Prof. Tomas Janeliūnas: NATO be Ukrainos – NATO be ateities?

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje bei Vladimirui Putinui prakalbus apie neva NATO keliamą grėsmę jo šaliai, visuomenė pradėjo dar labiau domėtis šiuo galingu ir saugumą JAV bei Europoje užtikrinančiu aljansu. Aktualią ir daug aštrių kampų turinčią temą „NATO be Ukrainos – NATO be ateities“ inicijuojantis Rytų Europos studijų centras jau ruošiasi diskusijai festivalyje „Būtent!“, kuris rugsėjo 2–3 dienomis vyks Birštone.

Kremliaus propagandos gniaužtuose

Prieš diskusijų festivalį „Būtent!“ kartu su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Tomu Janeliūnu pasikalbėjome apie diskusijos tema tapusį karo Ukrainoje poveikį NATO, Rusijos agresiją bei kitas profesoriaus įžvalgas. Anot pašnekovo, festivalyje bus kalbama apie Lietuvos interesą kuo greičiau sustabdyti Rusijos agresiją bei sukurti sąlygas, kad Rusija daugiau niekada negrąsintų savo kaimynams. „Čia itin svarbūs ir strateginiai NATO pokyčiai – tiek stiprinant dabartinių narių gynybą, tiek ir galvojant apie būsimą plėtrą, galbūt priimant ir Ukrainą“, – paaiškina prof. T.  Janeliūnas.

Profesoriaus pasiteiravus, kodėl Ukrainos narystės NATO tema tapo ypač aktuali būtent dabar, nors pati šalis apie tai kalbėjo ne kartą ir anksčiau, pašnekovas atsakė, kad Rusijai jau seniai NATO yra tapusi pagrindine visą Vakarų demokratinį pasaulį simbolizuojančia grėsme. „Iš tiesų, ne NATO išprovokavo Rusijos agresiją prieš Ukrainą, o Kremliaus režimo skiepijama baimė ir priešprieša visai liberaliai demokratijai. Tai pasaulis, kurio nekenčia V. Putinas ir jo rėmėjai. Pasaulis, prieš kurį reikia kovoti, nes kitaip pačioje Rusijoje atsiras vis didesnis noras siekti politinės laisvės, o tai gresia Putino režimo išlikimui.

Matydamas, kad Ukraina vis labiau renkasi Vakarų vertybes ir institucijas, Kremlius ėmė skleisti propagandą, jog neva NATO plečiasi ir NATO nori apsupti Rusiją. Neva tai tampa grėsme ir Rusijos išlikimui. Ilgą laiką po šaltojo karo pabaigos NATO nelaikė Rusijos tiesiogine priešininke. Tačiau Rusijos agresija verčia keisti požiūrį. Tik šiemet Madrido NATO susitikime tiesiogiai pripažinta, jog Rusija yra didžiausia ir tiesioginė grėsmė NATO šalių saugumui ir viso euro–atlantinio regiono stabilumui. Todėl NATO turi keistis ir turi plėstis. Jau Madride į NATO pakviestos Suomija ir Švedija. Ukrainos galimybės tapti NATO nare šiuo metu yra tikslingai nutylimos“, – sakė prof. T. Janeliūnas bei pridūrė, kad karui pasibaigus Ukrainos narystės NATO klausimas vėl taps itin svarus, nes Ukrainos vieta saugumo sistemoje nulems visos Europos saugumą.

Užtikrina saugumą

Prof. T. Janeliūnas teigia, kad jei daugelis Europos šalių nepriklausytų NATO, baimės ir nerimo dėl vis labiau įsisukančio karo Europoje būtų kur kas daugiau. „NATO užtikrina saugumą tiek karine prasme, tiek ir suteikiant emocinį, psichologinį saugumo jausmą europiečiams. Manau, jog būtent NATO egzistavimas nulėmė, jog mes jaučiamės gana saugūs Lietuvoje“, – samprotavo jis.

Į diskusiją šia tema festivalyje „Būtent!“ įsitraukti yra kviečiami visi, kurie jau turi nuomonę, o galbūt dvejoja ar tiesiog nori dalyvauti įdomiame dispute. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus, pasaulyje, o kartu ir Lietuvoje nemažai renginių pastaruoju metu vyko per nuotolį, o viešojoje erdvėje pastebima pagarbos kitokiai nuomonei stoka. Tad viešos ir gyvai vykstančios diskusijos, anot pašnekovo, yra ne tik itin įdomios, tačiau ir būtinos tam, kad galėtume vėl prisiminti, kaip svarbu yra žiūrėti į savo diskusijų pašnekovo akis. „Tačiau diskusijos ir neturi būti tik ceremoninės, kur visi iš anksto žino, kas bus pasakyta. Kaip tik tokių diskusijų ir tikiuosi festivalyje „Būtent!“ – laisvų, drąsių, išlipančių iš tradicinių rėmų. Diskusijų, kuriose kils naujų idėjų, netikėtų pareiškimų. Diskusijų, kurios sukels tikrą puotą smalsių žiūrovų smegenims“, – sakė T. Janeliūnas.

Jau ketvirtą kartą Birštone 2022 m. vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę.