Protestas ŠALIN RANKAS! grįžta: pažadinta pilietinė savigarba negali būti taip lengvai užmigdyta

Nepaisydami dešimčių tūkstančių žmonių, gruodį išreiškusių savo pilietinę poziciją protestuose, valdantieji grįžta prie LRT įstatymo pataisų svarstymo. Reaguodamos į tai žurnalistų  bendruomenė ir Kultūros asamblėja kviečia visus  balandžio 8 d. 18 val. prie Seimo rinktis į grįžtantį protestą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio!”. 

Balandžio 7 d., jau pirmą dieną po Velykų, projektas ketinamas svarstyti Seimo komitetuose, o bet kurią dieną po to – galutinai priimtas. Organizatorių teigimu, naujasis projektas ne tik neišsprendė ankstesnių problemų, bet tapo dar pavojingesnis laisvai žiniasklaidai. Grįžtančio protesto tikslas – kad tos LRT pataisos, kurios kelia pavojų žodžio laisvei, nebūtų priimtos. 

Pasak Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkės Birutės Davidonytės, valdantieji turi tą patį LRT politizavimo planą ir tikisi, kad visuomenės pasipiktinimą galima pralaukti, o po kurio laiko iš esmės priimti tas pačias pataisas ir pasiekti tų pačių norimų tikslų be jokio visuomenės pasipriešinimo.

„Viena iš taktikų yra tikėtis, jog ištęsus procesą laike, visuomenė nebesimobilizuos, kad žmonės paprasčiausiai pavargs. Ir iš tiesų mes rinkomės jau ne į vieną protestą, mitingą, įspėjamąjį streiką, rinkome parašus po peticijomis. Negana to, gyvename tikrai neramiais laikais ir kiekvieną dieną susiduriame su nauju pavojingu, sudėtingu ir kompleksišku klausimu. Visa tai, žinoma, veikia visuomenę, bet aš nuoširdžiai tikiu, kad pažadinta pilietinė savigarba negali būti taip lengvai užmigdyta, nes visuomenei rūpi valstybė, kurioje mes gyvename ir rūpi demokratijos ateitis”, – sako Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Monika Gimbutaitė.

Pagrindinės grėsmės: cenzūra ir politinis dominavimas

Siūlomos pataisos numato apriboti išorinių žurnalistų ar ekspertų dalyvavimą kuriant LRT turinį. Tai atrodo kaip tiesioginė cenzūra ir noras iš LRT eterio pašalinti valdantiesiems kritiškus balsus. Projekte taip pat paliekamos nuostatos, leidžiančios lengviau atleisti LRT direktorių. Priėmus šią pataisą, valdžios politikų deleguoti LRT tarybos nariai galės lengviau skirti ir atleisti LRT vadovus remiantis politiniais interesais, o tai niekaip nesuderinama su žiniasklaidos laisvės principais. Užuot depolitizavę LRT valdymą, valdantieji siūlo didinti Tarybos narių skaičių nuo 12 iki 15. Šis pokytis neišsprendžia esminės problemos – disbalanso tarp politikų ir ne politikų deleguojamų asmenų skaičiaus Taryboje. Daugumą vis tiek sudarys Seimo ir Prezidento deleguoti žmonės, o tai reiškia, kad politinis dominavimas priimant svarbiausius sprendimus niekur nedingsta. Monikos Gimbutaitės teigimu, naujosios LRT įstatymo pataisos ir toliau rodo cinišką valdančiųjų ignoravimą tiek teisinių argumentų, tiek profesinės ir pilietinės visuomenės. 

LRT žurnalistė Indrė Makaraitytė dalinasi, jog žurnalistų bendruomenė sulaukė aršios Tarybos reakcijos į protestą, buvo iniciatyvų drausti, neleisti žurnalistams protestuoti. „Tai rodo, kad protestai nėra patogūs nei politikus atstovaujančiai Tarybai, nei valdantiesiems. Nuo šiandien su LRT žurnalistais nusprendėme, kad atnaujiname tylos sekundes, kolegos per šią protesto akciją kartos žodžius „šalin rankas, nuo laisvo žodžio”. Žurnalistė akcentuoja, kad tylos sekundės eteryje nieko nekainuoja. „Taip norime reaguoti į politikų ir kai kurių LRT tarybos narių manipuliacijas, esą žurnalistų protesto akcija kainavo mokesčių mokėtojams”.

Siūlomos LRT įstatymo pataisos prieštarauja Europos teisei

Paties Seimo teisininkai jau konstatavo, kad siūlomos pataisos prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui – svarbiausiam ES žiniasklaidos reguliavimo dokumentui – bei Venecijos komisijos rekomendacijoms, pagal kurias bet kokie pokyčiai galėtų būti taikomi tik ateities direktoriams. Jei pataisos būtų priimtos, Lietuvai grėstų dar ir Europos Komisijos sankcijos.

„Neramina ir nuolatinis žurnalistų su visuomene pjudymas, kolegos regionuose nesijaučia saugūs jie yra atakuojami, nuolatos girdime panieką iš valdančiųjų lūpų,  tai vienas iš bauginančių požymių, kas persikelia į Lietuvą iš Vengrijos, Slovakijos ir kitų valstybių, kur žurnalistų gyvybėms gresia pavojus. Tai nuleisti nemačiom nenorime ir turime ginti savo teises ir žodžio laisvę“, – sako Indrė Makaraitytė.

Protesto informacija

Kultūros asamblėja nuo pat susibūrimo pradžios akcentavo rūpestį dėl laisvo žodžio, nes nepriklausoma ir laisva žiniasklaida yra viena pagrindinių demokratijos atramų, o žiniasklaidos klausimai, visuomenės informavimo politika yra Kultūros ministerijos žinioje.

Protesto organizatoriai kviečia visus piliečius, susirūpinusius žiniasklaidos laisve ir demokratijos ateitimi Lietuvoje, dalyvauti proteste ir taip parodyti ne tik Seimo nariams, bet ir tarptautinei bendruomenei, kad demokratija Lietuvoje yra gyva ir ginama ne žodžiais, o veiksmais.

Balandžio 8-ąją Nepriklausomybės aikštė taps diskusijų ir laisvo žodžio erdve:

• Visą dieną: gyvos LRT radijo ir „LRT Klasikos“ transliacijos – galimybė gyvai pamatyti žurnalistų darbą.
• 18:00 – 20:00 val.: protestas Nepriklausomybės aikštėje
• Po 20:00 val.: bendrystės vakaras: dainos, pokalbiai ir pilietinė vienybė.