Psichologijos prof. Evaldas Kazlauskas ir Pijus Opera – apie jaunimo stresą ir kaip jį mažinti
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Psichologijos institute veikiančio Psichotraumatologijos centro, vadovaujamo profesoriaus dr. Evaldo Kazlausko, mokslininkai, bendradarbiaudami su Pasaulio sveikatos organizacija, Lietuvos jaunimui pritaikė streso mažinimo programą „Sija“. Tai – Pasaulio sveikatos organizacijos specialistų sukurtos streso mažinimo programos „STARS“ (ang. „Sustainable Technology for Adolescents and youth to Reduce Stress“) lietuviška versija, į kurią nuo 2025 m. rugsėjo gali nemokamai registruotis 18–25 metų jaunimas visoje Lietuvoje. Registruodamiesi programai, jauni žmonės prisideda ir prie VU mokslininkų atliekamo tyrimo, kurio rezultatai bus reikšmingi pasauliniu mastu.
Apie tai, kaip ši skaitmeninė priemonė padeda didinti ir plėsti psichologinės pagalbos prieigą jaunimui, pasakoja profesorius dr. Evaldas Kazlauskas, o apie asmeninę patirtį valdant stresą – jaunosios kartos rašytojas ir atlikėjas Pijus Opera.
Kalbina Jurga Petrokienė
Profesoriau, ar galėtumėte plačiau papasakoti apie projektą „Sija“ – kas tai yra ir kodėl orientuojatės į jaunimą?
Evaldas Kazlauskas: Šios penkių savaičių trukmės nuotolinės programos tikslas – padėti jauniems žmonėms įgyti veiksmingų įgūdžių, padedančių lengviau ir tvirčiau būti su savimi, palaikyti ir stiprinti savo psichologinę gerovę. Jauni žmonės neretai susiduria su įvairiais gyvenimiškais iššūkiais ir pokyčiais – santykiai ar jų nebuvimas, mokslai, darbai ir kt. Visa tai gali atnešti džiugių galimybių, bet kartu – versti sunerimti, jaustis ne tokiu, koks tarsi turėtum būti, sunkiau rasti sau vietą, patirti naujų emocijų, su kuriomis nelabai aišku, kaip būti. Tokiu atveju gali itin padėti įvairūs santykinai nesudėtingi, tačiau veiksmingi įgūdžiai: mokymasis atpažinti savo būseną, jei reikia – nusiraminti, ugdyti įgūdį spręsti kasdienes problemas, gerinti santykį su savimi ir aplinkiniais ir pan.
Programą sudaro 10 internetinių sesijų–pokalbių, kurių metu jos naudotojai interaktyviai supažindinami su svarbiausiomis psichologinėmis technikomis – siūlomi būdai, kaip jas integruoti į savo kasdienį gyvenimą. Per visą procesą programos naudotojus veda Sija – pokalbių robotu pagrįstas veikėjas, kurį sukūrė patyrę psichologai. Greta savarankiško programos naudojimo, kas savaitę su kiekvienu dalyviu trumpam pokalbiui telefonu susisiekia programos savanoriai – jie konsultuoja, atsako į kilusius klausimus, padeda dalyviams kasdieniame gyvenime pritaikyti pasiūlytas psichologines technikas.
Programą sukūrė prestižinės Pasaulio organizacijos specialistai, o VU mokslininkai psichologai pritaikė ją būtent Lietuvos kontekstui ir tiria jos veiksmingumą mūsų šalyje. Jei programa bus patvirtinta kaip veiksminga Lietuvoje bei dar vienoje šalyje, ji taps atvira ir prieinama visiems norintiesiems visame pasaulyje. Tad Vilniaus universiteto mokslininkai ne tik atlieka inovatyvius mokslinius tyrimus, bet ir prisideda prie psichologinės pagalbos prieinamumo gerinimo. Šiuo metu projektas „Sija“ yra įpusėjęs – programa susidomėjimą išreiškė keli šimtai jaunų žmonių, į ją vis dar galima registruotis adresu www.sijajaunimui.lt.
Pijau, nuo mažumės esi scenoje, turi daug veiklų, kuriomis užsiimi. Derinant ir vykdant įvairias veiklas turbūt kyla nerimo, patiri stresą? Kaip apibrėžtum, kas tau yra stresas?
Pijus Opera: Gyvendami šioje „nuovargio visuomenėje“ dažnai girdime sąvokas „stresas“ ir „nerimas“. Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ) stresą įvardija kaip organizmo reakciją, veikiant nepalankiems faktoriams. Dažnai būdamas ant scenos prieš žmones, vesdamas televizijos laidą ar šmėžuodamas įvairiuose kituose eteriuose, aš, žinoma, patiriu įtampą. Nerimą LKŽ įvardija kaip stiprų jaudinimąsi, neramumą, susirūpinimą, kurio taip pat neišvengiu kasdieniame gyvenime. Tačiau stresas ir nerimas manyje yra, sakykime, dvilypiai. Viena vertus, jie kyla iš darbų, atsakomybių ir apskritai to, kas mane daro socialiniu ir visuomeniniu konstruktu. Kita vertus, stresą ir nerimą patiriu ir laikinumo, amžinybės, moralės ir kitų sunkiai apčiuopiamų kontekstų sūkury. Nors patiriu abu, tačiau – sakau kiek juokaudamas, kiek ne – antrasis stresas ir nerimas dažnai ramina pirmąjį.
