Raseinių miesto prekyvietė juda link renovacijos pradžios

Raseinių rajono savivaldybėje organizuotame viešame susirinkime visuomenei buvo pristatytas šiuo metu rengiamas Raseinių miesto prekyvietės ir viešųjų erdvių modernizavimo techninis projektas.

Projekto vadovas pristatė darbą

Tikimasi, kad raseiniškių viltis turėti šiuolaikinę turgavietę išsipildys 2019 m. pabaigoje, kai bus modernizuotos Raseinių miesto prekyvietė ir viešos erdvės Vytauto Didžiojo, Žemaitės, V.Grybo ir Algirdo gatvėse. Šiuo projektu tikimasi sudaryti palankias sąlygas paslaugų sektoriui, verslui vystyti, prisidėti prie gyvenimo kokybės ir aplinkos gerinimo, didinti Raseinių miesto centrinės dalies patrauklumą. Turgavietės renovacijai yra numatyti 1 295 368 eurai. 7,5 proc. lėšų sudaro Savivaldybės investicijos, o kitą jų dalį skiria Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Ši pinigų suma iš pagrindų pakeis turgavietę ir jos teritoriją, kurioje, metams bėgant dėl atmosferos poveikio ir galbūt nenustatytų asmenų veiklos savo amžių atgyvenę pastatai visiškai sunyko. Techninis projektas su statybą leidžiančiu dokumentu pagal sutarties sąlygas turi būti užbaigtas iki š. m. rugsėjo 15 d. 2018 m. pradžioje planuojama skelbti rangos darbų konkursą. Jei nekils kandidatuosiančių į rangovus įmonių teisminių ginčų, raseiniškių viltis turėti šiuolaikinę turgavietę turėtų išsipildyti 2019 m. pabaigoje.

Techniniam projektui parengti buvo skirta 53 000 Eur, bet su konkurso laimėtoju UAB „Jungtinių pajėgų namai“ buvo pasirašyta sutartis, kurios vertė 38 720 Eur. Į šią kainą įskaičiuoti ir projekto vykdymo priežiūros darbai. Šio projekto vadovas Audrius Žigunis detaliai papasakojo, kaip sekasi dirbti jo komandai.

„Per turgaus teritoriją bus nutiestas pėsčiųjų takas nuo miesto parko iki VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokyklos, kuris taps viena pagrindinių šio objekto ašių. Nepritaikytos prekybai turgavietės stoginės ir dalis pasenusių pastatų bus nugriauti – vietoj jų iškils nauji. Bus pastatytos dvi stoginės – vienoje bus prekiaujama nuo prekystalių, kitoje – iš automobilių. Prekybos vietos bus apsaugotos – įrengta signalizacija, vaizdo kameros, nuleidžiami atitvarai, todėl nereikės prekiautojams kiekvieną kartą po darbo vežioti į namus savo įrangos bei prekių. Pieno, žuvies, mėsos prekybai rekonstruotuose pastatuose bus įrengtas naujas apšvietimas, nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai, pastatyti viešieji tualetai. Pirkėjų transporto priemonėms numatyta stovėjimo aikštelė, turgavietės teritorijoje nestigs augalų, bus įrengta laisvalaikio zona su scena, kur vyks įvairūs renginiai, pavyzdžiui, mugės, koncertai“, – su šio objekto vizija supažindino A.Žigunis.

Ne prabanga, o kokybė

Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo Armando Mockaus teigimu, projektuotojams buvo keliami dideli reikalavimai suprojektuoti modernų prekybos objektą, kuriame gyvenimas virtų ištisus metus kiekvieną darbo dieną ir laisvalaikiu.

„Žinoma, pirmiausia buvo atsižvelgta į prekybininkų poreikius, todėl bus renovuojami esami paviljonai, statomos naujos universalios stoginės su inžineriniais tinklais, pasirūpinta ir kitais patogumais. Visoje teritorijoje – tiek automobilių stovėjimo aikštelės, tiek aikštė, tiek pėsčiųjų takai – gali būti pritaikyta prekybai, jos vietos atitiks higienos, priešgaisrinės apsaugos ir kitus reikalavimus. Turgavietė yra miesto centrinėje dalyje, todėl į ją bus patogu atvažiuoti iš visų gatvių. Tikimės, kad čia pietų metu taip pat nestigs žmonių“, – į perspektyvą žvelgė ir A.Mockus.

