24 sausio, 2024
ELTA

Prie Vyriausybės prasidėjo ūkininkų protestas, pasisakoma prieš ūkininkams nepalankią politiką

Trečiadienį Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje prasidėjo ūkininkų piketas. Antradienį į Vilniaus centrą su savo žemės ūkio technika suvažiavę ūkininkai dar prieš oficialią renginio pradžią 11 val. rinkosi prie Vyriausybės.

Protestą organizuojanti Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) skaičiuoja, kad renginyje bus keletas tūkstančių dalyvių. Jų teigimu, per antradienį į Vilnių atvyko apie 1,3 tūkst. traktorių.

Tarp dalyvių yra ir Seimo narių – Vigilijus Jukna, Zigmantas Balčytis, Jonas Pinskus, Algirdas Butkevičius, Giedrius Surplys, Valentinas Bukauskas, Edmundas Pupinis.

Akcijos dalyviai nešini plakatais „Lietuva, tavo kaimas miršta“, „Kur tu eini, Lietuva, sustok“, „Nėra ūkininkų, nėra maisto, nėra ateities“ ir kt., taip pat – Lietuvos, savo regionų ir atstovaujamų organizacijų vėliavomis.

Protestuojama prieš reikalavimus taisyti daugiamečių pievų atstatymo tvarką, kad ūkininkams šiemet nereiktų jų atkurti, taip pat raginama stabdyti rusiškų grūdų tranzitą, grąžinti iki 2024 m. galiojusius „žaliojo“ dyzelino ir suskystintųjų naftos dujų akcizus, spręsti vadinamąją pieno krizę sureguliuojant prekybos grandinę, stabdyti saugomų teritorijų plėtrą.

Protestuojantys ūkininkai Eltai sakė esantys nepatenkinti ne tik atsiradusia prievole atkurti daugiametes pievas, bet ir praėjusių metų pasėlių deklaravimu, didele ūkininkams tenkančia biurokratija siekiant gauti tiesiogines išmokas.

Nuo protesto scenos kalbėjęs LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas sakė, kad pagrindiniai ūkininkų reikalavimai nesikeičia.

„Gana politikos prieš žemės ūkį, gana purvo ant žemės ūkio. Nuo savo reikalavimų nesitraukiame, laukiame valdžios sprendimų“, – protestuotojams kalbėjo I. Hofmanas.

„Galbūt Vilniuje teks likti ilgiau, galbūt teks sugrįžti“, – teigė jis.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimondas Juknevičius susirinkusiems tikino, kad „ūkininkų atvažiavimas labai stipriai keičia valdžios kalbėjimą“.

Pirmadienį žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pranešė, jog Seimo pavasario sesijoje turėtų būti teikiamas įstatymo projektas „žaliojo“ dyzelino ir suskystintųjų naftos dujų akcizams sumažinti.

„Turit garsiai išsakyti tai, ką mes bandėme pasakyti šiek tiek tyliau“, – kreipėsi R. Juknevičius.

Nuo scenos taip pat pasisakęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas akcentavo neva perteklines aplinkai draugiškesnio žemės ūkio priemones.

„Pasakykime visiems, kad Lietuva yra žalia, ir jūs visi ją žalinate tiek, kiek galite“, – kalbėjo E. Pranauskas.

Protesto pradžioje pasisakusieji taip pat griežtai atsiribojo nuo kitos skėtinės ūkininkų organizacijos – Lietuvos žemės ūkio rūmų.

Susitikti su protestuotojais pakviesta premjerė Ingrida Šimonytė, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, K. Navickas ir viceministras Egidijus Giedraitis. Ūkininkų delegacija trečiadienį taip pat ketina Seime susitikti ir su parlamento vadove Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Ūkininkų akcija Vilniuje turėtų tęstis iki penktadienio. Trečiadienį ir ketvirtadienį ant prie Vyriausybės įrengtos scenos kviečiami pasisakyti visi norintys.

Pirmasis ūkininkų protestas vyko sausio 8 d., kai visoje šalyje vyko laužų deginimo akcija. Tądien LŽŪT delegacija susitiko su premjere, žemės ūkio ministru, aplinkos viceministrais.

Nors po susitikimo Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas pasidžiaugė konstruktyvumu – esą su Ingrida Šimonyte buvo sutarta kartu spręsti ūkininkų keliamas problemas bei kovą susitikti darkart – po kelių dienų taryba pranešė, jog protestą tęs ir sausio pabaigoje važiuos į Vilnių.

