25 spalio, 2022
VRM

Prahos proceso šalys stiprina bendradarbiavimą migracijos srityje

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dalyvavo Prahos proceso 4-ojoje ministrų konferencijoje, kurioje aptarti pagrindiniai migracijos srities iššūkiai, pastarųjų metų krizių poveikis migracijos valdymui ir tolimesnė partnerystė sprendžiant su migracija susijusius iššūkius. Konferencijos metu taip pat priimta Bendroji deklaracija ir patvirtintas Veiksmų planas 2023-2027 metams.

Prahoje ministrė taip pat dalyvavo dvišaliuose susitikimuose su EK komisare Ylva Johansson ir ES Tarybai pirmininkaujančios Čekijos vicepremjeru, vidaus reikalu ministru Vit Rakušan bei aptarė aktualius migracijos ir vidaus saugumo politikos klausimus. Su Ukrainos viceministru Yevhenii Yenin ministrė A. Bilotaitė aptarė situaciją karo draskomoje šalyje ir Lietuvos pasirengimą priimti ukrainiečius, jei žiemą padidėtų namus paliekančių žmonių skaičius.

„Migracijos procesų valdymas tampa vis sudėtingesnis. Tai patyrėme patys – valdydami neteisėtos migracijos krizę, organizuodami pagalbą ir priėmimą Ukrainos pabėgėliams. Akivaizdu, kad kylantys milžiniški iššūkiai migracijos srityje nėra lokalizuoti ir šalys negali vienos su jais susitvarkyti. Todėl tokios bendradarbiavimo platformos kaip Prahos procesas yra tiesiog būtinos“, – teigia vidaus reikalų ministrė.

Prahos proceso regionas, kuris apima Europos Sąjungos, Šengeno, Pietryčių ir Rytų Europos bei Centrinės Azijos šalis, šiuo metu susiduria su daugybe krizių. Tai Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, privertęs 17 mln. ukrainiečių palikti namus, represijų ir mobilizacijos nulemtas Rusijos piliečių bėgimas iš šalies, Baltarusijos režimo hibridinė ataka naudojant neteisėtą migraciją, nauja migracijos banga per Vakarų Balkanų regioną, Talibano valdžios perėmimas Afganistane, sukėlęs grėsmę viso regiono saugumui bei paskatinęs afganų išvykimą, užsitęsusi sirų pabėgėlių krizė, COVID-19 pandemijos pasekmės, įvairūs klimato kaitos padariniai ir t.t. Tai tik keletas pagrindinių iššūkių, kurie paveikė Prahos proceso šalių visuomenes ir migraciją.

Bendroje deklaracijoje Prahos proceso šalys griežtai smerkia Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, pabrėždamos Baltarusijos dalyvavimą jame, taip pat smerkia Lukašenkos režimo hibridinę ataką naudojant neteisėtą migraciją politiniams tikslams pasiekti bei pabrėžia tarptautinių organizacijų ir ES agentūrų vaidmenį įgyvendinant Prahos proceso veiklas. Deklaracijoje šalys dar kartą patvirtina bendrą įsipareigojimą stiprinti bendradarbiavimą ir kurti tvarias partnerystes, siekiant spręsti su migracija ir mobilumu susijusias problemas.

Atsižvelgiant į pagrindines pastarojo dešimtmečio migracijos tendencijas ir su tuo susijusius politikos pokyčius, Prahos proceso dalyvių pasirašytas Veiksmų planas orientuotas į šalių bendradarbiavimą 2023–2027 m. Veiksmų plane numatytas platus bendradarbiavimo sričių spektras: prevencija ir kova su neteisėta migracija ir neteisėtų migrantų gabenimu, pajėgumų stiprinimas prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos srityje, readmisijos, savanoriško grįžimo ir tvarios reintegracijos skatinimas, dėmesys darbo jėgos migracijai, legaliai gyvenančių migrantų integracija juos priimančiose visuomenėse. Siekiant veiksmingiau reaguoti į kylančius iššūkius, numatoma aktyviau dalintis informacija, stiprinti gebėjimus, naudoti naujus bendradarbiavimo būdus, modernias technologijas ir skaitmeninimą.

Prahos procesas – tai vienas iš keturių ES regioninio bendradarbiavimo migracijos srityje procesų, skatinančių partnerystę migracijos klausimais. Šie procesai padeda koncentruotis į bendrą konkretaus regiono specifiką, atrasti bendrus interesus ir konsoliduoti pastangas, atsakant į bendrus iššūkius, stiprinti bendradarbiavimą migracijos valdymo srityje, padėti ES partneriams stiprinti savo gebėjimus. 2019-2020 m. Lietuva pirmininkavo šiam procesui.