Profesoriau, kokias pagrindines psichologines, emocines problemas programėlė „Sija“ padeda spręsti?
Evaldas Kazlauskas: Ji skirta ne konkrečiam sunkumui, o sukurta taip, jog atlieptų bendražmogiškas patirtis, padėtų lengviau ir tvirčiau būti su savimi, palaikyti ir stiprinti savo psichologinę gerovę. Programos metu suteikiama mokslu pagrįsta informacija apie psichikos sveikatą, jos gerinimą, pateikiamos technikos, padedančios paprastai ir veiksmingai pasirūpinti savimi bei siekti geresnės psichologinės sveikatos. Todėl ši programa puikiai tinka norintiems sąmoningiau gyventi, pasirūpinti savimi, taip pat susiduriantiems su padidėjusiu nerimastingumu, depresiškumu, vienišumu, pykčio protrūkiais, nepasitikėjimu savimi ir kitais daugeliui žmonių pažįstamais dalykais, kurie, jei nėra aktyviai peržvelgiami, gali ženkliai apsunkinti kasdienį gyvenimą – bendravimą, santykius, mokslus, darbus ir kitas svarbias sritis.
Pijau, ar daug streso pastebi savo aplinkoje? Kaip su juo tvarkaisi? Ar turi „Pijaus metodą“, kuriuo norėtum pasidalinti su visais?
Pijus Opera: Streso perteklių pastebiu tiek artimoje, tiek tolimesnėje aplinkoje. Kaip tvarkausi su stresu? Prabanga būti streso mažintoju – stengiuosi bent jau jo nekelti aplinkai. Jokių ypatingų metodų neturiu – tik įsiklausyti, dėl ko žmogus patiria stresą, nebandyti jo streso menkinti, tačiau padrąsinti, kad viskas bus gerai ar pasisiūlyti padėti.
Jei tai klausimas, kaip tvarkausi su savo patiriamu stresu, tai jis ne ką mažiau sudėtingas. Šiaip jau dažnai sau kenkiu ir stresą gydau stresu – tam, kad negalvočiau apie tam tikrus dalykus, įsileidžiu dar daugiau dalykų, tad šio „Pijaus metodo” nerekomenduoju. Tačiau kartais renkuosi ir kitus būdus – einu pasivaikščioti, kuriu pirtį, vykstu į mišką ar dar kur, garsiai su savimi kalbuosi ir tariuosi, dėl ko kyla mano stresas – mes pakankamai protingi sau tą įsivardyti – ir dažniausiai prieinu prie išvados, kad tai menkniekiai, net jei tai ir labai dideli dalykai. Tiesiog laikinumo suvokimas ir didina, ir mažina mano stresą.
Kaip manai, ar tavo kartai, bendraamžiams yra svarbu emocinė, psichologinė sveikata? Ar esate linkę spręsti, galvoti apie savo psichologinę sveikatą? Ar pats apie tai galvoji?
Pijus Opera: Mano kartos, skirtingai, nei mano tėvų kartos, žmonėms lankytis pas psichologą suvokiama kaip asmeninė higiena, o ne kažkoks išskirtinis atvejis. Nepaisant to, mano karta gyvena labai didžiuliame dopamino pertekliuje – vakarėliai, socialinės medijos, įvairios medžiagos etc., o jo trūkumą dažnai gydo tuo pačiu greitu dopaminu, ne sveikesniais būdais. Tad klausimas kompleksiškas – ar mano kartai svarbi psichologinė sveikata; negaliu šnekėti už visą kartą, tik apie pavienius atvejus. Gal mūsų karta yra kiek emociškai intelektualesnė, galinti įsivardyti daugiau problemų, tačiau nebūtinai gabesnė jų atsisakyti ar išspręsti. Aš taip pat, žinoma, galvoju apie savo psichologinę sveikatą, greičiausiai, net daugiau, nei apie fizinę, dažnai svarstau, kas su manimi vyksta, kodėl taip yra, tačiau tai dar nereiškia problemos sprendimo, nes sprendimas reikalauja valios ir drąsos.
Profesoriau, jaunimui siūlote pasinaudoti „Sija“. Kaip tai daryti?
