kovo 17, 2016
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija
Rekomendacijos norintiems auginti kiaules buferinėje AKM zonoje

Lietuvos žmonės dažnai teiraujasi apie galimybes atnaujinti kiaulininkystės ūkius buferinėje zonoje, kuriuose būtų laikoma iki 10 kiaulių savo reikmėms. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų teigimu, reikalavimai tokiems kiaulininkystės ūkiams labai griežti, bet pamatuoti ir įgyvendinami.

Buferinė zona – tai apsauginė afrikinio kiaulių maro (AKM) teritorija, kurioje taikomi griežčiausi biologinio saugumo reikalavimai. Lietuvoje į šią zoną įeina Alytaus miesto ir rajono, Druskininkų, Anykščių, Kupiškio, Lazdijų, Molėtų, Ignalinos, Rokiškio, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Utenos, , Vilniaus, Zarasų, Visagino ir kai kuriose Varėnos rajonų savivaldybės.

Norintys užsiimti kiaulių auginimu išvardintuose rajonuose, visų pirma turi VMVT teritoriniam padaliniui pateikti laisvos formos prašymą, nurodant laikytojo asmens duomenis ir kiaulių laikymo vietos adresą. Gavę leidimą, asmenys privalo laikytis biologinio saugumo, AKM kontrolės ir stebėsenos bei kitų (registravimo, ženklinimo, vežimo) reikalavimų. Kiaulių laikytojai turi registruoti kiaulių bandas ir deklaruoti jas kartą per ketvirtį. O įsigyti galima tik ženklintas kiaules, kurias į laikymo vietas reikia gabenti užtikrinant gyvūnų gerovę.

„Norintys auginti kiaules privalo prisiimti atsakomybę ir įvertinti ligos protrūkio pasekmes, todėl biosaugos reikalavimų taikymas tokiuose ūkiuose – privalomas. AKM protrūkio atveju, ne tik kiaulių laikytojai, bet ir visa valstybė patiria didžiulius nuostolius. Paskaičiuota, kad ligos židinio likvidavimas smulkiame kiaulių ūkyje, kuriame laikomos 2 kiaulės, valstybei kainuoja daugiau kaip 14 tūkst. eurų. Jau neminint to, kad sutrikdomas įprastas specialiųjų tarnybų (policijos, gaisrinės) darbas, į židinio likvidavimo darbus įtraukiami savivaldybių ir kitų institucijų darbuotojai, atsiranda papildomi apribojimai vykdantiems prekybą kiaulėmis, kiauliena ar pašarais“, – komentuoja VMVT direktorius Jonas Milius.

VMVT primena – kiaulių laikymo patalpas būtina aptverti, kad laukiniai gyvūnai ir pašaliniai asmenys neturėtų galimybės patekti į vidų. Aptvėrimo tipą galima pasirinkti iš kelių veterinarijos specialistų siūlomų variantų, pavyzdžiui, kai aptveriami tik įėjimai į tvartą ir teritorija, kur įrengta mėšlidė (žiūrėti paveikslėlį Nr. 1). Galima aptverti tik kiaulių laikymo patalpą (tvartą) (pav. Nr.2) arba visus valdoje esančius pastatus apjuosti ištisine tvora (pav. Nr.3).

Be to, reikėtų įsidėmėti, kad griežtai draudžiama laikyti kiaules lauke, šerti jas maisto atliekomis, nenuplikytais grūdais, šviežia (neplikyta) žole. Draudžiama pakratams naudoti šiaudus, atvežtus tiesiai iš lauko. Nustatyta, kad norint neutralizuoti AKM virusą, šiaudus reikia ne mažiau kaip 3 mėnesius išlaikyti sausoje, vėdinamoje vietoje. Kiaulių laikymo patalpose nuolat turi būti naikinami graužikai, vabzdžiai ir kiti kenkėjai.

Prie kiekvieno įėjimo į tvartą turi būti įrengti dezinfekciniai kilimėliai, užpildyti tinkamais veterinariniais biocidiniais produktais, veikiančiais AKM sukėlėjus. Įtarus, kad kiaulės serga užkrečiamąja liga, reikia nedelsiant apie tai pranešti artimiausiam VMVT teritoriniam padaliniui arba veterinarijos paslaugas teikiančiam privačiam veterinarijos gydytojui.

„Siekiame, kad ūkiškai gyvenantys šalies gyventojai gautų kaip įmanoma daugiau ir išsamesnės informacijos apie šią itin pavojingą ligą. Žinios suteikia galimybę veiksmingai kovoti su liga ir jos priežastimis. Todėl pasitelkiame rajonų savivaldybių darbuotojus, kurie turi galimybių apsilankyti beveik kiekvienoje sodyboje ir informuoti kiaulių laikytojus apie prevencinių priemonių įgyvendinimo būdus ir priemones smulkiuose kiaulių ūkiuose. Nereikėtų pamiršti, kad ūkininkams, kurie buvo priversti paskersti savo kiaules ir įsigijo kitų ūkinių gyvūnų (galvijų, avių, ožkų, triušių, paukščių ir kt.), skiriama valstybės pagalba, todėl ūkininkai turėtų apsvarstyti ir šią galimybę“, – teigia J.Milius.

Visus kiaulių laikymo reikalavimus galima rasti VMVT interneto svetainėje http://vmvt.lt/naujienos/informacija-apie-afrikini-kiauliu-mara-0 .

Share Button


lapkričio 16, 2019

Salomėja Nėris (1904–1945) – tragiško likimo poetė, pasiekusi meno aukštumų. Savo jausmo grynumu, formos lengvumu, melodingumu ji yra tikra čiulbanti […]

lapkričio 16, 2019

„Poezija ateina iš visur ir iš visko… Poezija ta pati visur, visais laikais ir visose žemėse, apimanti, suglobianti, suglaudžianti viską […]

lapkričio 16, 2019

Šiemet Šiaurės šalių literatūros savaitės tema – šventės, norint pabrėžti skirtumus, kaip jos buvo švenčiamos anksčiau, o kaip dabar. Astridos […]

lapkričio 15, 2019

Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Jociunskaitė pirmininkavo komisijai prašymams suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl spalio 18 d. […]

lapkričio 15, 2019

Niekaip neprašvintančią drėgną lapkričio dieną už laiką, praleistą šiltuose namuose su knyga, geriau gali būti tik pasinėrimas į širdžiai mielą, […]

lapkričio 15, 2019

Šiaurės šalių literatūros savaitė Turmanto bibliotekoje kasmet laukiama. Šiemet asociacija „Norden“ Danijoje, Norvegijoje ir Švedijoje švenčia 100 metų jubiliejų. Užtenka […]

lapkričio 15, 2019

Trakų viešosios bibliotekos Onuškio filiale vyko Šiaurės šalių literatūros savaitei skirti Šiaurės šalių literatūros skaitymai. Patys jauniausi skaitytojai – Onuškio […]

lapkričio 15, 2019

Kai kalendoriaus lapelių ima mažėti, supranti, kad neišvengiamai vėl ateina laikas, kai prasidės dovanų ir pirkinių „bumas“. Auksei šita problema […]

lapkričio 14, 2019

Ketvirtadienį Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje būrėsi miškininkai ir kiti girių dvasiai artimi alytiškiai. Čia įvyko knygos „Sūduvos girios“ sutiktuvės. […]

lapkričio 14, 2019

Lapkričio 12 d. Trakų viešojoje ir Aukštadvario bibliotekose vyko Kovo 11-osios akto signataro, Lietuvos filosofo, ilgamečio Vilniaus universiteto ir Vytauto […]