Regionams planuojama suteikti daugiau laisvės spręsti dėl ES investicijų
Regionų plėtrai Lietuvoje skirta 1,75 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų, tačiau diskusijose keliamas klausimas, kiek laisvės regionai iš tiesų turi spręsdami, kur šias lėšas panaudoti. Finansų viceministrė Rūta Carik teigia, kad ateityje regionams planuojama suteikti daugiau galios, o Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas ragina investicijų naudą vertinti pagal pasiektą rezultatą, o ne vien išleistų pinigų sumą.
Pasak R. Carik, ES investicijų mechanizmas numato, kad centrinė valdžia nustato pagrindines kryptis ir investicijų sumą, tačiau konkrečiai, kur lėšas nukreipti, turėtų spręsti patys regionai.
„Sprendimo galimybės sutelkimas regionuose nusako pačią ES investicijų mechanizmo esmę“, – laidoje „ELTA pokalbis“ sakė viceministrė.
Anot jos, sprendimų negalima vien tik nuleisti iš centrinės valdžios, nes vietos gyventojai geriausiai žino savo regionų poreikius.
„Lietuva yra labai maža, bet labai daugialytė ir daugialypė. Ir tik vietos, regionų gyventojai žino, ko jiems iš tikrųjų reikia, ko jiems iš tikrųjų labiausiai trūksta ir ko jie labiausiai norėtų pasiekti“, – pabrėžė R. Carik.
Meras kritikuoja ribojimus
Kalbėdamas apie realų finansų įsisavinimą V. Mitrofanovas pabrėžė, jog būtinybė poreikius kelti iš apačios, kitaip tariant, regionų lygmens, girdima jau ne vienerius metus.
Jis taip pat teigė, kad praktikoje savivaldybių sprendimo laisvę riboja ministerijų nustatomos konkrečios finansavimo sąlygos. Jo vertinimu, svarbiausia turėtų būti ne procedūros, o realus investicijų poveikis.
„Taip mes galime išsakyti poreikį, tačiau kuomet asignavimai paskirstomi jau ministerijose, jos siekdamos savo tikslų jau nurodo konkrečius dalykus. Pavyzdžiui, kokia darželio grupė turi būti įkurta, netgi koks medžiagiškumas naudojamas ir taip toliau. Aš visada buvau už tai ir noriu, kad pagrindinis rodiklis būtų tam tikras pasiekiamumas, o ne procedūros“, – laidoje „ELTA pokalbis“ kalbėjo Akmenės rajono meras.
V. Mitrofanovas akcentavo, kad savivaldybėms skiriami pinigai suskirstomi į vadinamuosius „stalčiukus“ ne visada yra efektyvus sprendimas, o tarp pačių savivaldybių pritrūksta platesnio strateginio matymo.
„Vienas pavyzdžių, kai gavę lėšas mes jas investavome į kelių tiesimą į Naujosios Akmenės pramonės rajoną ir gaudavome netgi skambučių iš verslo su paklausimais, ar tikrai bus privažiavimas, nes jeigu taip – jie ten įsikurs. Tuo metu kiti kolegos labai strategiškai už tuos pinigus sutvarkė daugiabučių kiemus“, – pasakojo meras.
„Politiškai jie užsidirbo puikius dividendus, nes tai gerai matosi, gyventojai patenkinti, bet mes investavome į tai, kad gyventojai ateityje turėtų darbo, kai verslai pradės kurtis“, – pridūrė jis.
Būtent todėl, paskirstant pinigus ir vertinant investicijas, V. Mitrofanovo teigimu, svarbu atsižvelgti ir į jų socialinę naudą. Anot jo, finansinę investicijų grąžą įvertinti nėra sudėtinga, tačiau dažnu atveju atsiperkamumas turėtų būti vertinamas ilgalaikėje perspektyvoje per naudą bendruomenei ar naujų darbo vietų kūrimą.
Keis pinigų paskirstymo modelį
Finansų viceministrės R. Carik teigimu, kitam ES investicijų laikotarpiui planuojama keisti lėšų valdymo ir kontrolės sistemą.
„Mes planuojame nebeturėti tų šakinių ministerijų nuleistų taisyklių. Planuojame visai kitaip konstruoti valdymo ir kontrolės sistemą ir jau tada regionai patys spręs, ko jiems labiausiai reikia“, – sakė viceministrė.
Anot jos, asignavimus regionams planuojama valdyti per vieną ministeriją – Vidaus reikalų ministeriją. Regionams skirtos lėšos būtų sutelktos į bendrą krepšelį, o prioritetus pasirinktų patys regionai.
Vis dėlto viceministrė pabrėžė, kad kartu su didesne sprendimo laisve regionams teks ir daugiau atsakomybės.
„Mes labai norėtume, kad regionai iš tiesų prisiimtų tą atsakomybę, kad jie matytų tikrą bendrą tikslą regione. Tikimės, kad projektai išeis iš savivaldybių ribų ir taps tikrai regioniniais. Tikimės, kad tai bus ne vien pinigų įsisavinimas, bet bus žvelgiama į investicijas, kurios duos realią grąžą: finansinę, žmogiškąją, demografinę ir t. t.“ – sakė ji.
Tuo metu V. Mitrofanovas savo ruožtu teigė, kad didesnės atsakomybės negalima reikalauti nesuteikus regionams pakankamai teisių.
„Mes norime kelti tam tikrą atsakomybės lygį, bet kur yra atsakomybė, ten turi būti ir teisės. Jeigu tu turi tam tikras teises ir galimybes, tada tu gali ir reikalauti atsakomybės“, – pažymėjo meras.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje trūksta tikro regioninio valdymo lygmens.
„Mes, deja, neturime tokio tikro administracinio regioninio valdymo. Mes kalbame apie regioninės plėtros tarybas, tačiau jas sudaro merai, kurie išrinkti savo regiono. Galbūt vėliau pavyks pereiti į kitą etapą, kuomet bus išrenkama ir atstovaujamoji regioninės savivaldos valdžia, tuomet ir regioniniai sprendimai bus priimami lengviau“, – sakė V. Mitrofanovas.
Dalis lėšų – saugumui
Kalbėdama apie finansavimo paskirstymą R. Carik teigė, kad 152 mln. eurų ES fondų lėšų numatyta regionų gynybos ir saugumo poreikiams.
„Lėšos padalintos į tris beveik lygias dalis. Pirmoji dalis pinigų būtų skirta vandenviečių ir vandens infrastruktūros apsaugai, nes suvokiame, kokios pasekmės galėtų būti užteršus pagrindinę regiono vandenvietę, tad nusprendėme stiprinti šią sritį. Taip pat priedangų ir slėptuvių infrastruktūrai gerinti“, – vardijo viceministrė.
Savo ruožtu V. Mitrofanovas pabrėžė, kad investavimo paskirstymas į saugumą ir gynybą yra sveikintinas, o regionų sėkmę lemia ne tik finansavimas, bet ir savivaldos, centrinės valdžios bei verslo bendradarbiavimas.
„Centrinei valdžiai palinkėčiau labiau pasitikėti regionais, tačiau reikia suprasti, kad tą pasitikėjimą irgi turime nusipelnyti. Taip pat, jeigu vienoje savivaldybėje kažkas neveikia, svarbu suprasti, kad dėl to neturime keisti visos šalies sistemos“, – sakė meras.
Elta projektas „Regionų forumas 2026“
