Rekordinė infliacija privers veržtis diržus
Nespėjusiai atsigauti po pandemijos Lietuvos ekonomikai ir gyventojams tenka atremti dar vieną smūgį – rekordiškai išaugusią infliaciją. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, balandį metinė infliacija Lietuvoje, palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, buvo 16,8 proc.
Kainų pokyčiams daugiausia įtakos turėjo išaugusios degalų ir šilumos kainos, taip pat brangstantys maisto produktai bei kai kurios paslaugos.
Šių metų balandį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, labiausiai brango – net 37,9 proc. – būsto išlaikymas: vanduo, elektra, dujos ar kitas kuras. Taip pat 23,1 proc. daugiau tenka mokėti už transportą. Maistas ir nealkoholiniai gėrimai brango 21,7 proc., būsto apstatymo, namų ūkio įranga ir kasdienė namų priežiūra – 10,9 proc.
Daugiau tenka mokėti ir už pramogas bei laisvalaikį: restoranai ir viešbučiai kainas pakėlė 13,5 proc., o už poilsį ir kultūrą reikia mokėti 8,7 proc. daugiau. Taip pat 8,8 proc. brango alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai. Iš viso vartojimo prekės per metus pabrango 19,3 proc., o paslaugos – 10,9 proc. 2022 m. balandį, palyginti su kovu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,9 proc.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dviženklė infliacija Lietuvoje nuo įstojimo į Europos Sąjungą buvo fiksuojama 2008 m. Tais metais balandį metinė infliacija siekė 11,7 proc.
Laukia pokyčiai
Ekonomistai prognozuoja, kad iki rudens infliacija ir toliau augs, tačiau jau kitų metų antroje pusėje galime sulaukti atvirkštinio proceso – recesijos, kai kainų kilimas sustos savaime.
„Luminor Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad pagrindinė tokios infliacijos augimo priežastis Europoje – energetikos resursų kainų šuolis, kurį sukėlė Rusija. Tačiau toks kainų lygis, koks yra dabar, tikrai nesilaikys ilgai.
„Be abejo, šiemet infliacija bus labai didelė, gali pasiekti ir 20 proc. – bus gerokai didesnė, nei buvo prognozuojama. Tačiau kitais metais, didelė tikimybė, matysime ir defliaciją“, – savo įžvalgomis dalijasi ekonomistas.
Pagrindinės tokių procesų priežastys, pasak Ž. Maurico, keliamos bazinės palūkanų normos. Pavyzdžiui, euro zonai nepriklausančių šalių – Lenkijos bei Čekijos centriniai bankai palūkanas jau pakėlė daugiau nei 5 proc. Tokių pat žingsnių ėmėsi ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Tiesa, prognozuojama, kad Europos Centrinis Bankas palūkanas kels nuosaikiau, nes baiminamasi sukelti ekonominę griūtį, ypač tose šalyse, kurios turi milžiniškų valstybės skolų.
„Euro zonoje bazinės palūkanų normos bus keliamos gal labiau simboliškai, tačiau tai tik primins, jog palūkanos gali kilti ir daugiau. O išaugus palūkanų normoms, tikėtinas ir būsto kainų, kurios pasiekė neregėtas aukštumas, sprogimas“, – teigė ekonomistas.
Pasak eksperto, būsto kainų ir gyventojų pajamų santykis euro zonos šalyse yra 8 proc. didesnis nei 2007 metų būsto kainų burbulo metu. Būsto nuomos pajamingumas tesiekia apie 4 proc., vadinasi, arba turės šiek tiek kilti nuomos kainos, arba pigti nekilnojamasis turtas.
„Dabar bus galima daugiau uždirbti tiesiog padėjus indėlį banke nei investuojant į būstą nuomai. Matysime labai įdomių dalykų, ypač kitų metų antroje pusėje“, – prognozuoja Ž. Mauricas.
Mažėja perkamoji galia
Ekonomisto teigimu, kainos kils tol, kol gyventojai sutiks tiek mokėti. Rekordinę infliaciją lemia objektyvios priežastys – brangsta energetikos resursai, tačiau yra verslų, pasak Ž. Maurico, kurie naudojasi šia situacija. Pavyzdžiui, per metus maisto kainos išaugo daugiau kaip 21 proc., tačiau žaliavos brango gerokai nuosaikiau.
„Visi kelia kainas, nes baiminamasi, kad rudenį bus dar blogiau. Daugelio verslų pagrindinis tikslas – gauti maksimalų pelną čia ir dabar, atiduoti „pandemines“ skolas ir užsiauginti „lašinius“ rudeniui. Bet tas kainų kilimas jau tampa nevaldomas ir galime prisivirti košės. Geltonąją liniją tikrai peržengėme“, – tvirtino pašnekovas.
Pasak Ž. Maurico, jau dabar galime matyti ir pirmuosius mažėjančio vartojimo ženklus – šių metų kovą, palyginti su praėjusių metų kovu, mažmeninė prekyba maisto produktais smuko 4,3 proc. Augant infliacijai, proporcingai mažės perkamoji galia.
„Jau vasarą matysime neigiamą mažmeninės prekybos vartojimą. Žmonės pradės labiau taupyti, žiūrėti kainų. Matysime akivaizdžias ekonomikos lėtėjimo tendencijas. Reikia ruoštis tam, kad ateityje teks „pasivažinėti kalniukais“ – matysime labai didelę infliaciją šiemet, tačiau kitąmet jos nebus arba netgi susidursime su defliacija“, – prognozuoja ekonomistas.
Pašnekovo teigimu, jeigu infliaciją bus bandoma pažaboti keliant atlyginimus, daliai žmonių ir verslų tai gali baigtis liūdnai. Nėra gera išeitis su infliacija kovoti ir dirbtinai mažinant kainas – šiuo keliu nuėjo Lenkija. Taip infliacija tik augs lėčiau. Pasak Ž. Maurico, labai retai tam tikrų produktų aukštos kainos išsilaiko ilgą laiką. Paprastai rinkos labai greitai susireguliuoja. Jau dabar galima matyti, kad, pavyzdžiui, metalų rinkoje situacija stabilizuojasi.
„Pastaraisiais metais Lietuvoje atlyginimai augo sparčiau nei našumas, nekilnojamojo turto kainos taip pat augo sparčiausiai tarp Baltijos šalių, labiausiai visoje euro zonoje brango viešbučių ir restoranų paslaugos. Šios tendencijos nėra tvarios. Kai kitąmet situacija stabilizuosis, Lietuvai gali būti sunku pritraukti investicijas ir talentus. Galime tapti labiau brangia nei turtinga valstybe“, – mano Ž. Mauricas.