Prasidėjus Baltarusijos organizuotoms hibridinėms atakoms, o vėliau ir Rusijos invazijai į Ukrainą, Prahos proceso šalys atsiribojo nuo bendradarbiavimo su Rusija ir Baltarusija šio proceso rėmuose. Formaliai šios dvi šalys išlieka Prahos proceso narėmis, bet į jokius renginius nėra kviečiamos ir į jokias veiklas nėra įtraukiamos.


R. Dačkaus nuotr.
2 vasario, 2023

Siekiant spartinti ES investicijų pradžią Lietuvos regionuose, Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) siūlo kurti savivaldybėms skirtą vietos plėtros finansinį instrumentą, kuris […]

2 vasario, 2023

Nuo sausio pabaigos iki vasario 5 d. Italijos mieste Bolonijoje vyksta šiuolaikinio meno parodų, renginių ir specialių projektų programa „ART […]

1 vasario, 2023

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę Alytaus miesto, Jonavos, Kėdainių, Šiaulių, Šilutės ir Tauragės rajonų savivaldybių komunalinių atliekų […]

31 sausio, 2023

Utenos regiono plėtros taryba pirmoji iš 10 šalyje veikiančių tarybų patvirtino 2022–2030 m. Utenos regiono plėtros planą, kuris sudaro prielaidas […]

Prezidentūros nuotr.
31 sausio, 2023

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene pirmadienį lankėsi parodoje „Ryšiai / Kizuna“, skirtoje Lietuvos ir Japonijos […]

30 sausio, 2023

Šį savaitgalį Lenkijoje Pruškovo mieste vykusiose tarptautinėse dviračių treko varžybose „Grand Prix Poland“ (UCI II kategorija) Panevėžio sporto centro ugdytinis […]

30 sausio, 2023

SBA grupė paaukojo lėšų šiandien startavusiai inciatyvai įsigyti ir Ukrainai perduoti daugiafunkcinius taktinius radarus. Įmonių grupė pervedė 100 000 Eur […]

Jussi Tiainen nuotr.
28 sausio, 2023

Vienoje svarbiausių Suomijos šiuolaikinio meno erdvių – parodų centre „Kohta“ Helsinkyje – pristatoma lietuvių fotomenininkės Violetos Bubelytės kūryba jungtinėje parodoje „Itsekuva“ kartu […]

27 sausio, 2023

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siekia, kad kalba ne skaldytų, bet jungtų visuomenę. Todėl stengiasi išklausyti visas visuomenės grupes ir […]

27 sausio, 2023

Artėjant karo prieš Ukrainą pradžios metinėms, Mastaičiuose gyvenanti ukrainietė Ana pasidalino savo patirtimi apie gyvenimą Lietuvoje.  Pašnekovė neslėpė jaudulio, tačiau, […]

25 sausio, 2023

Vienas pajėgiausių Ukrainos krepšinio klubų, Europos taurės varžybose rungtyniaujantis Slobožanskės „Prometey“, savo šalies kariuomenei įteikė įspūdingą dovaną – 350 tūkstančių […]

25 sausio, 2023

Šiandien Vyriausybė nusprendė skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai 38 mln. Eur į Lietuvą dėl karo atvykusių ukrainiečių švietimo reikmėms […]

Varšuvos karalių pilies muziejaus nuotr.
25 sausio, 2023

Pirmadienį Varšuvos karalių pilies muziejuje, minint 160-ąsias sukilimo metines, buvo atidaryta paroda „Meilė ir pareiga. 1863–1864 metų sukilimas“. Svarbią šios […]

24 sausio, 2023

Kempteno miesto muziejuje sausio 20 d. atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda „Laikinas prieglobstis. Kasdienybė Kempteno stovykloje 1945–1949 m.“ (Zuflucht auf […]

24 sausio, 2023

700-ojo gimtadienio proga sostinėje šiandien vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Champion Cities Summit 2023″ Vilniui už paramą Ukrainai suteiktas Prezidento Volodymyro Zelenskio […]

24 sausio, 2023

Prieš 23 trejus metus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė pradėjo organizuoti […]

24 sausio, 2023

Sausio 24 d., Vilniuje, sostinės jubiliejaus išvakarėse vyko tarptautinė konferencija „Champion Cities Summit 2023: Champions Think Bold“. Europos miestų merai, […]

R. Dačkaus nuotr.
23 sausio, 2023

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Varšuvoje kartu su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda dalyvavo 1863–1864 m. sukilimo, dar vadinamo Sausio […]

23 sausio, 2023

2023 m. švietimo pagalbai teikti mokyklose ir savivaldybių pedagoginėse psichologinėse tarnybose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skiria 136 mln. Eur. […]

23 sausio, 2023

Spartus internetas privalo atsirasti kiekviename naujame būste – taip prieš pat Naujuosius metus nusprendė Jungtinės Karalystės vyriausybė. Pasaulinėse medijose plačiai […]