Populiarėja pinigų perlaidų per Lietuvos paštą siuntimas

Pinigų perlaidų per Lietuvos paštą praėjusiais metais išsiųsta beveik trečdaliu daugiau nei 2015-aisiais. Augo ir iš svetur į Lietuvą atkeliaujančių pinigų srautas, tačiau tarptautinių pinigų perlaidų iš gausiausią lietuvių emigrantų bendruomenę turinčios Jungtinės Karalystės gauta beveik dešimtadaliu mažiau.

Vietinių pinigų perlaidų 2016-aisiais per Lietuvos paštą išsiųsta trečdaliu, t. y. 32,7 proc., daugiau, palyginti su prieš tai buvusiais metais. Suskaičiuota, kad beveik 8 iš 10 pinigų perlaidų yra siunčiamos į banko sąskaitą, o penktadalis išmokama paštuose arba finansinių paslaugų „PayPost“ skyriuose. Pinigų perlaidų, kurias laiškininkai pristato gavėjams į namus, pernai padaugėjo daugiau nei 16 proc.

„Vietinių pinigų perlaidų populiarumą lemia tai, kad siunčiant pinigus nei siuntėjui, nei gavėjui nebūtina turėti sąskaitos banke, o pinigai pašte ar „PayPost“ skyriuose gali būti išmokami grynaisiais vos per kelias minutes po perlaidos išsiuntimo. Be to, siūlome įvairių pinigų perlaidų atsiėmimo galimybių.

Taip pat vietinės pinigų perlaidos tampa alternatyva banko mokėjimo nurodymui (pavedimui), nes visoje šalyje – tiek didmiesčiuose, tiek miesteliuose – turime tankų paslaugų teikimo vietų tinklą, kur atliekamos kasdienės finansinės operacijos“, – pažymėjo Lietuvos pašto Finansinių paslaugų departamento vadovė Ingrida Čegytė-Grinienė.

Iš Lietuvos pernai pinigų siųsta į 157 užsienio šalis, o palyginti su 2015-aisiais, siunčiamų tarptautinių pinigų perlaidų išaugo beveik 32 proc. Daugiausia pinigų perlaidų siųsta į Rusiją (vidutinė siunčiamų pinigų suma – 237 eurai), Ukrainą (192 Eur), Jungtinę Karalystę (219 Eur), Vokietiją (284 Eur), Ispaniją (364 Eur).

Pernai Lietuvos paštas išmokėjo beveik 6 proc. daugiau tarptautinių pinigų perlaidų nei užpernai. Didžiausi pinigų srautai, kurie atkeliauja iš Jungtinės Karalystės, pernai susitraukė beveik 10 proc. „Pinigų perlaidų, siunčiamų į Lietuvą, srautams nemažą įtaką daro valiutų kurso pokyčiai. Po istorinio britų apsisprendimo trauktis iš Europos Sąjungos ženkliai euro atžvilgiu nukritęs ir toliau svyruojantis svaro sterlingų kursas lėmė, kad iš gausiausią lietuvių emigrantų bendruomenę telkiančios Jungtinės Karalystės pinigų į Lietuvą mažiau siųsta “, – aiškino I. Čegytė-Grinienė.

2016 metais daugiausia tarptautinių pinigų perlaidų buvo gauta iš Jungtinės Karalystės (vidutinė gautų pinigų suma – 151 eurai), Vokietijos (241 Eur), Jungtinių Amerikos Valstijų (338 Eur), Airijos (190 Eur), Rusijos (326 Eur).