Prie euro dar pratinamės, bet leisti jau nebijome

Visai neseniai prekybos tinklas „Maxima“ skelbė, kad šalies gyventojai šią vasarą perka daugiau nei pernai – išaugo maisto ir kitų būtiniausių prekių pardavimai. Pastebimai sugrįžta ir stambesnių, brangesnių pirkinių populiarumas. Pirmąjį šių metų ketvirtį dėl naujos valiutos įvedimo prekyba stambesnėmis prekėmis, buvo ženkliai nukritusi, dabar ji pamažu atsigauna. Tad galima teigti, kad gyventojai prie euro jau ima priprasti, vartoja laisviau, mažiau taupo.
„Stambesnių, brangesnių pirkinių populiarėjimas paprastai reiškia gerėjančias pirkėjų nuotaikas ir išaugusią perkamąją galią. Esame skelbę, kad didesnių pirkinių – buitinių ir virtuvės prietaisų, vaizdo bei garso technikos – pardavimai buvo suaktyvėję praėjusių metų pabaigoje – prieš euro įvedimą. Mat nežinodami, ko tikėtis įvedus naująją valiutą, gyventojai siekė išleisti turimus sukauptus grynuosius litus, investuojant į brangesnius pirkinius“, – sako Norbertas Žioba, bendrovės „Maxima LT“ Prekybos vadovas
Tokių prekių kaip asmeninė buitinė technika – fotoaparatai ir vaizdo kameros, siuvimo ir mezgimo mašinos – pardavimai praėjusių metų pabaigoje buvo šoktelėję net daugiau nei dvigubai. Tačiau įvedus eurą prekyba stambesniais pirkiniais sumenko vidutiniškai 17 proc. Daugiausiai, net trečdaliu, buvo sumenkę virtuvinių prietaisų pardavimai, ketvirtadaliu – asmeninių elektronikos prietaisų pardavimai. Klientai taupė ir atsakydami smulkesnių ne pirmo būtinumo prekių – fenų, plaukų modeliavimo prietaisų, grožio ir higienos prekių, smulkios virtuvinės technikos.
„Šiuo metu prekyba stambesnėmis prekėmis atsigauna, ir dabar, lyginant su praėjusiais metais, vis dar išlikęs tik nedidelis, kelių procentų, pardavimų kritimas. Tai gali būti ženklas, kad lietuviai eurą jau prisijaukino, vartojimas sugrįžta į įprastas vėžes, o taupymas nebėra toks drastiškas“, – sako „Maxima LT“ Prekybos vadovas.
Tokia lietuvių elgsena, keičiantis valiutoms, nebuvo išskirtinė. Panašiai po euro įvedimo elgėsi ir kaimyninės Latvijos bei Estijos gyventojai. Latvijoje prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse stambesnių prekių pardavimai po euro įvedimo buvo sumenkę beveik 8 proc. Estijoje bendri buitinės technikos pardavimai krito gerokai mažiau – apie 1 proc. Lietuviai įvedus eurą taupė labiausiai, stambesnių prekių pardavimai „Maxima“ prekybos tinklo parduotuvėse buvo sumenkę net 17 proc.
Estijoje po euro įvedimo labiausiai, beveik penktadaliu, krito garso ir vaizdo prekių pardavimai, net 15 proc. mažiau estai į krepšelius dėjo ir buitinių virtuvinių elektronikos prietaisų. Vis tik buvo ir tokių kategorijų, kur po euro įvedimo pastebimas žymus pardavimų augimas, pavyzdžiui, vaizdo ir garso technika, kuri sumažino bendrą buitinės technikos pardavimų kritimą.
Kaimynai latviai po euro įvedimo taip pat kiek smarkiau susiveržė diržus ir taip pat rečiau pirko ne pirmo būtinumo prekes. Ten taip pat apie trečdalį sumenko garso prekių pardavimai, bei kiek daugiau nei dešimtadalį stambesnių elektronikos prietaisų pardavimai.