22 vasario, 2018
Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė

Progresinis tarifas. Negi dabar mokesčiai per maži?

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje.

Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, atsirastų mokesčio laiptai. Atlyginimo dalis, viršijanti 1267 eurus „į rankas“ būtų apmokestinama 16 proc. dydžio GPM, 1892 eurus – 17 proc. GPM, 2508 eurus – 20 proc. dydžio GPM.

Ką tai reiškia? Tai, ko politikai žada nedaryti, bet daro nuolatos – mokesčių didinimą. Mokestinė našta išaugtų beveik kas dešimtam dirbančiajam.

Negi kažkam dar atrodo, kad sumokame per mažai? Darbo apmokestinimo našta gaunantiems vidutines pajamas Lietuvoje ne tik siekia Europos Sąjungos šalių narių vidurkį, bet lenkiame ir labiausiai išsivysčiusias valstybes – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalis nares. 2016 m. duomenimis, EBPO narėse reali mokesčių našta vidutiniškai siekė 36 proc., Lietuvoje – daugiau kaip 41 proc.

Jei atrodo, kad priėmus šį siūlymą mokesčiai didės nedaug – neapsigaukime. Būtų sukuriama tokia mokestinė sistema, kurioje mokestinė našta užprogramuota didėti. Ateityje kylant atlyginimams, žemiausiu – 15 proc. dydžio tarifu – bus apmokestinta vis mažesnė gyventojų pajamų dalis, todėl mokestinė našta tik sunkės.

Progresiniai mokesčiai atnešė gerovę Šiaurės šalių gyventojams – sako progresinių mokesčių fanai. Tačiau pamiršta paminėti, kad palyginti su jomis, Lietuvoje mokesčius siūloma didinti nuo ypač mažos sumos – 20 tūkst. eurų „ant popieriaus“ per metus. Pavyzdžiui, Švedijoje aukštesnis tarifas įsijungia ties 63 tūkst. eurų metinių pajamų. Kartu egzistuoja galimybė nuo apmokestinamųjų pajamų atskaityti palūkanas ar vykimo į darbą išlaidas, taip mažinant gyventojo mokestinę naštą. Danijoje didesnis GPM tarifas taikomas pasiekus 67 tūkst. eurų metinių pajamų ribą. Čia taip pat galioja galimybė atskaityti palūkanas ir vykimo į darbą išlaidas.

Pamirštama paminėti ir tai, kad pagal dabartinę sistemą Lietuvoje jau dabar egzistuoja mokesčių progresyvumas. Visų pirma, taip yra dėl neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD), kuris yra didesnis mažas pajamas gaunantiems asmenims. Dėl NPD taikymo daugiau uždirbantys asmenys šiuo metu moka didesnius mokesčius ir absoliučia suma, ir procentais. Progresyvumas atsiranda ir todėl, kad dešimtis kartų didesnes „Sodros“ įmokas mokantieji gali tikėtis vos kelis kartus didesnės pensijos.

Projekto rengėjai vertina, kad per metus į biudžetą būtų surenkama papildomai 105 mln. eurų. Tačiau tokios prognozės gali būti pernelyg optimistinės. Tikėtina, kad gali išaugti mokesčių vengimas ar sumažėti gyventojų paskatos užsidirbti daugiau. O kur dar papildomos išlaidos mokesčių administravimui. Daug uždirbantys asmenys yra mobilesni – jų ir užsienyje laukia patrauklios veiklos galimybės. Pajutę, kad ore sklando didėjančių mokesčių dvasia, jie bus linkę savo pajamas perkelti į žemesnio apmokestinimo šalis, todėl biudžeto lėšų galėtų netgi sumažėti.

2015 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikto tyrimo duomenimis, „šešėlis“ darbo rinkoje sudarė apie 22 proc. Įvedus progresinius mokesčius, šešėline veikla užsiimančių ūkio subjektų dalis bei šešėlinė ekonomika neabejotinai išaugtų dar labiau. Didėtų motyvacija nelegaliai mokėti algas, viršijančias 1267 eurus „į rankas“. Kitaip tariant, atlyginimo dalis iki šios sumos galėtų būti mokama legaliai, o kita dalis būtų mokama nelegaliai arba ne darbo santykių pagrindu – vaišinant darbuotojus pietumis, gerinant jų darbo vietas ar organizuojant pramogas.

Progresinio tarifo modeliui kritiką galima tęsti ir tęsti. Poveikis investicinei aplinkai būtų tragiškas – investuotojai jau keiksnoja valdžią dėl niekaip nesulaukiamų „Sodros“ lubų. Užuot pagaliau jas įvedusi valdžia vėl ruošiasi krauti didesnę mokesčių kuprą. Visa tai  turėtų neigiamų pasekmių Lietuvos konkurencingumui ir ekonominio augimo perspektyvoms.

Maža to, neigiamą poveikį turi jau vien kalbos apie tai. Mokestinės politikos nenuoseklumas yra signalas įmonėms, kad ekonominė politika šalyje nėra stabili, dažnai keičiama ir sunkiai prognozuojama.


LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas
7 balandžio, 2021

LR Seimui pakeitus užkrečiamųjų ligų įstatymą ir LR Vyriausybei patvirtinus privalomą pedagogų testavimą bei abiturientų konsultacijas kontaktiniu būdu, didžiausia šalyje […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
4 kovo, 2021

Valdantieji pandemijos įkarštyje jau spėjo sukurti darbo grupę, sprendžiančią, kurie buvusios valdžios alkoholio prekybos ribojimai bus atšaukti. Į darbo grupę […]

Vytautas Sinica
2 kovo, 2021

Gyvename keistais laikais ir kartais sunku patikėti, kokie dalykai yra rimtai svarstomi Seime. Naujosios koalicijos sutartyje įrašytas Stambulo konvencijos ratifikavimas. […]

Andrius Navickas
25 vasario, 2021

Religijos tyrinėtojas Pyteris Bergeris, kalbėdamas apie visuomenės susiskaldymą, papasakojo tokį anekdotą: „Kartą Airijoje į barą užeina vyras ir barmenas jo […]

Vytautas Sinica
22 vasario, 2021

Valdančiosios koalicijos partijos laimėjo rinkimus žadėdamos kovoti už mažumas ir prieš prigimtinę vyro ir moters šeimą. Dabar žiniasklaidoje pristatomi konkretūs […]

Lina Paškevičiūtė
22 vasario, 2021

Ar įsivaizduojate tėvus, kurie savo gyvenimo santaupas atiduodami vaikui sakytų: „išsiasfaltuok kiemą“. Turbūt ne, greičiau jie sakytų: „Mokykis, žinių ant […]

Ekonomistė Margarita Starkevičiūtė
18 vasario, 2021

ES po diskusijų ir aptarimų, kuriuose dalyvavo Lietuvos prezidentas, Vyriausybės atstovai, Seimo nariai ir išrinkti Lietuvoje Europos parlamento nariai patvirtino […]

Guoda Burokienė
15 vasario, 2021

Lietuvoje brangsta aukštojo mokslo studijos. Žinia mokyklas netrukus baigsiantiems moksleiviams ir jų tėvams – lyg perkūnas iš giedro dangaus. Ir […]

Seimo narė Guoda Burokienė
8 vasario, 2021

Chaosas, prasta komunikacija ir pavienių ministrų tušti pažadai. Taip iš šalies atrodo Vyriausybės pastangos spręsti karantino atlaisvinimą. Visą praėjusią savaitę […]

26 sausio, 2021

Pastaruosius metus gyvename susitelkę į vieną netikėtai visą pasaulį užklupusią pandemiją. Kurį laiką, rodėsi, tai didžiausia problema, kurią turime įveikti. […]

LR Seimo narys Andrius Navickas
14 gruodžio, 2020

Filosofas, rašytojas, Seimo narys Andrius Navickas priklauso valdančiajai daugumai Seime, yra TS-LKD frakcijos narys.  Pabandėme išsiaiškinti jo požiūrį į dabartinę […]

Seimo narys Andrius Bagdonas
7 gruodžio, 2020

Rodos, gyvename kreivų veidrodžių karalystėje – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbuotojai patys nespėja atlikti reikiamo kiekio testų ir fiksuoti […]

Vidmantas Janulevičius
4 gruodžio, 2020

Kas prisimena prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos kūrimo pradžią – jau tada ir dar ne kartą vėliau buvo keliama idėja […]

9 lapkričio, 2020

Prasidėjusiam 2020–2021 metų vilkų medžioklės sezonui Aplinkos ministerija patvirtino 175 šių žvėrių sumedžiojimo limitą. Tai vėl skelia kibirkštį tarp dviejų […]

8 balandžio, 2019

Šiemet politinis pavasaris prasidėjo netikėta tema – tymai. Liga, kurią europiečiai jau buvo visam laikui sunaikinę, smogė atgal. Gal ir […]

7 balandžio, 2019

Ilgai svarsčiau, ar apskritai apie tai rašyti. Nenoriu niekam kenkti, tačiau šiuo atveju, vargu, ar tylėjimas yra mažiau kenksmingas dalykas. […]

3 balandžio, 2019

„Žmogaus gyvenimas susideda iš septynmečių. Pirmieji trys septynmečiai nulemia žmogaus charakterį, įpročius, pasaulėžiūrą. Pirmame septynmetyje didžiausią įtaką vaikui padaro mama, […]

6 balandžio, 2018

Ką tik šventėme šv. Velykas – Kristaus prisikėlimo šventę. Tai laikas, kai gamta budinasi iš gilaus žiemos miego, o mes, […]

9 vasario, 2018

Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – […]

31 sausio, 2018

Lietuva jau neužilgo griausmingai švęs savo atkurtos valstybės šimtmetį. Jau kuris laikas mūsų šalies žiniasklaida, Vyriausybė bei daugybė organizacijų atstovų […]