Regionų kultūrai – podukros dalia?

Aštuonių Lietuvos savivaldybių merai kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus su prašymu atsigręžti į Lietuvos regionų kultūros plėtrą. Tokį merų kreipimąsi paskatino jau kelerius metus nesikeičiančios tendencijos, kai didžiąją dalį kultūros projektų finansavimui skirto „pyrago“ atriekiama tik Vilniuje veiklą vykdančios kultūros įstaigoms ir organizacijoms, o net regionų reprezentaciniams kultūros projektams finansavimas arba kasmet mažinamas, arba išvis nebeskiriamas.

Prezidentei, Seimo pirmininkei, premjerui, kultūros ministrui, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto bei Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkams, Lietuvos kultūros tarybos pirmininkei adresuotą kreipimąsi pasirašė Trakų rajono, Klaipėdos, Visagino, Joniškio rajono, Panevėžio, Vilniaus rajono, Elektrėnų ir Alytaus savivaldybių merai.

Rašte nurodoma, kad dar 2011 m. spalio 19 d. tuometinis kultūros ministras savo įsakymu patvirtino Regionų kultūros plėtros 2012–2020 metų programą, kurios strateginis tikslas – sudaryti sąlygas regionuose žmogaus kūrybinei raiškai ir visapusiškai asmenybės raidai, kultūros įvairovei, sklaidai ir prieinamumui, kaip regiono socialinės ir ekonominės pažangos pagrindui, ugdyti pilietinę savimonę, puoselėjant regionų išskirtinumą ir patrauklumą.

Tačiau, minėtą kreipimąsi pasirašiusiųjų savivaldybių merų teigimu, šiandien tenka apgailestauti, kad šis siekis ir strateginis Lietuvos kultūros politikos tikslas atsigręžti į regionų kultūros plėtrą šiandien teliko gražia ir garsia politine deklaracija, o šalies valstybinių institucijų vykdoma Lietuvos kultūros politika ir toliau lieka orientuota ne į šalies regionų kultūros plėtrą, bet į Vilniuje koncentruotų kultūros įstaigų, organizacijų išlaikymą bei Vilniuje registruotų kultūros įstaigų, organizacijų vykdomų kultūros projektų finansavimą.

Pavyzdžiui, praėjusių metų liepos 31 d. kultūros ministro įsakymu buvo patvirtintas Lietuvoje rengiamų tęstinių tarptautinių meno renginių 2016-2018 metais sąrašas, kuriems yra rekomenduojama skirti lėšų kiekvieniems metams, kuriais vyksta šie renginiai. Iš viso vadovaujantis šiuo sąrašu 2016-2018 metais dalinį finansavimą rekomenduojama skirti 19 tarptautinių etninės kultūros, kino, literatūros, muzikos, šokio, teatro ir vizualiųjų menų renginių, pagrinde įgyvendinamų tik Vilniuje ir Kaune įregistruotų įstaigų bei dažniausiai savo apimtimi ir veikomis neperžengiančių šių miestų ribų.

Dar didesnį nerimą dėl Lietuvos regionų kultūros plėtros ateities pasėjo 2016 m. sausio 26 d. Lietuvos kultūros tarybos (LKT) paskelbti pirmojo 2016 m. kultūros ir meno sričių finansavimo konkurso rezultatai.

Pasak regionų savivaldybių merų, tikriausiai jau tradiciškai LKT priimami sprendimai dėl kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo Lietuvos Kultūros rėmimo fondo (LKRF) lėšomis sulaukia neigiamų bei dažniausiai ir rezonansinių Lietuvos regionų kultūros bendruomenių atstovų vertinimų bei kasmet vis išryškina jau pasikartojančias negatyvias dalinio finansavimo skirstymo kultūros ir meno projektams tendencijas.

