18 birželio, 2020

Psichoterapeutas O. Lapinas siūlo sužinoti savo finansinį charakterį: mūsų įpročiai pasako viską

Vieni pinigus mėgsta taupyti, kitiems – didžiausias malonumas juos leisti, treti linkę investuoti, o likusieji nors ir planuoja išlaidas, tačiau atsispirti pagundoms negeba. Psichoterapeuto Olego Lapino teigimu, pagal savo finansinius įpročius visi esame skirstomi į apdairiuosius, nerūpestinguosius ir sutelktus į resursus arba į poreikius. Todėl keturis pagrindinius elgesio su pinigais tipus išskiriantis specialistas pastebi – mūsų finansinį charakterį lemia gebėjimas tvarkytis piniginėje. O. Lapinui antrinantys finansų ekspertai priduria: tik perpratę savo kasdienius įpročius, išmoksime juos valdyti lengviau bei efektyviau.

Vos keturi tipai

Nors su pinigais elgiamės skirtingai, tačiau galima išskirti vos keturis mūsų finansinio charakterio tipus. Tuo įsitikinęs O. Lapinas sako – pirmajai kategorijai priskiriami tie, kurie finansus suvokia kaip resursus. Anot jo, paprastai tokie asmenys pagrindinį vaidmenį teikia pinigų kaupimui.

„Šios asmenybės dažnai sau daug ko neleidžia, tarsi laukdamos geresnių laikų. Jos nesiima jokių veiksmų, jei nėra resursų, ir veikia tik tada, kai atsiranda finansiniai šaltiniai. Kitas tipas – priešingas. Tokių asmenybių pagrindinis tikslas yra poreikiai, kurie tenkinami bet kokiomis sąlygomis. Joms svarbiausi yra ne resursai ar pinigai, o norai“, – komentuoja psichoterapeutas.

Likusius du charakterių tipus O. Lapinas priskiria finansų planavimui. „Vieną pavadinčiau nerūpestinguoju, kitą – apdairiuoju. Pirmasis tipas yra įsitikinęs, jog neįmanoma pasiruošti jokiai situacijai, todėl planuoti nemėgsta. Tokia asmenybė gyvena šia diena, negalvodama apie rytojų. Jai priešingas – apdairusis tipas, gebantis planuoti, numatyti. Tokie žmonės yra sėkmingi investuotojai, turi sukaupę atsargas senatvei, žino, kada pirkti nekilnojamąjį turtą, kada jį sėkmingai parduoti, daro tai iš anksto, numato valiutų kursų svyravimus“, – finansinius charakterius apibūdina O. Lapinas.

Geriausio charakterio nėra

Psichoterapeuto teigimu, dalis polinkių vienaip ar kitaip tvarkyti finansus gali būti įgimti, tad nutinka ir taip, jog visiškai pakeisti žmogaus finansinio charakterio nepavyksta net ir kryptingu auklėjimu.

„Pavyzdžiui, jei nuo mažumės yra ugdomas taupumas, tačiau prigimtis linksta į nerūpestingumą, iš inercijos kurį laiką bus taupoma, bet vis tiek šis įprotis atrodys kaip kvailystė. Todėl net kryptingas auklėjimo orientavimas į resursus ar apdarumą ne visada lemia tokios asmenybės susiformavimą. Auklėtas taupyti vaikas gali išaugti išlaidautoju“, – mano psichoterapeutas.

Tačiau paklaustas, ar galėtų išskirti teigiamus ar neigiamus finansinius charakterius, O. Lapinas to daryti nelinkęs. Specialistas tikina – visi šie tipai yra saviti, o jų savybių išraiška priklauso nuo aplinkybių: „Besibaigiantis karantinas parodė: tie, kurie įpratę teikti pirmenybę ne resursams, o poreikiams, jautėsi blogai, nes buvo suvaržyti. Tačiau linkusieji kaupti resursus liko patenkinti, nes daugiau sutaupė ir mažiau išleido“.

Pataria vadovautis stiprybėmis

Nuomonei, jog visi finansiniai charakteriai yra saviti ir negali būti apibūdinami tik teigiamai arba neigiamai, pritaria ir „General Financing banko“ vyriausiasis finansų pareigūnas Valdas Bernatavičius. Tačiau pašnekovas įsitikinęs – sąlygas „įdarbinti“ pinigus turi kiekvienas, nesvarbu, juos taupo ar yra linkęs išleisti.

„Finansinis racionalumas prasideda nuo gebėjimo taupyti ateičiai ir savo finansinio stabilumo užtikrinimo. Net ir šiandien rinkoje galime rasti būdų saugiai taupyti lėšas terminuotojo indėlio forma ne už nulines palūkanas. Nors tyrimai rodo, jog didžioji dalis lietuvių vis dar kaupia grynuosius ar taupo pinigus einamojoje banko sąskaitoje, finansinių įpročių ugdymas nuo finansinio charakterio priklauso ne visada. Gebėjimą „įdarbinti“ pinigus gali išsiugdyti kiekvienas“, – sako V. Bernatavičius.

