liepos 19, 2020
„Dievo krėslas“ – filmas apie Žarėnų būrio partizanus

Liepos 30 d. Telšių miesto amfiteatre 20 val. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui paminėti organizuojamas projekto „Žemaitijos partizanų keliais“ bei filmuotos meninės inscenizacijos-edukacinės dokumentikos „Dievo krėslas“ pristatymas.

Pokario Lietuva – skaudus mūsų šalies istorijos tarpsnis: partizaninės kovos, gyvenimo dramos ir sulaužyti žmonių likimai, tačiau tai ne vien didvyriška kova, ne vien bunkeriai, pasalos ir išdavystės, miestelių aikštėse suguldyti žuvusiųjų partizanų kūnai. Tai herojiškas lietuvių tautos karas, kuriame buvo įrodyta, kad maža tauta gali būti labai stipri ir nepalaužiama iki pat šaknų.

Apie šalies partizanus žinoma daug: parašytos knygos, sukurti dokumentiniai filmai, pasakojamos istorijos, tačiau apie Žemaitijos (konkrečiai apie Telšių raj.) partizanus paruoštos, susistemintos ir visuomenei lengvai prieinamos medžiagos dar nebuvo. Partizanų gyvų nebelikę, tik tragedijos persmelktus laikus detalėmis prisimenantys liudininkai.

Telšių rajone II pasaulinio karo metu ir po jo vyko aktyvus Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopos partizanų judėjimas. Laisvės gynėjų gyvenimui miškuose ir kovoms atkurti pristatomas Lietuvos kultūros tarybos ir Telšių rajono savivaldybės patvirtintas projektas „Žemaitijos partizanų keliais“, kurį įgyvendina Telšių Žemaitės dramos teatro suburta iniciatyvinė grupė.

Nufilmuota ir sukurta dokumentais, archyvine filmuota medžiaga bei dar likusių gyvų liudininkų pasakojimais paremta valandos trukmės meninė inscenizacija-edukacinė dokumentika.

Sukaupta ir susisteminta nemaža dalis dokumentų, fotonuotraukų, pernai vasarą ir visą rudenį vyko filmavimai. Prisiminimais dalijosi paskutinis dar gyvas, beveik 89-erių metų laisvės kovų liudininkas ryšininkas Adomas Gedvilas-Adzis: jo prisiminimai kausto, išgyventi verčia pasakojamos istorijos apie skaudžias netektis ir šypseną kelia džiugūs atsiminimų momentai.

Besidomintys partizaninėmis kovomis turės retą galimybę iš paties laisvės kovų dalyvio išgirsti autentiškus faktus apie lietuvių tautos karą tuo metu, kai daugeliui kitų Europos šalių jis jau buvo baigtas. Adomas noriai pasakoja apie grėsmingą kovą, kurioje buvo įrodyta, kad maža tauta gali būti labai stipri ir nepalaužiama, apie pasipriešinimą okupacijai.

Veiksmas persikelia į pokario metus, kai Dievo Krėslo, Ariškės, Saušilės ir gretimuose miškuose veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopos partizanai, atpasakojami skaudūs 1949 m. gegužės 21-osios įvykiai, kai tragiškai žuvo 7 partizanai ir 4 paimti į nelaisvę. Filmuotoje edukacinėje dokumentikoje bus minimos brolio ir sesers Petro bei ir Teodoros Bartkų pavardės, Irena Belazaraitė-Žibuoklė, Raimondas Bijeika-Kriukis, Juozas Greivys-Bielskis, Aloyzas Mažutis-Šarūnas, Antanas Parimskis, Zofija Baginskaitė, Stasys Mockus-Kiaunė, Steponas Rekašius-Drulia, Eugenija Jazdauskaitė, Zigmas SkripkaKulkosvaidininkas, Edmundas Rekašius-Lakūnas ir Stasys Rekašius-Darius. Laisvės gynėjams tebuvo 18-25 metai.

