vasario 1, 2019
Programėlė neregiams leido „pamatyti“ net ir santūriųjų lietuvių emocijas

„Buvimas nerege nesustabdė manęs nuo kopimo į Himalajus. Vienintelė problema – tokiose vietose labai svarbu matyti kitų žmonių emocijas, ne viską jie pasako žodžiais“, – teigia 25-erių Marijana iš Stokholmo, praradusi regėjimą būdama vos dešimties. Ji ne vienintelė – daugybė aklųjų bei silpnaregių susiduria su ta pačia problema kasdieniniame gyvenime. Bendrauti su kitais žmonėmis nematant jų veide reiškiamų emocijų nėra paprasta.

Įvairias nedidelių visuomenės grupių problemas pamažu sprendžia išmaniosios technologijos. Neseniai pristatyta programėlė „Facing Emotions“, pasitelkdama galingą išmaniojo telefono dirbtinį intelektą, atpažįsta pagrindines septynias žmogaus veide matomas emocijas ir, pavertusi jas unikaliais garsais, perduoda neregiui. Galimybę išbandyti šią aplikaciją gavo ir neregių bendruomenė Lietuvoje, kuriems „Huawei“ skyrė dešimt išmaniųjų „Mate 20 Pro“ telefonų su įdiegta programa.

Padėjo „išvysti“ džiaugsmą

Daugelis neregių naudojasi išmaniosiomis technologijomis – specialiai jiems yra pritaikyta daugybė programų kaip šviesos detektorius, valiutos ar teksto atpažinimas, spalvų identifikavimas, geografinės buvimo vietos nustatymas, specifinių maršrutų sudarymas ir kitos. Naudojant tokias programėles tampa lengviau orientuotis aplinkoje, tačiau nei viena jų iki šiol neasistavo bendraujant su aplinkiniais. Būtent dėl to gimė idėja sukurti mobiliąją aplikaciją, prisidedančią prie turtingesnės neregių kasdienybės.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Kultūros ir meno projektų vadovė Lina Puodžiūnienė teigia, kad emocijų atpažinimo programėlė savo galimybėmis nustebino neįgaliuosius – jie rado jos panaudojimo būdų tiek bendraujant su kitais žmonėmis, tiek asmeninei edukacijai.

„Neregių bendruomenėje dirbu jau per 10 metų ir gana nemažai teko gilintis į neregių kūno kalbos ugdymo aspektus. Naudojant programą edukaciniais ir pažintiniais tikslais, galima praplėsti neregių žinias ir pagerinti komunikacinius gebėjimus. Ji gali padėti neregiams ir silpnaregiams susipažinti su veido mimikos galimybėmis – kokią informaciją jis gali perduoti ir kaip jį supranta aplinkiniai“, – teigia L. Puodžiūnienė.

Asmeninė edukacija – netikėtas, tačiau labai naudingas papildomas programėlės efektas. Pasak L. Puodžiūnienės, nuo gimimo nieko nematančių žmonių mimika yra neutrali, emocijos veide nėra išraiškingos. Naudodami „Facing Emotions“, neregiai ir silpnaregiai žaidybine forma gali susipažinti su savo veido mimikos galimybėmis – suvokti, kokią informaciją jie gali perduoti, ir kaip ją supranta aplinkiniai. Patobulinę šiuos įgūdžius, bendrauti jie gali kur kas efektyviau.

Nauja galimybė pažinti pasaulį

Emocijas atpažįstanti programėlė buvo sukurta specialistams bendradarbiaujant su neregių bendruomenėmis. Tokio pobūdžio programėlė – didelis žingsnis visai neįgaliųjų bendruomenei, nes ji pirmoji, skirta aklųjų ir silpnaregių komunikacijai su kitais žmonėmis sustiprinti. Anot išbandžiusiųjų, mobilioji aplikacija parodo išskirtines šiuolaikinių mobiliųjų technologijų, vaizdo kameros ir galingo dirbtinio intelekto galimybes.

Visi aklieji ir silpnaregiai, kuriems buvo įteikti telefonai su emocijas atpažįstančia programėle, gyvena aktyviai – dirba, susitinka su draugais, augina vaikus. Deja, juos supančių žmonių jie visiškai nemato, arba geba įžiūrėti tik kontūrus. Dažnai neregiai turi puikiai išlavintą klausą, tad dalį emocijų jie išgirsta – suvokia pagal balso tembrą, intonaciją. Tačiau dalis emocijų jiems lieka nežinomos – tą pabrėžė bene visi aklieji ir silpnaregiai.