Atsakydamas į gyventojų klausimą, ar ne per didelė prabanga miestui po renovacijos turėti tokią modernią turgavietę, A. Mockus atsakė: „Nėra taip, kad prisigalvojome su realybe prasilenkiančių dalykų – dirbam, dirbam, o po to stebimės, kodėl viskas taip brangu. Projektuojama labai racionaliai, pirmiausia atsižvelgiant, kiek turime lėšų ir kiek jų galime skirti visiems darbams, kurie turi būti kokybiški, tenkintų turgavietės lankytojų poreikius. Naudosime ne prabangias statybos medžiagas, bet ilgaamžes, geros kokybės. Juk turgavietę atnaujinsime ne vieniems metams, bet daugeliui.“

Visuomenės atstovai pateikė ne vieną klausimą ir projektuotojams, ir Savivaldybės vadovams – nuo projekto ir statybos kainų, statinių spalvų iki renovacijos pabaigos termino. Kartais žmonių pasisakymai peraugdavo į nereikalingas aistras, kurias meras Algirdas Gricius ir administracijos direktorius Remigijus Ačas tramdė ramiu pokalbių tonu. Meras pagyrė techninio projekto rengėjus, kurie racionaliai atliko didelį darbą, kurio dėka turgavietė taps daugiafunkciu objektu.

Meras taip pat inicijavo diskusiją, ar viešo susirinkimo dalyviai nori, kad renovuotas turgus būtų toje pačioje vietoje, kur dabar stovi, ar jie mano, kad šis objektas taps teigiamo Raseinių įvaizdžio dalimi, ar prekybininkai pageidauja patogesnių, modernesnių darbo sąlygų? Į viršų pakeltų rankų „miškas“ patvirtino, kad žmonės pritaria šiam projektui.

Prekybininkų noras

„Turgavietės renovacija pagerins ir Raseinių įvaizdį, ir prekybininkų darbo sąlygas. Tačiau reikia atsižvelgti ir į smulkiuosius verslininkus. Jie pageidauja– ne tik išlaikyti turgelį miesto centre, bet ir jį atnaujinti. Miesto centre būna daugiausiai žmonių, dalis jų jau įpratę užsukti į turgelį, nes jiems čia patogu ateiti ir įsigyti įvairių prekių. Taip pat patogu apsilankyti turgelyje ir iš kaimų atvažiuojančiai kokiai nors močiutei ar kitiems senyvo amžiaus žmonėms, nes nuo autobusų stoties – vos keliasdešimt žingsnių. Taigi reikia išsaugoti šią prekyvietę, kuri ir toliau veiktų, kaip iki šiol veikia, todėl nereikia prekiautojų perkelti į būsimą modernizuotą turgavietę“, – siūlė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos tarybos narė, Raseinių skyriaus pirmininkė Angelė Matusevičienė.

Savivaldybės administracijos direktoriaus Remigijaus Ačo teigimu, šiuo metu nėra kalbos apie šios prekyvietės uždarymą. Gandus skleidžia tie prekybininkai, kurie galimai bijo konkurencijos su atsinaujinusio turgaus prekeiviais. Viską parodys ateitis – jeigu visas prekybos svorio centras persikels į pagrindinę prekyvietę, tuomet joje dirbs visi prekiaujantys žmonės. Projektuotojai padarė didelį darbą, kuris Raseiniuose jau yra antrasis – UAB „Jungtinių pajėgų namai“ yra suprojektavę naują autobusų stotį, kuri puošia miestą. Tikimasi, kad Raseinių puošmena taps ir atgimsianti turgavietė.

„Visais būdais stengiamės pritraukti kuo daugiau investicijų, kurių dėka Raseiniai bus gražesni, gyvybingesni. Reikia padėkoti ir rajono politikams – ir buvusiems, ir dabartiniams. Jie neleido privatizuoti turgavietės, kuri išliks valdiška. Jeigu ji būtų privatizuota, į ją būtų investavęs privatus asmuo, kuris siektų kuo skubiau atsiimti savo lėšas. Po renovacijos skelbsime viešą konkursą į turgavietės administratoriaus pareigas, į kurias galės kandidatuoti bet kuris žmogus“, – tvirtino R.Ačas.

Direktorius atsako Seimo vicepirmininkui

Dėl atgimsiančios turgavietės visuomenėje kyla diskusijų, tačiau kai kurie asmenys yra neįsigilinę arba klaidinami, todėl kyla visai nereikalingų aistrų dėl neva lėšų panaudojimo ne ten, kur jų labiausiai reikia. Tačiau yra labai griežtos Europos Sąjungos investicijų skyrimo taisyklės, kurių privaloma pedantiškai laikytis iki smulkmenų.

