Renginių ciklas „Trūkinėjanti atmintis“ grąžins Tauragę į tarpukarį
Praeities karų destrukcija sunaikino ne tik architektūrą, bet ir prisiminimus. „Tauragiškių atmintis „atsiranda“ tik po II pasaulinio karo,“ – sakė dr. Inga Vinogradnaitė finalinėje pernai metų festivalio „Kvadratu“ diskusijoje. Muziejininkė ir menininkė Renata Karvelis-Jančiauskienė 2024 metais toliau tęsia Tauragės miesto tapatybės tyrinėjimus. Renginių cikle „Trūkinėjanti atmintis“ kultūrinė atmintis at-kuriama, pasitelkiant bendrakūros principus, kai į meninį vyksmą yra įtraukiama bendruomenė.
Pamenate, visą 2023 metų vasarą praeiviai buvo kviečiami markeriu užrašyti savo mintis apie meilę ant tento, kabančio vienoje judriausių miesto gatvių – Bažnyčių. Kadaise šioje gatvėje stovėjo trijų religinių tradicijų dvasiniai namai, buvo didelė turgaus aikštė. Katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios išliko, tačiau Tauragės žydų sinagogų vietoje dabar krepšinio aikštelė.
Ką sukūrė bendrakūra „Aš tave myliu“?
Anoniminės kūrybos knygą „Aš tave myliu“!
Iš pradžių buvo sumanyta poeziją ir tekstus rašyti juodu markeriu, o autorytes pažymėti raudona spalva. Tačiau po poros savaičių, pasirodė, kad raudonas rašalas neatsparus lietui, todėl nusiplovė. Nors konkrečių žmonių inicialai pranyko, tačiau tekstuose paliko emocija. Taip bendrakūroje atsirado nesuplanuotas idėjinis sluoksnis, nes liaudies menas yra paremtas anonimiškumu.
Knygos turinį sudaro ant bendrakūros „Aš tave myliu“ tento užrašyti kūriniai, nuotraukos, Renatos Karvelis įžanginis straipsnis su Julitos Karbauskaitės tekstu apie grafinio dizaino paieškas. Be anoniminės kūrybos, publikuojamos nuotraukos, kai Tauragės svečiai rašė ir įsiamžino greta ryškiai geltono tento. Iššifruoti ir knygoje publikuoti visi įskaitomi bendrakūros „Aš tave myliu“ tekstai. Ši meninė iniciatyva atskleidė stipriausią kūrybos pusę – bendruomeniškumą.
Rugsėjo 5 d. 15 val. Julitos Karbauskaitės edukacinė programa „Workshop – Kaligrafija – įrankis pasakyti daugiau, nei parašyta“
Bendrakūros „Aš tave myliu“ tento ir Anoniminės kūrybos knygos „Aš tave myliu“ dizainerė Julita Karbauskaitė Tauragės meno mokyklos dailės klasių mokiniams ves edukacinį užsiėmimą, kur papasakos apie kaligrafijos subtilybes.
Kaligrafija yra ne tik praktinis įgūdis, bet ir meninės raiškos forma. Tai reikalauja nepaprasto susikaupimo ir sugebėjimo aprėpti visą kūrinio erdvę, kartu matant ir atskiras jo dalis. Kinijoje ir Japonijoje, kur kaligrafija yra tradicinė meno forma, ji yra vertinama ir kaip dvasinė praktika. Edukacijos metu Julita Karbauskaitė papasakos, kaip 2023 metais vyko idėjinės bendrakūros „Aš tave myliu“ šrifto paieškos, kai reikėjo derinti lietuvišką, žydišką, vokišką ir rusišką raidyną ne tik makete, bet ir tauragiškio sąmonėje.
