Prokuratūra: po LAT sprendimo M. Sinkevičiaus byloje daugelis jaučiasi nejaukiai
Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutarties, kuria buvo nutraukta byla dėl savivaldybės lėšų pasisavinimo kaltintam Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui, prokuratūra sako, kad daugelis žmonių jaučiasi pralaimėtojais, o pati prokuratūra dėl nuolat besikeičiančios teismų praktikos kartais nebežino kaip dirbti su bylomis.
„Kiekvienoje byloje yra dvi pusės: laimėtojai ir pralaimėtojai. Vienareikšmiškai šitą bylą laimėjo advokatas ir jo klientas, čia ginčo nėra. Bet visi, tarp jų ir čia esantys, kažkaip nejaukiai jaučiamės, yra to negerumo, jaučiamės kaip ir pralaimėję“, – per diskusiją Vilniaus universiteto Teisės fakultete sakė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.
Šioje diskusijoje teisės mokslininkai, prokuratūros atstovai, advokatai diskutavo apie visuomenėje daug pasipiktinimo sukėlusį „čekiukų“ skandalą.
J. Laucius, argumentuodamas Prokurorų etikos kodeksu, sakė negalėsiąs plačiau pasisakyti apie LAT nutartį M. Sinkevičiaus byloje. Jis tik pritarė generalinės prokurorės pavaduotojo Ginto Ivanausko mintims apie baudžiamosiose bylose LAT formuojamos teismų praktikos nepastovumą.
„Teismų praktika piktnaudžiavimo bylose ir apskritai dėl nusikaltimų valstybės tarnybai, nepaprastai panaši į skriejimą amerikietiškais kalneliais – niekada nežinai, kas bus“, – sakė J. Laucius.
Jis anksčiau vadovavo politinės korupcijos „MG Baltic“ bylos tyrimui, palaikė kaltinimą šioje byloje visų instancijų teismuose. Pirmos ir antros instancijų teismų sprendimai minėtoje byloje buvo kardinaliai priešingi.
Diskusijoje dalyvavęs prokuroras G. Ivanauskas pastebėjo, kad savivaldybėse ir kitose institucijose tinkamai savo pareigos neatlieka etikos, imuniteto tarnybos, įvairios komisijos – žemesnės kontrolės mechanizmai. Po to, kai veikos kriminalizuojamos, prokuratūra susiduria su dideliais iššūkiais.
„Teisminė praktika keičiasi – tai apsispręskime, nuo kada taikome baudžiamąją atsakomybę. Mes, kaip prokuratūra, turim turėti aiškų atsakymą”, – sakė generalinės prokurorės pavaduotojas.
Jis priminė bylą, kuomet LAT 2015 metais dėl piktnaudžiavimo išteisino mokyklos direktorę, tačiau ją nuteisė dėl dokumentų klastojimo ir pasisavinimo. Dėl piktnaudžiavimo asmuo buvo išteisintas teismas nusprendus, kad jis didelės žalos nepadarė.
„Turime trijų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijų sprendimų, kurie dėl panašių situacijų yra skirtingi, o mums reikia taikyti. Septynių teisėjų kolegijos ir plenarinių sesijų suformuota praktika, bet kažkodėl po tam tikro laiko trijų teisėjų kolegija praktiką pakeičia. Mes nežinom, kaip toliau elgtis. Aiškumo nėra“, – skundėsi prokuroras G. Ivanauskas.
LAT viešai skelbia, kad yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje, tai yra šis teismas formuoja bendras taisykles, kaip kvalifikuoti tam tikrus ir veiksmus ir bausti prasikaltusius už įvairius nusikaltimus.
Prokuroras G. Ivanauskas pastebi, kad egzistuoja visuomenės vertybinė politika ir valdžios (Seimo ir teismo) vertybinė politika.
„Teismai turi prisiimti atsakomybę dėl savo sprendimų, kokią jie formuoja tolimesnę politiką teisingumo valstybėje“, – mano generalinės prokurorės pavaduotojas.
Jis kėlė klausimą, ar per kelis dešimtmečius pasikeitė visuomenės nuomonė dėl tarnybinių nusikaltimų ir jų pavojingumo, kokios bausmės turi būti už tokio pobūdžio nusikaltimus.