„Tokio tipo funkcionalumas – emocijų atpažinimas – mums yra labai reikalingas. „Pamatyti“, kaip kitas žmogus jaučiasi, naudinga – juk paprastai to išvysti negalime, tad tai padeda bendraujant. Išbandžiau programėlę ir bendraudamas su suaugusiais, ir su mažais vaikais – emocijas ji atpažįsta tiksliai, tačiau lietuviai yra ramesni, savo veido mimikomis kartais jie nieko neparodo“, – įspūdžiais dalijosi programėlę išbandęs Žygimantas Matusevičius, regėjimo negalią turintis nuo gimimo.

Technologijos atveria naujas galimybes

Kalbinti aklieji ir silpnaregiai sutartinai tvirtino, kad technologinis progresas turi didžiulę įtaką jų kasdienybei – daugelis procesų tapo paprastesni, žmonės turi vis geresnę prieigą prie įvairios informacijos.

„Naujos, išmanios technologijos leidžia neregiams lengviau įsilieti į darbo rinką bei vadovautis mokymosi visą gyvenimą principu, nes tai leidžia greičiau pasiekti informaciją internete. Popierinio dokumento nuskaitymas ir įgarsinimas realiuoju laiku leidžia paskaityti meniu restorane ir patikrinti, ar pasirašoma sutartis nėra apgaulinga. Atsivėrė gerokai platesnės galimybės savarankiškai keliauti viešuoju transportu, taksi, eiti pėsčiomis naudojant navigacines sistemas“, – pasakoja neregys Justinas Kilčiauskas.

Tokių pavyzdžių yra gerokai daugiau: pavyzdžiui, naudodami mobilųjį parašą neregiai ir silpnaregiai gali prisijungti prie banko sistemos ir atlikti daug kitų elektroninių paslaugų. Jiems itin naudingas mobiliųjų mokėjimų populiarėjimas – kai atsiskaitoma fiziniais pinigais, neregiai rizikuoja būti apgauti. Tikimasi, ateityje tokių programėlių, orientuotų į nedideles visuomenės grupes, turėtų atsirasti dar daugiau.

 

Share Button
Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


kovo 18, 2019

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) suabejojus labdaros ir paramos  fondo „Švieskime vaikus“ vykdyto projekto ikimokyklinio amžiaus vaikams dovanojant tautinius kostiumėlius teisėtumu, Valstybinė mokesčių […]

kovo 17, 2019

Šiandien 41 savivaldybėje, kurioje merai nebuvo išrinkti pirmąjį kartą balsuojant, rinkėjai rinko savivaldybių merus iš dviejų kandidatų į merus, gavusių […]

kovo 16, 2019

Kovo 15 d. Lietuvos kariuomenės Karo policija mini 100-ąsias įkūrimo metines. Karo policijos ištakos siejamos su 1919 m. kovo 15 […]

kovo 15, 2019

„Ar iš manęs atims vaiką, jei išgersiu vieną taurę vyno?“ – tokie ir panašūs klausimai kilo Leipalingio progimnazijos moksleivių tėvų […]

kovo 14, 2019

„Savanoriauti žmonės dažniausiai pradeda norėdami atrasti ir pažinti save, įveikti savo tam tikrus vidinius iššūkius, – kalba Maltos ordino pagalbos […]

kovo 14, 2019

Vilniuje pirmą kartą išbandyta nauja treniruočių rūšis patiems mažiausiams – nuo 0 iki 4 metų vaikams. Pirmojoje bandomoje treniruotėje dalyvavo […]

kovo 13, 2019

Sausio 12-ąją daugiau nei 100-e mokyklų visoje Lietuvoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – Tarnyba) organizavo „Vaiko […]

kovo 13, 2019

Kūrybinis dvynių, brolio ir sesers, duetas – pasaulinio pripažinimo sulaukęs iliustratorius Martynas Pavilonis ir rašytoja Indrė Pavilonytė, skaitytojams pristato dar […]

kovo 12, 2019

Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje eksponuojama dokumentų paroda „Jonas Vileišis: Vasario 16-osios signataro kelias nuo Medinių sodžiaus iki Kauno burmistro“, skirta […]

kovo 11, 2019

Sostinė iškilmingai ir džiugiai švenčia 29-ąją Nepriklausomybės atkūrimo sukaktį: per miestą nuvilnijo 400 m ilgio Trispalvė, vakare nušvis tiltai per […]