Rugsėjo 5 d. 20 val. Renatos Karvelis poetinis performansas „Gyvi pamatai“
Martyno Mažvydo mokyklos stadione, kur iki II pasaulinio karo stovėjo didžioji ir mažoji žydų sinagogos, iš baltais kombinezonais aprengtų žmonių kūnų buvusių pastatų vietoje bus suformuoti „gyvi pamatai“. Kvėpuojantys, kalbantys. Kostiumų baltuma simbolizuos kaulų baltumą – tai nuoroda į sovietinės ideologijos paveiktą ištrintą kolektyvinę lietuvių atmintį.
Ruošiantis performansui paaiškėjo, kad tauragiškiai iš seno įpratimo iki stadiono rekonstrukcijos mindavo tiesų taką, taip intuityviai sujungdami Bažnyčių gatvę su Žemaitės gatve. Futbolo aikštelėje niekad neaugo žolė. Lyg žmonių automatiškai sumintuose takuose būtų užkoduota atmintis.
Apie ką šis meninis vyksmas? Apie kultūrinę atmintį, apie sovietmečiu perplanuotą miestą, apie karą, kuris naikina viską, apie pastangą prisiminti, apie bendruomenes, kurių nebėra, apie simbolinį bandymą pasikalbėti su jais.
Rugsėjo 6 d. 16 val. Dr. Linos Mickelkevičės paskaita „Ką reiškia būti meno kūrinio dalimi?“
Jau esame įpratę, kad menininkai kurdami naudoja ne tik dažus, metalą, molį, tekstilę, šviesą, garsą, žodžius, kitas apčiuopiamas ir neapčiuopiamas, bet, sakykime „negyvas“ medžiagas. Šiuolaikinio menininko darbo medžiaga, ir net pačiu kūriniu, vis dažniau tampa gyvasis (ir tebegyvenantis) pasaulis – nuo augalų bei mikroorganizmų iki gyvūnų iki žmogaus.
Regis, kas čia nauja ir netikėta? Teatre vaidina gyvi aktoriai (kartais ir gyvūnai), choreografines kompozicijas atlieka gyvi šokėjai, muziką – gyvi muzikantai… Ne vienoje meno srityje tiesioginis žmogaus dalyvavimas meno kūrinyje regisi neišvengiamas ir įprastas. Vis dėlto, teatre ar performanse profesionalių aktorių ir menininkų atliekamos užduotys gerokai skiriasi nuo to, ką dalyvaujamajame mene veikia neprofesionalūs dalyviai, kurie kartais net nežino, kad tapo meno kūrinio dalimi.
Šioje paskaitoje, rodydama įvairius pavyzdžius – kartais didingus, kartais visuomeniškus, kartais juokingus, kartais nejaukius – papasakosiu, ką vadiname dalyvaujamuoju menu, ką tokiuose kūriniuose veikia žmonės ar net kita gyvoji medžiaga, ir kas lieka mums ir meno istorijai, kai toks meno kūrinys pasibaigia. Paskaita vyks Tauragės pilies menėse (Dariaus ir Girėno g. 5).
Apie festivalį
Kvadratu 2024 tema – KARTŲ POLILOGAS. Konfliktai nepalieka žmogaus, nors jie turėtų būti išaugami kaip vaikystėje nešioti batai. Europos konfliktų fone, vienu metu kalbant skirtingoms kartoms, užuot akcentavus skirtumus, ieškome kas mus vienytų.
Kviesdami visuomenę polilogui, analizuosime kartų sąveiką ir iš to kylančius konfliktus, kurie neišvengiami tarp skirtingose socialinėse tikrovėse užaugusių kartų. O gal konflikto nėra, tik mes to nežinome? Juk kiekviena karta turi teisę į pasaulio laiką, išteklius, į savo jaunystę. Kad ir kaip bebūtų, svarbu patirties perdavimas.
Renginių ciklas „Trūkinėjanti atmintis“ yra festivalio „Kvadratu“ programos dalis. Festivalį organizuoja Tauragės krašto muziejus „Santaka“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė.
Renatos Karvelis poetinio performanso „Gyvi pamatai“ partneris Tauragės Martyno Mažvydo progimnazija. Renginys yra įtrauktas į „Europos paveldo dienų 2024“ programą.