„Atrodo, kad visuomenės nuomonė nelabai pasikeitus, bet Seimo ir teismų pasikeitusi – ji atitrūko nuo visuomenės. Ar tai gerai, ar blogai?“, – diskutuoti skatino prokuroras.
Tarybų nariai grąžino per 1 mln. eurų, dar dėl 1 mln. prokuratūra kovoja teismuose
Diskusijoje dalyvavusi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Deimantė Nikitinienė taip pat pastebėjo, kad daugelyje savivaldybių neveikė kontrolės mechanizmai.
„Reglamentai buvo aiškūs. Tarybos nariai maišais nešė čekius, tarybos nariai iki to laipsnio elgėsi nesąžiningai, kad visiškai nematė problemų teikti čekius už kurą esą buvo pilta per dieną tris-keturis kartus, kuras piltas net tada, kai politikas yra ne Lietuvoje…Telefonai, televizoriai, patalpų nuoma. Nebuvo jokios kontrolės: už buhalteriją atsakingas asmuo, kuriam prineša čekių, netikrino, ar tie čekiai atitinka realybę. Kontrolės nebuvimas ir nesąžiningumo laipsnis ir nulėmė tokią situaciją. Reglamentavimo kaip ir pakako – pinigai su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms“, – kalbėjo prokurorė D. Nikitinienė.
Ji vadovauja prokuratūros skyriui, kuris tarybos narių galimai pasisavintas lėšas bando atgauti civilinio proceso tvarka. Kaip žinoma, kituose prokuratūros skyriuose vyksta ikiteisminiai tyrimai, juose politikai sulaukia įtarimų ir baudžiami baudžiamąja tvarka.
„Mes savo ieškiniuose visur akcentuojame, kad tarybos nariai davė priesaiką, prisiekė sąžiningai ir teisingai vykdyti pareigas, nuo priesaikos dienos prasideda jų įgaliojimai. Per visą respubliką vyksta procesai dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo. Mūsų tikslas ne nubausti, o sugrąžinti civilinėmis teisinėmis priemonėmis nepagrįstai“, – sako D. Nikitinienė.
Savo ruožtu Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis teigia, kad politikai nori sureguliuoti viską, išskyrus savo pačių atsakomybę.
„Kodėl reikia sureguliuoti politinę atsakomybę: tiek skaidrumas, tiek viešumas, tiek pasitikėjimas, tiek atskaitomybė – visa tai suveda į tai, jei mes pasitikime politinės valdžios veiksmais, jų skaidrumu, mes, kaip žmonės, ginsime tokią valstybę. Politikų atsakomybė nesureguliuota, akivaizdu, „čekučių“ bylos yra lakmuso popierėlis.
„Man norisi kaip žmogui ir teisininkui daug aiškesnių įsipareigojimų. Nepakanka valstybės pareigūnui ar politikui klaidingai pateikus buhalterinius duomenis, aš grąžinau pinigus, taip pasitikėjimas valstybe nestatomas“, – sakė Advokatų tarybos pirmininkas.
E. Kūris: nevyniosiu žodžių į vatą
Tuo metu žinomas teisininkas, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas ir Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Kūris aršiai sukritikavo LAT nutartį M. Sinkevičiaus byloje.
„Nevyniosiu žodžių į vatą – į tą nutartį žiūriu labai kritiškai“, – per diskusiją sakė jis.
Pasak, nutartis surašyta taip, tarsi viskas aišku iš anksto, dar nieko nerašant.
„Pradeda nuo tam tikrų Konstitucinių Teismo citatų arba ne tas citatas, arba išėmus iš konteksto parašo. Duoda nuorodą į tris nutarimus, kaip pakaktų į vieną, dvi kitos nuorodos yra ornamentai, optinė apgaulė“, – sakė E. Kūris.
Jis atkreipė dėmesį, kad LAT remiasi Konstitucinio Teismo nutarimais ne iš to srities, arba priimti nutarimai rodo į priešingai, nei nusprendė LAT.
LAT priimtoje M. Sinkevičiaus nutarties 7 punkte skelbiama: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).