Evaldas Kazlauskas: Į „Siją“ kviečiame registruotis 18–25 m. žmonės, kurie jaučia, jog pastaruoju metu yra sudirgę, neramūs, prastesnės nuotaikos, nepasitiki savimi ar tiesiog nori atrasti būdų, kaip lengviau įveikti kasdienius sunkumus. Dažniausiai „Sija“ susidomi patiriantys sunkumų darbe, studijose ar santykiuose, persikrausčius į kitą miestą studijuoti, kai kyla nepasitikėjimas savimi ir nerimas.
Psichologai žino, jog vadinamasis „tapsmo suaugusiuoju“ amžiaus tarpsnis yra itin jautrus. Viena vertus, tai laisvės, naujų atradimų, galimybių laikotarpis; kita vertus, jo metu padidėja įvairių psichologinių sunkumų rizika. Šiuo gyvenimo laikotarpiu jauniems žmonėms daug kas keičiasi – baigiama mokykla, prasideda studijos ar darbinė veikla. Didėja nepriklausomybė nuo tėvų, kartu dažnu atveju jauni žmonėms dar negali visiškai savarankiškai ir nepriklausomai gyventi. Susiduriama su naujomis situacijomis, o patirties, kaip būti jose, dar nėra daug. Tai gali atnešti daug įdomumo, džiaugsmo, bet ir neraminti, trikdyti. Kuo anksčiau gyvenime sužinome veiksmingų būdų, kaip sau padėti nusiraminti ir išbūti sunkiose situacijose – tuo geriau. Tai reikėtų praktikuoti nuo pat mažumės. Tapsmo suaugusiuoju laikotarpiu jauni žmonės gali pasirūpinti patys savimi, bet nebūtinai aišku, kaip tai daryti. Čia gali padėti psichologų sukauptų žinių ir įžvalgų bazė, kuri sudėta į programą „Sija“ bei pateikiama įtraukiančiu, jaunimui priimtinu būdu.
Kaip manote, ar tradicinę konsultaciją su psichologu gali papildyti arba net pakeisti skaitmeninės priemonės?
Evaldas Kazlauskas: Naujausioms technologijoms tampant kasdienio gyvenimo dalimi, jos intensyviai tyrinėjamos ir kaip priemonė pasirūpinti psichikos sveikata. Yra daugybė mokslinių įrodymų, jog technologijomis paremti psichologinės pagalbos formatai gali būti veiksmingi. Kartu itin svarbu atkreipti dėmesį, jog tai pasakytina apie profesionalių psichologų kurtas ir mokslininkų ištirtas programas. Kitaip sakant, tai, ką rasite bet kur internete – tikėtina, nebus veiksminga ir patikima.
Internetu teikiamos psichologinės pagalbos tikslas nėra pakeisti tradicines konsultacijas su psichologu. Svarbu turėti įvairių veiksmingų psichologinės pagalbos būdų, kuriuos būtų galima teikti įvairiomis aplinkybėmis, įvairiuose kontekstuose, įvairiems žmonėms. Pavyzdžiui, kartais žmonės neturi galimybės susitikti su psichologu, nes gyvena nutolusiose vietovėse, turi judėjimo negalią, nedrįsta apsilankyti pirmajam susitikimui ir pan. Be to, yra paskaičiuota, jog psichologinių sunkumų kiekis yra gerokai didesnis nei pasirengusių padėti specialistų skaičius. Siekiant užtikrinti psichologines paslaugas visiems, kuriems to reikia, svarbu pasitelkti įvairius būdus. Kaip minėjau, naudojantis programa „Sija“ su dalyviais kas savaitę telefonu trumpam pokalbiui susisiekia specialiai apmokyti savanoriai. Jie užtikrina, kad programos dalyviams būtų aišku, kaip naudotis programa, atsakytų į rūpimus klausimus, programos rėmuose pakonsultuotų apie patiriamus sunkumus. Iš ligšiolinių atsiliepimų žinome, jog tai programos dalyviams dažnai yra itin svarbi dalis.
Pijau, kaip manai, kokie pagrindiniai trikdžiai siekiant geresnės psichologinės savijautos riboja tave ir tavo kartos žmones? Jei turėtum psichologinės pagalbos programėlę savo telefone, ar pasinaudotum šia galimybe?
Pijus Opera: Manau, vienas iš didžiųjų trikdžių visoms kartoms, kad susiformuojame įprotį gyventi problemų virtinėje ir, net būdami nelaimingi, žalodami save, bijodami kažko netekti, įsipatoginame toje nesveikoje būsenoje. Taip pat nemažas trikdis, kuris jau yra mūsų kartos ženklas, yra pastovus laiko trūkumas dėl mūsų, dažniausiai, karjeristinių siekių. Manymas, kad problemos palauks, nes dabar turiu ar galiu padaryti tą ir aną.
Manau, kad išbandyčiau tokią programėlę – tikiu jos prasmingumu. Daug žmonių mano aplinkoje naudoja programėles vienokiems ar kitokiems įgūdžiams gerinti, todėl ne išimtis galėtų būti ir ši. Juo labiau, šiandien tai yra visiems aktualu ir naudinga.
