Radviliškyje prisimintas Gerardas Bagdonavičius – „Penzeliukas“, kurio kūryba išliko krašto atmintyje
Rugsėjo 4-ąją Radviliškio viešojoje bibliotekoje surengtas vakaras „Žinomas nežinomas Penzeliukas“, skirtas iš Radviliškio kilusiam dailininkui, pedagogui, scenografui ir kraštotyrininkui Gerardui Bagdonavičiui. Šiemet minimos 125-osios jo gimimo ir 40-osios mirties metinės tapo proga iš naujo pažvelgti į menininko kūrybą, gyvenimą ir ryšį su gimtuoju kraštu.
Renginio metu pristatyta šiauliečio fotografo, kultūrologo ir rašytojo Jono Nekrašiaus 2025 metais išleista knyga „Penzeliukas – Gerardas Bagdonavičius“. Taip pat uždaryta visą rugpjūtį Radviliškio viešojoje bibliotekoje veikusi Šiaulių „Aušros“ muziejaus saugomų G. Bagdonavičiaus kūrinių reprodukcijų paroda.
Menininkas, kurio kūryboje liko Lietuvos miestai ir žmonės
G. Bagdonavičius gimė 1901 metų liepos 25 dieną Radviliškyje, tarnautojų šeimoje. Jo tėvai – Eduardas Bagdonavičius ir Rūta Kašauskaitė-Bagdonavičienė. Teigiama, kad Gerardas potraukį dailei ir muzikai paveldėjo iš jų.
Pirmojo pasaulinio karo metais G. Bagdonavičiaus šeima pasitraukė į Rusiją. Ten būsimasis menininkas mokėsi Vitebske ir Jaroslavlyje, dirbo kino studijoje, susidomėjo fotografija ir kinu, o Saratove lankė dailės studiją. 1920 metais grįžęs į Lietuvą jis savo gyvenimą susiejo su menu ir pedagogine veikla.
Nuo 1921 metų G. Bagdonavičius gyveno ir dirbo Šiauliuose. Jis dėstė dailę įvairiose mokyklose, kūrė grafiką, tapybos darbus, plakatus, ekslibrisus, iliustravo knygas ir žurnalus. Jo kūryboje reikšmingą vietą užėmė Lietuvos architektūra ir miestų vaizdai.
G. Bagdonavičius taip pat buvo aktyvus teatro dailininkas. 1933–1951 metais jis apipavidalino apie 30 Šiaulių, Kauno ir Klaipėdos dramos teatrų spektaklių.
„Penzeliuko“ istoriją bibliotekoje pasakojo J. Nekrašius
Radviliškio viešojoje bibliotekoje vykusio vakaro metu knygos „Penzeliukas – Gerardas Bagdonavičius“ ištraukas skaitė bibliotekininkė Vida Pužaitienė. Knygos autorius J. Nekrašius susirinkusiesiems papasakojo apie menininką, jo gyvenimą, kūrybą ir knygoje aprašomas istorijas.
Pats G. Bagdonavičius ilgainiui tapo neatsiejama Šiaulių kultūrinio gyvenimo dalimi. Jo išskirtinė asmenybė, išvaizda, elgesys ir plati kultūrinė veikla lėmė, kad amžininkai jį meiliai vadino „Penzeliuku“ arba „Pendzeliuku“. Šiauliuose jis buvo tapęs savotiška miesto legenda.
2026-ieji G. Bagdonavičiui ypatingi – vasario 3 dieną sukako 40 metų nuo jo mirties, o liepos 25-ąją – 125 metai nuo gimimo. Šios sukaktys įvairiuose Lietuvos miestuose tapo proga prisiminti jo kūrybinį palikimą.
Radviliškio kraštas – svarbi menininko istorijos dalis
Nors didžiąją gyvenimo dalį G. Bagdonavičius praleido Šiauliuose, jo ryšys su Radviliškiu išliko svarbus. Būtent gimtajame mieste pradėjo menininko gyvenimo istorija, o jo kūriniuose galima rasti Lietuvos vietovių, architektūros ir kraštovaizdžio atspindžių.
Radviliškio bibliotekoje veikusi paroda suteikė galimybę lankytojams iš arčiau susipažinti su G. Bagdonavičiaus piešiniais, fotografijomis, ekslibrisais ir afišomis. Dalis jų susijusi su Radviliškio kraštu, todėl ekspozicija buvo ne tik meninė, bet ir kraštotyros požiūriu vertinga.
Už galimybę šiuos darbus eksponuoti dėkota Šiaulių „Aušros“ muziejui, kurio rinkiniuose saugoma nemaža dalis G. Bagdonavičiaus kūrybinio palikimo.
„Penzeliuko“ palikimas grįžta į kultūrinę atmintį
Vakaro pabaigoje susirinkusieji žiūrėjo dokumentinį filmą „Menininką Gerardą Bagdonavičių prisimenant“. Filmas leido dar kartą pažvelgti į menininko gyvenimą, jo asmenybę ir įvairiapusę kultūrinę veiklą.
Pasidžiaugti G. Bagdonavičiaus kūryba ir padėkoti tiems, kurie prisideda prie jo atminimo bei kūrybinio palikimo sklaidos, į renginį atvyko ir šiaulietis poetas Alfredas Stancelaitis.
Renginio metu ypatingas dėmesys skirtas knygos autoriui J. Nekrašiui. Už knygos „Penzeliukas – Gerardas Bagdonavičius“ pristatymą, Radviliškio krašto iškilių asmenybių garsinimą ir rodomą dėmesį gimtojo krašto istorijai jam įteikta Radviliškio viešosios bibliotekos direktorės Violetos Šukaitienės padėka.
G. Bagdonavičiaus kūrybinis palikimas šiandien saugomas ne vienoje Lietuvos atminties institucijoje. Jo darbų turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus ir kiti muziejai. 2023 metais Šiauliuose, menininko gyvenamajame name, įrengta nuolatinė jo kūrinių ir asmeninių daiktų ekspozicija.