Į sėjamų abejonių karuselę dėl turgavietės renovacijos įsisuko ir Seimo pirmininko pavaduotojas raseiniškis Arvydas Nekrošius. Jis socialiniame tinkle pateikė ne vieną klausimą: „Kaštų ir naudos analizė. Kokia ji? Planuojama išleisti 1 295 368 eurus teritorijos sutvarkymui ir naujų objektų statybai. Kiek kainuos šio projekto išlaikymas? Kokia planuojamo objekto apkrova? Iš ko administratorius ketina uždirbti? Kokie prekyvietės įkainiai? Kiek bus sukurta darbo vietų? Kaip ketina uždirbti ir per kokį laiką tuos investuotus milijonus (kalba netaisyta)?

Į tai Savivaldybės administracijos direktorius R.Ačas atsako: „Turgus – viešą paslaugą teikiantis objektas. Jeigu mes galvotume, kad kiekvienas turgus, į jį investavaus 1 mln. ES lėšų, turi iš karto atsipirkti, duoti grąžą, tai tada, kaip suskaičiuoti, kiek duos grąžos viena ar kita ES lėšomis išasfaltuota gatvė ar sutvarkytas parkas. Tai yra žmonių gyvenimui, infrastruktūros sutvarkymui skiriamos lėšos, todėl Seimo nariui siūlyčiau perskaityti Vietos savivaldos įstatymą ir rasti atsakymą į klausimą, kokias funkcijas turi įgyvendinti vietos valdžia.“

Toliau A.Nekrošius rašo: „Apie ką ir kalba – privalo tvarkyti miestą, o ne „lempinius“, jokių poreikių nepagrįstus, ekonomiškai vargiai atsiperkančius projektus statyti ir ten pinigus taškyti.“

„Aš noriu, kad Seimo narys ir bebaigdamas šią kadenciją ir, manau, kandidatuodamas į kitą kadenciją, prisimintų šią savo garsią frazę ir pasakytų, kad turgus buvo „lempinis“ (niekam nereikalingas) projektas“, – replikavo R.Ačas.

Dar vienas A.Nekrošiaus samprotavimas: „Esmė – neūkiškume. Sukišami milžiniški pinigai į objektą, kuris gyvenime neatsipirks. Jeigu bus bandoma gauti pelną, prekyvietės vieta bus brangi ir niekas ten neprekiaus. Tai – puikus neūkiškumo ir aplaidumo pavyzdys, už jį yra atsakingi žmonės ir jie pirmiausia turi prisiimti atsakomybę, o ne versti visus susimokėti už padarinius. Šią vietą būtina sutvarkyti ir kuo skubiau nugriauti ir išvalyti teritoriją, o ne vėl sukišti milijonus į objektą, kuriuo nelabai kas naudosis.“

Šie A.Nekrošiaus teiginiai taip pat nustebino Savivaldybės administracijos vadovą. R.Ačas atkerta: „Pasak Seimo vicepirmininko, turgaus sutvarkymas yra jo nugriovimas, tai yra investicija į plyną lauką. Man tai yra nesuvokiama“.

Vienas Seimo vadovų A.Nekrošius komentuoja Alvydos Dulkytės–Paulauskienės žodžius. Ji rašo: „Mano nuomone, turgus yra ne tiek reikalingas Raseiniams, kiek reikalingas sporto centras su plaukimo baseinu. Turgaus aikštėje reikėtų nugriauti avarinės būklės statinius, išasfaltuoti aikštelę ir tegul šeštadieniais vyksta jis (turgus), bet kitus pinigus skirti sporto centrui – tai būtų naudinga ne tik Raseinių rajonui, bet ir aplinkiniams rajonams, Deja, yra per dideli stabdžiai…“

A.Nekrošiaus nuomone, ši moteris labai taikliai pasakė, ko reikia labiau, bet dėl to jį Mindaugas (žurnalistas Tučas) ir keikia.

„Seimo vicepirmininkas net neturi elementaraus supratimo apie griežtas europinių pinigų panaudojimo taisykles. Jeigu mums duotų maišą pinigų ir leistų juos naudoti kitiems darbams, žinoma, pasirinktume pačius svarbiausius. Šiuo atveju Savivaldybei buvo skirtos tikslinės lėšos turgaus renovacijai, tai ar turėjome atsisakyti šio projekto ir tenkintis sugriuvusiu, žmonių saugumui keliančiu pavojų objektu? Labai keista, kad aukštas pareigas užimantis žmogus nesuvokia tokio paprasto dalyko. Jei A.Nekrošius būtų atvykęs į viešą susirinkimą, kuriame buvo pristatytas Raseinių miesto prekyvietės ir viešųjų erdvių modernizavimo techninis projektas, būtų sužinojęs nemažai naudingų dalykų, bet jis neatvyko, nurodęs, kad reikia dalyvauti posėdyje. Dieną prieš tai meras raštu pakvietė parlamentarą dalyvauti seniūnų sueigoje, bet A.Nekrošius vėl nurodė kitą renginį ir jo nesulaukėme“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorius R.Ačas.