2005 m. lapkričio 10 d. Konstitucinio Teismo nutarimas susijęs su administracinių nuobaudų taikymu už prekybą akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų. Vienas iš nutarimą pasirašiusiųjų yra minėtas teisininkas E. Kūris, jis vėliau per diskusiją minėjo, kad minėtas nutarimas yra susijęs su alkoholio kontrole. M. Sinkevičiaus baudžiamojoje byloje jokių duomenų apie alkoholio laikymą, gabenimą nėra.
E. Kūris teigė taip pat nesuprantantis, kokią kitą atsakomybę M. Sinkevičiaus byloje skelbia LAT.
„Ar apie savivaldybės etikos komisiją, kurią patvirtino pats meras? Sudarė pats meras, tai dabar jis atsakys toje komisijoje? Nelabai supratau, kas bus toliau su neturtine žala. Mano manymu, šita nutartimi naikinamas toks institutas, kaip neturtinė žala. Aš suprantu, kad Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia neturtinės žalos, bet Konstitucija reikalauja, kad įstatymas nustatytų neturtinės žalos atlyginimo tvarką. Tai šita nutartis visiškai nubraukia neturtinę žalą – jis viską suveda į pinigus.
Tai jeigu mes piktinamės, kad toks Donaldas Trumpas suveda viską paverčia pinigais ir sandoriais, tai šiuo atveju Aukščiausiasis Teismas sako, kad viskas tvarkoje: reikia atlyginti, kas vyksta pavogta ir pasisavinta ir reikalai išspręsti. Kokia ten neturtinė žala kalbant apie visuomenės pasitikėjimą, apie autoritetą! Visa tai tušti žodžiai’, – ironizavo žinomas teisininkas.
Jis taip pat stebėjosi, kadi š LAT nutarties dingo kaltinimas merui dėl dokumentų klastojimo.
„Teisėjas, kuris kalbėjo per spaudos konferenciją, pasakė žurnalistams, kad ši nutartis prilygsta išteisinimui. Ar aš teisingai supratau, kad nebuvo dokumentų klastojimo? Kur dingo dokumentų klastojimas? Kadangi negalima traukti pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį (Piktnaudžiavimą – ELTA), tai nebuvo dokumentų klastojimo. Na, aš atsiprašau“, – stebėjosi profesorius E. Kūris.
Kai kuriuos LAT argumentus jis pavadino labai keistais, kaip pavyzdžiui, tvarka buvo nustatyta savivaldybių aktuose, įstatymų leidėjas pakeitė reguliavimą, o tai rodo, kad reguliavimas buvo blogas.
„Jeigu kas pakeičiama, tai nereiškia, kad ankstesnis reguliavimas buvo labai blogas. Tai gi ne apie reguliavimo kokybę kalba. Aš nieko neturiu asmeniškai prieš tą žmogų, kurį laikau gabiu politiku. Kalbama, kad žmogus, puikiausiai žinodamas ką jis daro, klastojo dokumentus ir pasisavino lėšas. Kuo čia dėta įstatymo kokybė ir kuo dėtas reguliavimo keitimas vėliau?“, – pečiais gūžčiojo buvęs Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo Teisėjas.
E. Kūris sako, kad visuotina suprantama, kad mero elgesys sudavė smūgį valstybei, savivaldos prestižui, o prokurorams nereikėjo to įrodinėti atliekant visuomenės apklausas, aiškinantis, ar sumenko pasitikėjimas politiku.
„Jeigu sandėlio sargas užmigo prie atvirų durų, tai nereiškia, kad vagis nepadarė nusikaltimo, kai kažką ištraukė ir išsinešė“, – sąmojo nestokojo E. Kūris.
Bylos duomenimis, M. Sinkevičius Jonavos rajono savivaldybės administracijai per ketverius metus pateikė 16 suklastotų išmokų avanso apyskaitų, kuriose nurodė su tarnybinių pareigų vykdymu nesusijusias mobiliojo ryšio, internetinės televizijos ir televizorių įsigijimo išlaidas (iš viso 1 487 Eur) ir šią pinigų sumą neteisėtai pasisavino.
LAT šią bylą nutraukė, o M. Sinkevičius grįžo į mero postą.