Vykstant ūkininkų protestui, Vilniaus gatvėje – aplinkosaugininkų akcija: ragina nepriimti kompromisų gamtos sąskaita

Trečiadienį Vilniuje vykstant ūkininkų protestams, aplinkosaugos specialistai ir aktyvistai surengė protesto akciją „Kompromisai – ne gamtos sąskaita“. Tokiu būdu renginio organizatoriai reaguoja į dalies ūkininkų išsakomus, kaip jie patys teigia, nerimą keliančius reikalavimus. Jais ūkininkai siekia neatkurti tiek daug daugiamečių pievų, sumažinti šiemet padidintą akcizą suskystintoms naftos dujoms, taip pat keisti ūkininkams nepalankią saugomų teritorijų plėtrą.

„Netapkit atsakingi už mirusią Baltijos jūrą“, „Ne pasipelnymui gamtos sąskaita“, „Tvarus ūkininkavimas daugiametėse pievose ir pelkėse = klimato kaitos švelninimas“, – tokiais ir kitokiais aiškinamaisiais plakatais apie žemės ūkio sektoriaus poveikį aplinkai, biologinei įvairovei, klimato kaitai nešini akcijos dalyviai būrėsi Vilniaus gatvėje.

Aplinkosaugos specialistų organizojamoje akcijoje taip pat dalyvavo Lietuvos gamtos fondo, Lietuvos ornitologų draugijos, Pelkių fondo, Darnaus vystymosi centro atstovai, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė.

Renginio sumanytojai pabrėžia, kad akcijos tikslas – išreikšti aplinkosaugininkų balsą diskusijoje apie žemės ūkio sektoriaus įtakos aplinkai mažinimo priemones. Tai pat atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad derybose su protestuojančiais ūkininkais nebūtų pamintas gamtinės aplinkos išsaugojimo interesas ir ilgalaikiai klimato, biologinės įvairovės apsaugos ir kiti įsipareigojimai.

Tuo pačiu metu Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje vyko ūkininkų piketas, į kurį rinkosi keli šimtai žemdirbių.

I. Budraitė: akcija nukreipta į sprendimų priėmėjus

Viena iš akcijos dalyvių, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė pirmiausia akcentuoja, kad akcija nesiekiama menkinti ar kitaip įžeisti ūkininkų bei jų atliekamo sunkaus darbo.

„Priešingai. Esame susirūpinę aplinkos būkle ir jos prastėjimu, kurį lemia intensyvi pramoninė žemdirbystė ir liudija duomenimis grįsti faktai. Norime padėti rasti būdus, kaip žemės ūkio sektorius galėtų veikti darnoje su gamta“, – Eltai pabrėžia ji.

„Vis dėlto esminis akcijos akcentas nukreiptas į sprendimų priėmėjus. Derybose dėl galiojančių ar planuojamų žemės ūkio politikos priemonių, viešasis aplinkos apsaugos interesas negali nukentėti. Kompromisai negali būti daromi gamtos sąskaita ar kainuoti ilgalaikės gerovės mūsų ir ateities lietuvių kartoms“, – priduria akcijos dalyvė.

Pokyčiai, prieš kuriuos protestuoja ūkininkai, jiems patiems yra naudingi

I. Budraitė tai pat pabrėžia, kad visi ūkininkų protestą ir nepasitenkinimą išprovokavę aplinkosauginiai standartai bei jų realizavimo tempai iš esmės yra naudingi ir patiems ūkininkams.

„Daugiamečių pievų atkūrimas, platesnės vandens telkinių apsaugos juostos, skaidresnė ir mažiau intensyvi trąšų bei pesticidų naudojimo sistema, į dyzelino vartojimo mažinimą nukreipta tvarka – visa tai, atstato (ar palaiko) dirvožemio derlingumą, gausina vabzdžių apdulkintojų, be kurių neįmanomas daugelio maistinių kultūrų auginimas, skaičių, mažina taršą, prisideda prie klimato pokyčių švelninimo“, – sako ji.

I. Budraitė taip pat teigia, kad vienos sprendimų naudos ryškios trumpesnėje, kitos – ilgesnėje perspektyvoje, ir pabrėžia, kad privati nuosavybė nėra absoliuti.

„Gamtos resursai – dirva, švarus oras, gėlas vanduo – nėra neišsenkantys ir negali būti laikomi kaip turintys tarnauti tik vienos iš visuomenės grupių pelnui kurti. Net Konstitucijoje teigiama, kad gamtos resursai priklauso visiems piliečiams. Būtent dėl to visuomenė turi teisę reikalauti iš žemės ūkio veiklą vykdančiųjų laikytis standartų, net ir griežtėjančių. Juolab, kaip sektorius, galima sakyti, yra išlaikomas viešais pinigais. Per įvairiausias subsidijas, kompensacijas, lengvatas, tiesiogines išmokas šios srities verslą pasiekia daugiau nei du milijardai eurų per metus. Suma prilygsta investicijoms į sveikatos apsaugos ar gynybos sritis ir yra mažesnė nei dedikuojama švietimui. Natūralu, kad žinant, jog net ir taršos kaštais sukurtas galutinis produktas, pavyzdžiui, grūdai, didžia dalimi maitina ne mus, nes yra pigiai eksportuojamas, kyla poreikis keisti „žaidimo taisykles“, – įžvalgomis dalijasi ji.

