„Reitingai“: įstoti į prestižines gimnazijas sunkiau nei į universitetus

Žurnalo „Reitingai“ surinkti duomenys rodo, jog pastaraisiais metais įstoti į prestižines šalies gimnazijas pasidarė sunkiau nei į universitetus. Skaičiuojama, jog konkurencingumas, stojant į gimnazijas, kai kuriais atvejais yra net kelis kartus didesnis nei stojant į universitetus. 

„Pastaraisiais metais, o ypač šiemet, konkursai į Lietuvos aukštąsias mokyklas kur kas mažesni nei į stiprias, prestižines gimnazijas“, – teigia žurnalo autoriai. 

„Šalies universitetuose inžinerijos studijų programose konkurencija buvo minimali – į vieną valstybės finansuojamą vietą pretendavo vidutiniškai 1,14 pretendento, į vieną vietą teisės studijų programose – 1,84 pretendento, medicinos studijų programose – 1,94 pretendento, sporto studijų programose – 2,45 pretendento, verslo ir viešosios vadybos studijų programose – 3,76 pretendento. Ir čia pavardinome kryptis, kur konkurencija ir konkursai tarsi ir didesni, bet iš tikro daug kur jie sukasi apie vieną pretendentą į vieną studijų vietą, o kai kur net 0,8–0,9 pretendento į vieną valstybės finansuojamą studijų vietą“, – rašoma pranešime. 

Tuo metu konkurencija, stojant į prestižines šalies gimnazijas, kaip skelbiama žurnale, yra kur kas didesnė. 

„Norinčiųjų patekti į Vilniaus licėjų šiemet buvo tiek daug, kad susidarė konkursas – 4,8 pretendento į vieną vietą. Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje į vieną vietą pretendavo po 4,21 pretendento, o Vilniaus M. Biržiškos gimnazijoje – net 4,81 pretendento. Išties sunku šiemet patekti buvo ir į Vilniaus jėzuitų, ir į Vilniaus Vytauto Didžiojo, ir į Vilniaus S. Daukanto, ir į Vilniaus Gabijos gimnazijas“, – nurodoma pranešime. 

Situacija, kaip teigiama, panaši ir Kaune. Stipriausiose šio miesto gimnazijose konkursai esą siekė po 3–4 pretendentus į vieną vietą. 

„Kalbame apie tokias mokyklas, kaip Kauno technologijos universiteto gimnazija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija ar Kauno jėzuitų gimnazija“, – teigė žurnalo autoriai. 

Nuo 2013 privačių mokyklų skaičius Lietuvoje išaugo tris kartus

Analizuojant pastarųjų metų duomenis taip pat pastebėta, jog nuo 2013 metų privačių gimnazijų skaičius Lietuvoje išaugo maždaug tris kartus.

Kaip skelbiama žurnale „Reitingai“, 2013 metais Lietuvoje buvo 35 privačios mokyklos, o šiuo metu jų yra 106. 

Tiesa, pažymima, jog valstybinių ir savivaldybių mokyklų skaičius per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 1,2 tūkst. iki beveik 800. 

„Šiuo metu privačiose Lietuvos mokyklose mokosi 29 149 mokiniai, ir tai sudaro jau beveik 8 proc. visų mokinių. Greičiausiai tai signalizuoja apie kintantį dalies šeimų požiūrį: auga nusivylimas chaosu švietimo sistemoje, didėja liūdesys dėl pradėtų labai prastai parengtų reformų, gilėja neviltis dėl mokinių interesų ignoravimo, erzina perpildytos klasės didžiųjų miestų mokyklose (30–34 mokiniai klasėje), todėl darosi net labai aišku, kodėl šeimos pradeda ieškoti alternatyvų valstybinėms ir savivaldybių mokykloms“, – nurodo žurnalo autoriai. 

Tuo metu prieš 50 metų, žurnalo „Reitingai“ duomenimis, Lietuvoje buvo keturis kartus daugiau mokyklų nei dabar. 

Skaičiuojama, kad 1970–1971 m. šalyje veikė daugiau nei 3,7 tūkst. mokyklų, 2002–2003 m. jų skaičius siekė beveik 2,2 tūkst, 2016–2017 mokyklų skaičius jau buvo sumažėjęs iki kiek daugiau nei 1,1 tūkst, o 2024–2025 m. Lietuvoje veikia beveik 900 mokyklų. 

Gimnazijų reitingas: skirtingų dalykų geriausiai išmoko Vilniaus licėjus ir KTU gimnazija

Tarp geriausiai skirtingų dalykų abiturientus išmokančių gimnazijų pirmauja Vilniaus licėjus ir Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazija, skelbia žurnalas „Reitingai“.

