R. Benetis apie JAV administracijos ir Harvardo konfliktą: tai turės pasekmes
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracijai siekiant uždrausti Harvardo universitetui priimti studentus iš užsienio, Lietuvos universitetų rektorių konfederacijos prezidentas Rimantas Benetis sako, jog šio konflikto pasekmės pasieks ir Lietuvą.
„Be abejo, tai turės pasekmes, ir tos pasekmės eina spirale žemyn. Tai yra stebima ir Lietuvoje, ir Europoje – bendradarbiavimas tarp šalių užsidaro, nerekomenduojama priimti studentų iš trečiųjų šalių arba nebeišduodamos vizos, arba tos vizos yra sunkiai prieinamos net ir Lietuvos universitetams. Arba, sakykime, Kinijos studentams yra uždarytas kelias. Tai šitos mados, tendencijos ateina iš JAV“, – Eltai sakė konfederacijos vadovas.
„Vizų išdavimas yra vykdomas per agentūras, o ne per konsulinius skyrius, tai, sakykime, Lietuvos universitetai yra netekę dalies studentų iš Afrikos, Šiaurės Afrikos, iš tam tikrų tolimųjų rytų šalių yra labai sudėtingas priėjimas, nes vizas agentūros priima arba Dubajuje, arba Egipte, Kaire, arba reikia arčiausiai važiuoti į Rygą. Įsivaizduokite, kas iš Afrikos atvažiuos į Rygą, kad patvirtintų savo parašus ir pateiktų dokumentus vizai“, – kalbėjo R. Benetis.
Pasak jo, universitetams tokia pozicija nėra priimtina, tačiau, kaip pažymi profesorius, sprendimus priima ne aukštųjų mokyklų vadovai, o politikai.
„Be abejo, universitetai yra atvira visuomenei ir visam pasauliui akademinė bendruomenė, jie kenčia nuo šito ir nepritaria, bet (…) mes esame valstybės žaidėjai. Tos valstybės, kurioje mes esame, kurioje mes veikiame, ir privalome laikytis bei klausyti įstatymų“, – kalbėjo rektorių konfederacijos lyderis.
„O čia politiką diktuoja tas, kas įstatymus leidžia. (…) Mes žiūrime, be abejo, neigiamai, bet ne mes muziką užsakinėjame“, – pridūrė jis.
Tiesa, anot R. Benečio, Harvardui ribojimus taiko JAV administracija, tad ten susidariusi situacija Lietuvos tiesiogiai neveikia. Vis dėlto, pasak profesoriaus, jei panašios aplinkybės susiklostytų Lietuvoje, aukštosios mokyklos privalėtų paklusti įstatymams.
„Mes esame dalis politikos, kuri yra vykdoma Lietuvoje, ir mūsų šitas klausimas kol kas niekaip neliečia“, – sakė profesorius.
„Kol nėra įstatymu reglamentuojama, vykdome tai, kas yra valstybės įstatymais reglamentuojama. Ir kviečiame, ir priimame studentus iš užsienio, ir planuojame tą daryti. Jeigu bus toks sprendimas politikų valdžios ir bus oficialiai išleisti įstatymai ar panašiai, mes elgsimės pagal įstatymus“, – tikino jis.
Savaitės viduryje Harvardą užplūdo užsienio studentų prašymai perkelti juos į kitas švietimo įstaigas. Tokia situacija susiklostė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai siekiant uždrausti šiam universitetui priiminėti studentus iš kitų šalių.
D. Trumpas yra pradėjęs kampaniją prieš JAV universitetus, kurie, jo nuomone, kliudo jam įgyvendinti jo populistinę „Make America Great Again“ darbotvarkę.
Jis yra priėmęs teisme ginčijamą sprendimą uždrausti Harvardui priiminėti tarptautinius mokslininkus, nurodęs deportuoti universiteto teritorijoje protesto akcijas rengiančius aktyvistus, o visai neseniai nurodęs visoje šalyje stabdyti studentų vizų išdavimo procesą.
Universiteto duomenimis, 2024–2025 mokslo metais užsieniečiai sudarė daugiau nei 27 procentus visų į Harvardą įstojusių studentų.
