikotarpiui sustabdyti įsigytų metinių elektroninių vinječių […]

25 lapkričio, 2020

Nekilnojamąjį turtą (NT) pardavę gyventojai pajamų mokestį turi mokėti tada, kai NT parduoda brangiau nei įsigijo ir neišlaikė jo nuosavybėje […]

25 lapkričio, 2020

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog išsiuntė daugiau nei 6 tūkst. pranešimų mikroįmonėms, kurios sulaukė kvietimų teikti prašymus […]

25 lapkričio, 2020

Telšių regiono atliekų tvarkymo sistema yra labai svarbi visam regionui ir jo gyventojams. Visgi tiek viešojoje erdvėje, tiek oficialiuose susitikimuose […]

24 lapkričio, 2020

Šalyje 65,7 tūkst. jaunuolių iki 29 metų ieško darbo. Daugiausiai nedirbančių jaunuolių lapkričio 1 d. registruota Kaune – 21,2 proc., […]

24 lapkričio, 2020

Nekvalifikuoti darbininkai šiai metais sudarė didžiausią skaičių (33,4 proc.) tarp darbo netekusių asmenų, o nedarbo struktūroje pagal profesijų grupes labiausiai […]