E. Greimas: pokyčių reikia, tik galbūt jie galėjo būti ne tokia staigūs

Savo ruožtu dar vienas akcijos dalyvis, Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas Eltai pabrėžia, kad šiuo metu yra sugrįžta į labai intensyvaus ūkininkavimo laikus, kai niokojamas kraštovaizdis ir biologinė įvairovė.

„Gamtininkų vertinimu, žemės ūkis toks, koks yra dabar, tampa praktiškai viena iš taršiausių Letuvoje esančių gamybos rūšių. Bendri taršos kiekiai yra didžiuliai. Taršos proceso lyg ir nesimato. Žemės ūkio sektoriaus sukurta tarša vadinama išsklaidyta tarša – kai visur kažkiek teršiama. Kai iš kamino rūksta dūmai arba iš triūbos į marias teka nešvarus vanduo, visi gali ateiti pažiūrėti ir pasakyti, kad tai yra blogai, bet kai kratomas mėšlas ant įšalusios žemės, o paskui tas mėšlas subėga į upelius, ne taip į akis krinta“, – teigia jis.

E. Greimas akcentuoja ir tai, kad Baltijos jūrą kasmet pasiekia 600 tonų fosforo ir 50 tūkst. tonų azoto.

„Tai medžiagos, kurios skatina eutrofikaciją, daugumai žinomą kaip vandens žydėjimas. Didžioji dalis šių medžiagų patenka iš žemės ūkio laukų juos tręšiant. Dėl to mūsų ežerai ir tvenkiniai virsta dumblinomis balomis, atgrasiomis ne tik žmogui, bet ir be gyvybės“, – teigia Lietuvos gamtos fondo direktorius.

„Laukų tręšimas yra neišvengiamas, tačiau svarbu užtikrinti, kad kuo mažiau trąšų pateiktų į paviršinius vandenis. Tokios priemonės kaip platesnių vandens apsaugos zonų nustatymas ir skaidresnė trąšų naudojimo tvarka yra būtinos norint mažinti vandenų taršą. Tie, kurie priešinasi tam, siekia didesnės naudos sau, perkeldami atsakomybę ir pasekmes ant visuomenės pečių. Dėl to brangiai sumokame mes visi, valydami upes ir ežerus, atkurdami gamtines ekosistemas“, – priduria jis.

E. Greimas tai pat sako pritariantis Vyriausybės sprendimams, skirtiems apsaugoti aplinką. Vis dėlto, anot akcijos dalyvio, jie galėjo būti priimami daugiau komunikuojant su ūkininkais.

„Žalinimo keliu reikia eiti, galbūt reikia daugiau bendradarbiavimo tarp valdžios ir ūkininkų organizacijų“, – teigia ELTA pašnekovas.

„Mes kalbamės su kai kuriais agrarinių sričių mokslininkais, jie sako, kad galbūt viskas daroma per staigiai ir per dideliu mastu, dėl to automatiškai kyla tokia reakcija, kokią matome Vilniuje. Žalinimo keliu reikia eiti, tačiau galbūt reikia daugiau bendradarbiavimo tarp valdžios ir ūkininkų – žingsnelių tempą ir dydį paderinti su organizacijomis“, – apibendrina jis.

Antradienį Vilniuje prasidėjo kelias dienas truksianti ūkininkų protesto akcija, kurią organizuoja Lietuvos žemės ūkio taryba. Ji kritikuoja daugiamečių pievų atstatymo tvarką, kuro akcizo padidinimą, ūkininkams nepalankią saugomų teritorijų plėtrą. Akcentuojama, kad dar nesibaigė vadinamoji pieno krizė.

Protestuotojai į sostinę atvyko su žemės ūkio technika, trečiadienį Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje jie surengė piketą. Pasak tarybos pirmininko Igno Hofmano, miesto savivaldybė leido atvykti iki 850 technikos vienetų.

Seimas 2023 metų gegužę pritarė Akcizų įstatymo projektui, kuriam įsigaliojus nuo 2024 m. atsisakyta energiniams produktams taikomų akcizų lengvatų, numatyta nuosekliai didinti akcizų tarifus taršioms kuro rūšims bei į taikomus tarifus įtraukta anglies dvideginio dedamoji.