Žurnalo autorių teigimu, Vilniaus licėjus į geriausiai moksleivius paruošiančių gimnazijų penketuką pateko 8 iš 11 analizuotų mokomųjų dalykų kategorijose. Tuo metu KTU geriausiai abiturientus išmokančių gimnazijų penketuke atsidūrė 7 kartus. 

Surinkti duomenys rodo, jog Vilniaus licėjus pirmauja matematikos mokyme, o KTU pirmąją vietą tarp geriausiai moksleivius parengiančių gimnazijų užėmė istorijos, biologijos, geografijos bei anglų kalbos disciplinų kategorijose. 

Matematikos geriausiai išmoko Vilniaus licėjus, lietuvių kalbos – LSMU gimnazija 

Kaip skelbia žurnalas „Reitingai“, matematikos iš analizuotų gimnazijų geriausiai išmoko Vilniaus licėjus. Po jo rikiuojasi KTU, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos, Klaipėdos licėjus bei Vilniaus Žirmūnų gimnazija. 

Tuo metu geriausi lietuvių kalbos pasiekimai fiksuojami Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijoje. Kitas geriausiai šio dalyko išmokančių gimnazijų penketuko vietas užima Vilniaus licėjus, Kauno jėzuitų, Vilniaus M. Biržiškos bei Vilniaus jėzuitų gimnazijos. 

KTU pirmauja istorijos, biologijos, geografijos bei anglų kalbos mokyme

Geriausius istorijos, biologijos, anglų kalbos ir geografijos pasiekimus šiemet demonstravo KTU gimnazija. 

Istorijos geriausiai išmokančių gimnazijų penketuke toliau rikiuojasi Vilniaus „Saulės“ privačios, Vilniaus Žirmūnų, Klaipėdos „Ąžuolyno“ bei Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijų auklėtiniai. 

Biologijos, kaip skelbiama žurnale, be KTU gimnazijos, geriausiai išmoko Klaipėdos licėjus, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Vilniaus licėjus bei Kauno jėzuitų gimnazija. 

Kaip skelbiama žurnale, geriausias geografijos žinias rodo KTU gimnazijos, Vilniaus licėjaus, Kauno jėzuitų, Šalčininkų rajono Eišiškių bei LSMU gimnazijų abiturientai. 

Tuo metu anglų kalbos geriausiai išmokančiomis laikomos KTU gimnazija, Vilniaus licėjus, Vilniaus „Saulės“ privati, Klaipėdos „Ąžuolyno“ bei Vilniaus Žirmūnų gimnazijos.  

„Saulės“ privati gimnazija geriausiai išmoko chemijos ir fizikos 

Žurnalo autorių duomenimis, chemijos bei fizikos abiturientus geriausiai išmoko Vilniuje įsikūrusi „Saulės“ privati gimnazija. Chemijos pasiekimais taip pat pasižymi Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago, Vilniaus jėzuitų gimnazijos, Vilniaus bei Klaipėdos licėjai. 

Tuo metu fizikos geriausiai išmokančių gimnazijų penketuke po privačios „Saulės“ gimnazijos rikiuojasi Vilniaus M. Biržiškos gimnazija, Vilniaus licėjus, Šv. Juozapo mokykla, įsikūrusi sostinėje, bei KTU gimnazija. 

Informatikos geriausiai išmoko Kaišiadorių raj. Rumšiškių A. Baranausko gimnazija

Tarp geriausiai informatikos išmokančių mokyklų lyderiauja Kaišiadorių rajono Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija, o geriausiai šią discipliną dėstančių mokyklų penketuką užbaigia Vilniaus Aleksandro Puškino, KTU, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos bei Klaipėdos licėjus.

Žurnalo autorių surinktais duomenimis, pasiekimais ekonomikos ir verslumo srityje labiausiai pasižymi Kauno jėzuitų gimnazijos, Klaipėdos licėjaus, Vilniaus jėzuitų, Vilniaus M. Biržiškos bei V. Kačialovo gimnazijų abiturientai. 

Tuo metu filosofijos pagrindų, kaip skelbiama, geriausiai išmoko Kauno jėzuitų gimnazija, Vilniaus licėjus, Kauno Jono Jablonskio, Ignalinos Česlovo Kudabos bei Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos. 

Tiesa, žurnalo autoriai pažymi, jog dalykiniame reitinge pateikiami ne visų šalies gimnazijų, kurių yra apie 350, kiekvieno dalyko, kurį laikė abiturientai, vidurkiai, o tik 60-ies gimnazijų, kurių abiturientai atskiruose dalykuose pasirodė geriausiai, vertinimai. 

Švietimo ir mokslo žurnalas „Reitingai“ kasmet viešina išsamius ir plačius švietimo institucijų tyrimus bei reitingus.