Finansų ekspertas papildo – visi finansiniai charakteriai turi stiprybes, kurias vertėtų pasitelkti dar sklandesniam ir efektyvesniam finansų valdymui.

„Mėgstantys taupyti turėtų daugiau pasitikėti bankais, nes yra galimybių itin palankiomis sąlygomis tą daryti mažesniuose bankuose. Jaučiantys malonumą leisti pinigus pasižymi beribe vaizduote, todėl galėtų ją pasitelkti racionalesniam finansų planavimui. Logikams pravartu vadovautis ne tik 50-30-20 taisykle, bet ir ieškoti taupymo alternatyvų. O tiems, kurių racionalumą nusveria impulsyvumas, planuoti geba, tik kartais pamiršta, kad taupymui užtenka ir kaskart atsidėti 10 proc. pajamų“, – apibendrina „General Financing banko“ atstovas.


29 kovo, 2024

Jau nuo 2025 m. vidurio Kauno oro uostas galės priimti apie 2 mln. keleivių per metus, praneša Lietuvos oro uostai […]

28 kovo, 2024

Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės […]

28 kovo, 2024

Skaitmeninės Europos programą (Digital Europe Programme) Lietuvoje koordinuojanti Inovacijų agentūra informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje veiklas vykdančias ar planuojančias […]

28 kovo, 2024

„Telia“ pirmoji Baltijos šalyse teiks „Oracle Database as a Service“ paslaugas. Šie garsiausių pasaulio įmonių naudojami sprendimai mūsų šalies klientams […]

28 kovo, 2024

Lietuvos regionai skiriasi ekonomine padėtimi, tarmėmis, vairavimo įpročiais ir t. t., tačiau juos – bent didžiuosiuose šalies miestuose ‒ aiškiai […]

27 kovo, 2024

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ savo darbuotojams pradėjo rengti nemokamus pirmosios pagalbos suteikimo kursus.  Per šiuos metus įmonė sudarys galimybę beveik 2000 savo darbuotojų […]

27 kovo, 2024

Energetikos ministerija šių metų antrąjį ketvirtį planuoja skelbti dar vieną 40 mln. eurų paramos kvietimą. Planuojama, kad į paramą galės […]

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
27 kovo, 2024

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai […]

27 kovo, 2024

Šiuo metu darbo rinka kaip niekada įkaitusi. Bendrovėms vis sunkiau pritraukti žmones dėl kurių intensyviai konkuruojama tarpusavyje. Šioje kovoje į […]

27 kovo, 2024

Specialistai teigia, jog mokymai įmonėms turi didelę įtaką organizacijos augimui ir sėkmei. Norint būti konkurencingiems, svarbu ne tik investuoti į […]

26 kovo, 2024

Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar […]

26 kovo, 2024

2022 m. vienos amerikiečių konsultacijų ir tyrimų bendrovės atlikta apklausa parodė, kad tik vienas iš trijų darbuotojų žino, kaip vystyti […]

26 kovo, 2024

Artėjant vasaros sezonui vairuotojai suskumba pasikeisti vasarines padangas. Apžvelgsime, kodėl verta pasirinkti tinkamas aukščiausios kokybės vasarines padangas, taip padidinant saugumą, […]

25 kovo, 2024

Prisidėdama prie Nacionalinės pažangos programoje iškelto tikslo iki 2030 metų bent 30 proc. viešųjų paslaugų perduoti socialiniams verslams arba nevyriausybinėms […]

23 kovo, 2024

Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad įvesta griežtesnė grūdų iš Rusijos kontrolė yra geras žingsnis, tačiau visiškai neužkirsiantis […]

22 kovo, 2024

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiko su pažangių lazerių gamybos įmonės „Ekspla“ atstovais aptarti plėtros planų bei pasveikinti Lietuvos […]

21 kovo, 2024

„Telia“, Lietuvos gyventojų požiūriu, išliko tvariausia telekomunikacijų rinkos bendrove šalyje, skelbia tvariausių Europos prekių ženklų tyrimą atliekančios „Sustainable Brand Index“ […]

21 kovo, 2024

Šiuo metu darbo rinka yra kaip niekada įkaitusi, o darbdaviai itin aktyviai ieško būdų tapti patrauklesniais esamiems ir potencialiems darbuotojams. […]

21 kovo, 2024

Prieš daugiau nei 20 metų mažame sandėlyje veiklą pradėjusi plastikinių pakuočių gamintoja „Plastiksė“ šiandien – tarptautinis verslas, teikiantis novatoriškus pakuočių […]

21 kovo, 2024

Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalis numato papildomą poilsio laiką – mamadienį (-ius) arba tėvadienį (-ius) – darbuotojams, auginantiems vaikus. […]