Remiantis šiuo projektu, nuo naujųjų metų naftos dujoms, kurios yra išpilstytos į balionus, pradėtas taikyti 304,1 Eur/t akcizo tarifas. Prieš tai tarifas buvo nulinis.


21 balandžio, 2024

Šeštadienį melagingai pranešta apie Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos oro uostuose padėtus sprogmenis, pranešė policija. Teisėsaugos duomenimis, apie 18 val. […]

20 balandžio, 2024

Šeštadienį Lietuvoje vyko Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“, kurio metu visoje šalyje pasodinta daugiau kaip 100 girių. „Lietingas lietuviškas oras […]

Vidmantas Janulevičius. ELTA / Dainius Labutis
20 balandžio, 2024

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Vidmantas Janulevičius teigia, kad šalies verslus jungiančios organizacijos pritaria 1 proc. pelno mokesčio ir pridėtinės […]

20 balandžio, 2024

Per pirmąją savaitę vilniečiai jau pateikė daugiau nei tūkstantį siūlymų naujiems Liudo Giros ir Salomėjos Nėries gatvių pavadinimams. „Matome, kad […]

20 balandžio, 2024

 Seimo „valstiečių“ frakcijos nariai siūlo nustatyti, kad maitinimo sektoriui vėl būtų taikomas lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas […]

19 balandžio, 2024

Pristatyta pirma lietuviška iš saulės pagamintą elektrą kaupianti išmanioji baterija „Nova“, kurią jau gali įsigyti gaminantys buitiniai vartotojai ir smulkus […]

19 balandžio, 2024

„Telia“ per pirmuosius tris šių metų mėnesius užkirto kelią 2,6 mln. atakų, nutaikytų į Lietuvos mobiliojo ryšio abonentus. Apsaugoti vartotojus […]

19 balandžio, 2024

Po Lietuvos žiedinių savivaldybių merų kreipimosi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl nepritarimo rengiamai pacientų pavėžėjimo pertvarkai ministerija šią […]

19 balandžio, 2024

Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui priklausančiai „Vičiūnų grupei“ pavyko parduoti Kaliningrade esančią gamyklą. Tai teigti leidžia tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ […]

19 balandžio, 2024

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas lankėsi žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambyno“ karuselinės melžimo aikštelės atidarymo renginyje. Šis penkis ūkius vienijantis […]

Gitanas Nausėda. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
19 balandžio, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lenkijoje buvo sulaikyti du asmenys, įtariami išpuoliu prieš Lietuvoje gyvenantį Rusijos opozicionierių Leonidą Volkovą. „Lenkijoje […]

18 balandžio, 2024

Vilniaus rajone ketvirtadienio naktį užsidegė Medininkų pasienio kontrolės punkte esantis Vilniaus teritorinės muitinės angaras. Žmonės per gaisrą nenukentėjo, darbuotojai spėjo […]

18 balandžio, 2024

Atšilę orai ne tik pripildė parkus ir skverus saule pasidžiaugti skubančiais gyventojais, bet ir įnešė pokyčių į eismo srautus. Gatvėse […]

UAB „SCANIA Lietuva" nuotr.
17 balandžio, 2024

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ bandymams perduotas „Fencer F1 Integral EV“ žemagrindis elektrinis autobusas. Naujas elektrinis autobusas gatvėmis važinėja balandžio 11–24 […]

Elena Leontjeva / LLRI nuotr.
17 balandžio, 2024

Jei 1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo iki beveik 27 proc., rodo švedų analitinio centro […]

17 balandžio, 2024

Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. Skelbiama, kad […]

17 balandžio, 2024

Senjorų organizacijos su Vidaus reikalų ministerija (VRM) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo įsipareigota stiprinti vyresnio amžiaus žmonių žinias apie civilinę saugą […]

17 balandžio, 2024

Lietuvos banko (LB) vertinimu, nors mažėja fizinių bankų klientų aptarnavimo skyrių, poreikis „gyvai“ konsultacijai išlieka. Tačiau, anot LB atstovės, gyventojai […]

17 balandžio, 2024

Naujos kartos „Mercedes-Benz V klasės“ mikroautobusai jau atvyko į Lietuvą ir kilstelėjo komercinių automobilių rinkos kartelę dar aukščiau. Vertinami dėl […]

Mindaugas Survila
17 balandžio, 2024

Šalies gyventojų rūpestį senosiomis giriomis papildo augantis verslo dėmesys. Lietuviškas specializuotas bankas AB „Mano bankas“, pernai tapęs senuosius miškus globojančio […]