Meninėse scenose atkartojami po mūšio likusio gyvo, dabar jau Šviesios atminties, partizano Stasio Mockaus prisiminimai, kai auštantį saulėtą šeštadienio rytą žaliuojantį gražų Dievo Krėslo mišką užplūdo „raudonųjų“ gauja, kai nutilo giesmės paukštelių, kai sprogimai granatų ir kulkovaidžių kalenimas sudrumstė ramybę saulėtos dienos. Prisimenama, kaip nuožmiai kovėsi Žemaitijos partizanų būrelis už tėvų žemę ir laisvę Lietuvos nuo ankstaus ryto iki vakaro sutemos, kaip žūstantys tarė paskutinius savo žodžius: „Sudie, Tėvyne, tėti, mama, broli, sese. Mama, nelauk, negrįšiu, atidaviau Tėvynei, ką privalėjau – gyvybę. Mes žūstame, o Jūs gyvenkite, mes kovojame už laisvę ir laimę, mūsų širdis dar kalba, o lūpos jau stingsta“.

Partizanų žūties vietoms įamžinti Dievo Krėslo ir aplinkiniuose miškuose rezidavusiems Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopos partizanams nemažą savo darbų ir laiko indėlį skyrė laisvės kovų tyrinėtojai broliai Alfredas ir Romualdas Jonušai. Jie analizavo archyvinę medžiagą, statė kryžius ir paminklus. Pažymėtina, jog vietoje, kur dabar tebestovi įrengtas naujai atkurtas „Žiemos bunkeris“, 2016 m. buvo rastas „lobis“ – archyviniai dokumentai, išlikę iš 1948/1949-ųjų metų.

Nuo tos dienos praėjo daugiau kaip septynios dešimtys metų. Daugelis atkaklių Lietuvos laisvės gynėjų, miškų brolių, nesulaukė laisvės ryto, kurį taip ryškiai regėjo ateities vizijose. Ir nors jie ilsisi Lietuvos žemėje, bet daugelio kapai nežinomi. Tad, eidamas, Lietuvos laukais, paglostyk ramunėlę, žibutę, smilgą – gal jos virš tavo šiandien laisvos šalies gynėjo kapo?..

 

Telšių Žemaitės dramos teatro informacija

Share Button

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


rugsėjo 25, 2020

Jau ketvirtą kartą Panevėžyje vyksta Tarptautinis meninio stiklo simpoziumas „GlassJazz“. Rugsėjo 23–28 d. meninio stiklo studijoje „Glasremis“ vyks renginių ciklas, […]

rugsėjo 24, 2020

Menų agentūra „Artscape“, bendradarbiaudama su Pabradės kultūros centru, 2020 m. rudens sezonui pabradiškiams ir miesto svečiams paruošė išskirtinį įvykį – […]

rugsėjo 23, 2020

Rugsėjo 24 d., 17 val. Trakų viešojoje bibliotekoje vyks Linos Leparskienės knygos „Papasakoti Trakai“ pristatymas. Pasak leidinio autorės, knyga gimė […]

rugsėjo 22, 2020

Š. m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienį,  į Nemuną bus nuleistas Kauno rajono savivaldybės keleivinis katamaranas „Zapyškis“. 14 val. katamaranas pradės […]

rugsėjo 17, 2020

Rugsėjo 23 d., trečiadienį, 17 val. 30 Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešojoje bibliotekoje (J. Radvilos g. 3) vyks lietuvišką videomeną […]

rugsėjo 15, 2020

2020 m. rugsėjo, 16 d., trečiadienį, 14 val. Jono Pauliaus auloje (Seimo III rūmai, 1 aukštas) bus atverta šiauliečio fotomenininko […]

rugsėjo 11, 2020

Liepos 3 d. ant Gedimino pilies kalno Vilniuje prasidėjusios nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo programos „Tėvynės ieškojimas“  projekto Lietuvos […]

rugsėjo 9, 2020

Tarptautinis vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Baltų raštai”, kasmet suburiantis muzikuojantį ir dainuojantį jaunimą Kaune, turi gražią pradžią – pirmą […]

rugsėjo 7, 2020

2020 m. rugsėjo 11–12 dienomis Šiauliuose vyks šventiniai 784-ojo gimtadienio renginiai. Su šūkiu #Šiauliaišviečia sugrįžtanti šventė šiais metais, kaip jau […]

rugsėjo 2, 2020

Smeigtukų spiečius ant pasaulio atlaso. Stalčiuje čežantys būsimos kelionės bilietai. Dar nepatirto nuotykio laukimas. Nueito kelio dulkės ant patikimų žygio […]