Jau eilę metų iš eilės daugiau nei pusė LKT sprendimu dalinį finansavimą gaunančių įstaigų ir organizacijų yra registruotos Vilniuje (2014 m. – 52 proc. iš visų finansuotų įstaigų ir organizacijų, panašios tendencijos 2015 m. ir 2016 m.). Taip pat 2016 m. LKT sprendimu dalinis finansavimas neskirtas visai eilei svarbių šalies regionų renginių, projektų ar festivalių, išryškinančių atskirų šalies regionų kultūrinį savitumą bei tapusių svariais kultūros projektais, didinančiais kultūros įvairovę, sklaidą ir prieinamumą atskiruose regionuose. Dar daliai regioniniams svarbių kultūrinių projektų nors LKT sprendimu dalinis finansavimas ir yra skirtas, tačiau jo apimtys gerokai sumažėjo, lyginant su ankstesniais metais.

Neskirti dalinio finansavimo 2016 m. LKT nusprendė šiems svarbiems šalies regionų kultūros projektams – Žagarės vyšnių festivaliui, festivaliui „Visagino Country“, festivaliui „Galvė Jazz Fiesta“, festivaliui „Jazz fontanas“, Klaipėdos šviesų festivaliui, tarptautiniam festivaliui „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, tarptautiniam šiuolaikinio meno festivaliui „Platforma“, tarptautiniam bliuzo festivaliui „Bliuzo naktys“, pučiamųjų orkestrų festivaliui „Atataria vamzdžiai“ ir daugeliui kt.

Pažymėtina, kad visiems anksčiau išvardintiems kultūriniams projektams LKT sprendimu būdavo skiriamas dalinis finansavimas kasmet. Tad tiek projektų vykdytojams, tiek regionų savivaldybių vadovams LKT paskelbti pirmojo 2016 m. kultūros ir meno sričių finansavimo konkurso rezultatai kelia neapaiškinamą nuostabą, pagrįstą baimę dėl tolesnės šių projektų bei bendros regionų kultūros plėtros ateities, užduoda eilę neatsakytų klausimų ir suponuoja prielaidą dėl galimai neskaidrios atskirų organizacijų ir įstaigų įtakos LKT ekspertų pateikiamiems vertinimams ir LKT priimamiems sprendimams.

„Negi netikėtai suprastėjo anksčiau minėtų regionams svarbių projektų kokybė ir kultūrinė vertė?, – retoriškai klausia 8 šalies savivaldybių merai. – Mūsų nuomone, esama priešingai, tačiau to patikrinti neįmanoma, nes su LKT ekspertų išvadomis paraiškas teikusių įstaigų ir organizacijų atstovai nėra supažindinami. Taip pat kas lemia atskirų „sėkmės projektų“ kasmet besikartojančius išskirtinai aukštus ir teigiamus vertinimus?“

Regionų savivaldybių merai prašo aukščiausių šalies vadovų inicijuoti atskirų šalies regionų kultūros renginių, projektų ir festivalių LKT pateiktų paraiškų pakartotinį vertinimą, LKT pateiktų ir vertintų projektų ekspertų išvadų viešinimą, inicijuoti kasmet sistemingai ir išskirtinai didelėmis sumomis finansuojamų kultūros projektų pakartotinį vertinimą, įvertinant realų jų poveikį šalies kultūros raidai, kultūros įvairovės, sklaidos ir prieinamumo didinimo užtikrinimui bei išanalizuoti ir inicijuoti galimybę skirstant LRKF lėšas Lietuvą suskirstyti į du regionus – Vilniaus ir likusios šalies dalies, LRKF lėšas atitinkamai padalinant pagal 2 regionų gyventojų skaičių.

„Tikime, kad kultūra yra ir išskirtinai labai svarbus Lietuvos regionų socialinės ir ekonominės plėtros veiksnys. Tačiau per eilę metų taip ir nepakitęs valstybės kultūros politiką formuojančių valstybinių institucijų požiūris ne tik skatina regionų kultūros provincialėjimą bei galų gale ir žlugdymą, bet ir prisideda prie bendro šalies regionų socialinio bei ekonominio augimo stabdymo“, – teigia minėtą kreipimąsi pasirašę merai.